- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-910-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29400-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „LIT-INVEST“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Paribys“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LIT-INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1484-465/2016 pagal ieškovo UAB „LIT-INVEST“ ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015-07-14 surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-0086 panaikinimo; trečiasis asmuo UAB „Paribys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-07-14 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-0086 galiojimas iki šioje civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus, 2016 m. sausio 27 d. nutartimi 2016 m. sausio 19 d. nutartį panaikino ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymo) 14 str. 3 d. ir 6 d., teismas nustatė, kad, iškėlus civilinę bylą dėl savavališkos statybos akto ar privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, atsakovas – Inspekcija, vykdanti statybos teisėtumo priežiūrą, imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių pati negali. Tam yra reikalingas teismo sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimą – niekaip realiai neužtikrins galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „LIT-INVEST“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Apelianto teigimu, teismas klausimą išsprendė formaliai taikydamas įstatymą ir neįgyvendindamas teisingumo principo. Priežiūros įstatymo nuostata, kad, siekiant įpareigoti asmenį vykdyti nurodymą, reikalingas teismo sprendimas, nepakankamas pagrindas panaikinti šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas ieškovo atžvilgiu jau ne kartą pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, daugiau negu 10 metų trikdo ieškovo verslą bei riboja galimybę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Laikinosios apsaugos priemonės yra objektyviai būtinos, nes ieškovas negali būti užtikrintas, kad atsakovas ir toliau nesiims nesąžiningų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad ginčijamo atsakovo nurodymo vykdymas, nesulaukus, kol bus išnagrinėta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nurodymo nevykdymas. Atsakovo argumentas, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribota jo teisė veikti teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina atsakovo ketinimą ieškovo atžvilgiu imtis priverstinių nurodymo vykdymo priemonių. Pats atsakovas ieškovo ginčijamais individualiais aktais pažeidžia viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė nei vieno objektyviais duomenimis pagrįsto argumento, leidžiančio daryti neabejotiną prielaidą dėl egzistuojančios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepaneigė ir teismo teisės aktais pagrįstų išvadų dėl Priežiūros įstatymo nuostatų taikymo, vykdant skundžiamą Privalomąjį nurodymą. Ieškovo samprotavimai apie tariamus atsakovo neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą savo įgaliojimais ir pan., kurių neteisėtumas nėra įrodytas ir kurių dalis net nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia. Tokiu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Inspekcijos teisės veikti teisės aktų nustatyta tvarka ir ginti viešąjį interesą būtų nepagrįstai apribotos. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė visiškai neatitinka proporcingumo siekiamiems tikslams principo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Paribys“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiojo asmens teigimu, atskirojo skundo argumentai neįrodo CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų privalomų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės su būsimo teismo sprendimo vykdymu nėra susijusios. Trečiasis asmuo nurodė, kad, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą, teismas turi remtis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – analogiškas ieškovo UAB „LIT-INVEST“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Trečiojo asmens nuomone, apskritai ieškovo patikslintas ieškinys priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Be to, iš patikslinto ieškinio matyti, kad pats ieškovas pripažįsta, jog griautini statiniai esamoje vietoje būti neturi jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria, tenkindamas atsakovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus, panaikino savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios proceso teisės normos nuostatą laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina nustatyti taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Šiuo tikslu būtų galima išskirti keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių. Visų pirma, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Antra, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014).
Ieškovo atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, formaliai taikė įstatymą ir neįgyvendino teisingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas teismo prašo panaikinti atsakovo 2014-12-12 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216 ir 2015-07-14 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-0086. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, t. y. siekdamas, kad atsakovas pats nesiimtų veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, ieškovas teismo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo 2015-07-14 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-0086 galiojimą iki šioje civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 3 d. ir 6 d., iškėlus civilinę bylą dėl savavališkos statybos akto ar privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos be teismo sprendimo pati imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių negali. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Inspekcija nėra kreipusis į teismą dėl UAB „LIT-INVEST“ įpareigojimo įvykdyti 2015-07-14 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl konstatuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - atsakovo 2015-07-14 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimo sustabdymas iki šioje civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas - šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtinas.
Apeliacinės instancijos teismas apeliantui paaiškina, jog ši nutartis jam neužkerta kelio, atsiradus papildomoms aplinkybėms, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurio pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.