Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-2606-369/2017 perduota prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka trūkumams šalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-2606-369/2017, kurioje R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka trūkumams šalinti. Nutartis motyvuojama tuo, kad kaltinimas privalo būti grindžiamas konkrečiomis aplinkybėmis, tačiau tiksliai nenustatyta, kokią turtinę žalą patyrė nukentėjusieji R. I., A. L. bei civilinis ieškovas - įmonė „E“. Nei vienas iš nukentėjusiųjų nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių iš jų automobilių pagrobtos multimedijos įrangos vertę. Byloje nėra duomenų, pagal ką ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pagrobtų multimedijų vertė. Be to, apklausiami teisme nukentėjusieji A. L. ir R. I. parodė, kad iš jų automobilių buvo pagrobtos ne tik multimedijos, bet ir kiti daiktai – pinigai bei akiniai. Nutartyje taip pat pažymima, kad pagrobto turto vertė yra būtinasis vagystės požymis, lemiantis ne tik veikos pripažinimą nusikalstama, bet ir jos kvalifikavimą pagal skirtingas BK straipsnio dalis. Nutartyje atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konkrečiai nustatyta, kokios vertės nukentėjusiųjų turtas buvo sugadintas, todėl neišspręstas ir klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje (tyčinis svetimo turto sugadinimas), galimo inkriminavimo kaltinamajam.

Vilniaus apygardos teisme gautas prokuroro Gedvydo Vaivados skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 01-1-44046-17 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Skundas motyvuojamas tuo, kad teismas netinkamai taikė BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimą tuoj pat, 2017-09-07 gavęs baudžiamąją bylą ir pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kas rodo, kad teismui nekilo jokių abejonių dėl bylos nagrinėjimo. Skunde pažymima, kad bylą perduodant teisminiam nagrinėjimui, R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės buvo aiškios. Abejonių taip pat nekilo ir teismui, kuris savo iniciatyva pasiūlė nagrinėti baudžiamąją bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Teismui pradėjus aiškintis žalos dydį, nukentėjusieji parodė, kad iš jų buvo pagrobti ir kiti daiktai, ko ikiteisminio tyrimo metu nebuvo parodę. Prokuroro vertinimu, šių aplinkybių nebuvo galima nuspėti, perduodant bylą teismui. Prokuroro tvirtinimu, teismo teiginiai apie pagrobtų daiktų vertės nustatymo neobjektyvumą yra nepagrįsti. Byloje yra „VW“ markės atstovo pateikti duomenys (t. 1, b. l. 150), nurodantys pagrobto ir sugadinto turto vertę. Atsižvelgiant į šiuos duomenis buvo pareikštas kaltinimas R. S. Prokuroro teigimu, kaltinamojo veiksmų papildomai inkriminuoti pagal BK 187 straipsnį nebuvo teisinio pagrindo, kadangi sugadinto turto vertė nesiekė 3 MGL. Ši aplinkybė taip pat buvo nustatyta objektyviai ir užfiksuota minėtame VW“ markės atstovo rašte.

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro Gedvydo Vaivados skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 429 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąlyga, kada byla perduodama prokurorui – kai surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Būtent BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatytą bylos perdavimo pagrindą konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartyje. BPK 427 straipsnis reglamentuoja prokuroro pareiškimo turinį. Šiame straipsnyje nurodyta, kad prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.

Nepritartina prokuroro skunde nurodytam argumentui, kad teismo teiginiai apie pagrobtų daiktų vertės nustatymo neobjektyvumą yra nepagrįsti. Prokuroras skunde pažymi, kad byloje yra „VW“ markės atstovo pateikti duomenys (t. 1, b. l. 150), nurodantys pagrobto ir sugadinto turto vertę. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Moller Auto“ (prokuroro įvardintu – „VW“ markės atstovo) atsakymą į paklausimą (t. 1, b. l. 150), pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinta proceso tvarka išdėstytą kaltinimo R. S. turinį bei kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, daro neabejotiną išvadą, jog prokuroras nesirėmė UAB „Moller Auto“ raštu, kuriame pateiktos multimedijų ir dešinės pusės priekinių durelių stiklų mažmeninės kainos. Kaip rodo kiti byloje esantys duomenys, prokuroro pareiškime nurodytos pagrobtų multimedijų vertės nustatytos iš nukentėjusiųjų A. L. ir R. I. parodymų bei įmonės „E“ pateikto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nukentėjusysis R. I. parodė, kad pavogtos multimedijos vertė yra 3800 eurų (t. 1, b. l. 22). Nukentėjusysis A. L. parodė, kad multimediją vertina 3500 eurų (t. 1, b. l. 70). Įmonės „E“ pateiktame pareiškime nurodyta, kad pagrobtos multimedijos vertė yra 4122 eurai (t. 1, b. l. 35). Būtent šios multimedijų vertės buvo nurodytos prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinta proceso tvarka, nepateikiant šias vertes pagrindžiančių duomenų. UAB „Moller Auto“ atsakyme į paklausimą nurodytos multimedijų mažmeninės kainos skiriasi nuo prokuroro pareiškime nurodytų. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-13 nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kokia turtinė žala buvo padaryta nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pagrįstai kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, galimo inkriminavimo kaltinamajam R. S. Pažymėtina, kad prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nebuvo nurodytas jau minėtas UAB „Moller Auto“ atsakymas į paklausimą, kaip vienas iš duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas R. S. Būtent šiame UAB „Moller Auto“ rašte buvo pateiktos automobilių dešinės pusės priekinių durelių stiklų mažmeninės kainos, kurios nesiekia 3 MGL. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teisiamojo posėdžio metu prokuroras šio rašto neįvardijo kaip dokumento, galinčio patvirtinti ne tik pagrobtų multimedijų vertę, bet ir sugadinto turto – durelių stiklų – vertę.

Nesutiktina su prokuroro skunde nurodytu motyvu, kad teismas netinkamai taikė BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes teismui iš pradžių nekilo abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, dėl ko savo iniciatyva pasiūlė nagrinėti baudžiamąją bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teismui priimti sprendimą grąžinti bylą prokurorui įrodymų tyrimo stadijoje, jei buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pakankamai aiškios (BPK 429 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju tik prasidėjus įrodymų tyrimui teismas nustatė, kad iš automobilių buvo pagrobtos ne tik multimedijos, bet ir kitas turtas, kuris nebuvo aprašytas pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kuriais buvo grindžiama nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams pašalinti, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į teisingą teismą ir išsamų teisminį bylos nagrinėjimą, dėl ko nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutarties prokuroro skunde nurodytais motyvais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutartį.

Nutartis neskundžiama.