Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „GF bankas“ ieškinį atsakovui V. U. dėl negrąžintos kredito dalies, sandorio sudarymo ir sutarties tvarkymo mokesčių, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), delspinigių, procesinių palūkanų, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui V. U. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „GF bankas“ ir atsakovas V. U. 2019 m. balandžio 8 d. sudarė Sutarties finansavimo sandorį Nr. 1 dėl 500,00 Eur vartojimo kredito suteikimo atsakovui. Prieš sudarant sandorį ieškovė įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir nustatė, kad atsakovas gauna su darbo santykiais susijusias tvarias pajamas, pakankamas iš sandorio kylančioms piniginėms prievolėms vykdyti. Šiuo sandoriu taip pat finansuojamas 36,50 Eur jo sudarymo mokestis ir 56,42 Eur draudimo mokestis, todėl bendra finansuojama suma yra 592,92 Eur. Sutarta metinė palūkanų norma 18,9 proc., tvarkymo mokestis 0,74 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 44,3 proc. Bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą 976,51 Eur sumą, sudaro: 500,00 Eur vartojimo kredito suma, 92,92 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčiai (36,50 Eur + 56,42 Eur), 166,50 Eur tvarkymo mokestis ir 217,09 Eur pelno palūkanos (Mokėjimo grafiko 1–45 eilutės). Grąžinti 976,51 Eur sumą atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. vasario 20 d., kas mėnesį mokėdamas po 21,71 Eur įmoką, iš viso sumokėdamas 45 tokias įmokas. Be to, ieškovė UAB „GF bankas“ ir atsakovas V. U. 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė Sutarties finansavimo sandorį Nr. 2 dėl 2 000,00 Eur vartojimo kredito suteikimo atsakovui. Prieš sudarant sandorį ieškovė įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir nustatė, kad atsakovas gauna su darbo santykiais susijusias tvarias pajamas, pakankamas iš sandorio kylančioms piniginėms prievolėms vykdyti. Šiuo sandoriu taip pat finansuojamas 52,00 Eur jo sudarymo mokestis ir 207,25 Eur draudimo mokestis, todėl bendra finansuojama suma yra 2 259,25 Eur. Sutarta metinė palūkanų norma 32,4 proc., tvarkymo mokestis 0,26 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 49,9 proc. Bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą 3 936,67 Eur sumą sudaro: 2 000,00 Eur vartojimo kredito suma, 259,25 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčiai (52,00 Eur + 207,25 Eur), 218,40 Eur tvarkymo mokestis ir 1 459,02 Eur pelno palūkanos (Mokėjimo grafiko 1 – 42 eilutės). Grąžinti 3 936,67 Eur sumą atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. liepos 20 d., kas mėnesį mokėdamas po 93,74 Eur įmoką, iš viso sumokėdamas 42 tokias įmokas. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, kreditines lėšas atsakovui išmokėjo sandorių sudarymo metu, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir sutartinius mokesčius, tinkamai nevykdė, todėl 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. spalio 26 d. pranešimais buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą pagal Sutartį bei paragintas šį įsiskolinimą padengti. Atsakovui toliau tinkamai nevykdant sutartinių prievolių, 2020 m. lapkričio 9 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie Sutarčių nutraukimą.

14. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 1022,39 Eur nuostolius (negautas pajamas). Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl negautų pajamų (patirtų nuostolių) įrodymo realumo, taip pažeidė kreditorės teisėtų lūkesčių principą, nes jai nebuvo priteista pelno palūkanų dalis, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Sutartys būtų įvykdytos tinkamai. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacijas instancijos teismas nesutinka.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinta, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodant, jog sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

16. Pareiga mokėti pelno palūkanas (pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-09-21 atsakovas buvo informuotas apie pradelstą mokėjimą bei galimą kreipimąsi į teismą, o 2020-10-26 buvo išsiųstas papildomas pranešimas, 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartis su atsakovu, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Sutiktina su apeliante, kad aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog vartojimo kredito sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyse numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, t. y. ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų, kiek negautų pajamų ji tikėjosi gauti konkrečiais mėnesiais. Apeliantė remiasi tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, taip pat sutartyse šalys susitarė dėl 18,9 ir 32,4 proc. metinių palūkanų normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl apeliantei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų sudarytos sąlygos apeliantei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymėtina, jog, vartojimo kredito sutarties punktų nuostatos, suteikiančios vartojimo kredito gavėjui teisę grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, leidžia teismui spręsti, kad apeliantė, sudarydama sutartis, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 18,9 ir 32,4 proc. dydžio mokėjimo pelno palūkanos jai bus mokamos iki sutarčių termino pabaigos.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės prašo 18,9 ir 32,4 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyse, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). t. y. apeliantė negautoms pajamoms prilygino Sutartyse numatytas atsakovo mokėtinas 18,9 ir 32,4 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, kad sutartyse šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos kreditorės ir atsakovo sudarytomis (ir nutrauktomis) Sutartimis, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartys būtų buvusios tinkamai vykdomos) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyse nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartis.

25. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyse nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 18,9 ir 32,4 proc. metinėmis palūkanomis. Reikšminga ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad ji būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (18,9 ir 32,4 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

26. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovei nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.