Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-15 · Byla Nr. Iv-100-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
Iv-100-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01133-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
A. J.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Iv-100-554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01133-2012-7.Procesinio sprendimo kategorija: 2.5; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,nedalyvaujant pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,atsakovui – A. J. ,atsakovo atstovui – advokatui Arūnui Bertuliui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. J. vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 137,52 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-09-30 (išskyrus 2010 – 2011 metus) .

Pareiškėjas skunduose (b.l. 5-6, 59) nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1999-07-14 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, bei Prienų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, viešai paskelbtomis interneto svetainėje www.aratc.lt., 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai buvo paskelbti ir interneto svetainėje w.w.w.aratc.lt. Nuo 2008-10-01 Prienų rajono savivaldybė įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pagal Nuostatų 13 p., 14 p., 17 p., 18 p., 20 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai - tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti minėtą vietinę rinkliavą, nes yra nekilnojamojo turto, esančio Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 p. jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-09-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui dalies (pritaikius lengvatą už 2010 ir 2011 metus) – 137,52 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota Nuostatų 10-12 p. nustatyta tvarka. Už 2010 metus ir 2011 metus pareiškėjas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Jokio juridinio pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, nes ji nustatyta ne šalių sutartimi, o administracinių aktų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimuose į skundą (b.l. 49-50, 83) nurodė, kad jam priklauso gyvenamasis namas, tačiau jame atsakovas negyvena, jokios veiklos nevykdo, nėra sudaryta elektros energijos teikimo sutartis. Už 2010 metus ir už 2011 metus pareiškėjas yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti ar Nuostatai toje dalyje, kur nenumatyta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.. Pabrėžė, kad LVAT jau suformavo teismų praktiką, kad Nuostatuose turi būti numatyta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai (teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą).

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2012-10-04 Viešojo registro duomenimis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje pareiškėjas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – nuo 2007-06-15 gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, kurių baigtumas 100 procentų (b.l. 31-34). Prienų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1999-07-14 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, taip pat Prienų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 2008-01-31 Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-26 ir viešai paskelbtomis interneto svetainėse www.aratc.lt. bei www.prienai.lt., 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai) (b.l. 38-41). Šio teisės akto normų sisteminė analizė patvirtina, jog Nuostatai yra privalomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims Prienų rajono savivaldybės teritorijoje valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus). Paminėti duomenys patvirtina, kad nuo 2008-10-01 Prienų rajono savivaldybės taryba įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pagal Nuostatų 13 p., 14 p., 17 p., 18 p., 20 p. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 p. nustato, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai - tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. To pasėkoje atsiranda pagrindas išvadai, kad prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, todėl konkreti sutartis su pareiškėju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo ir neturi būti sudaryta. Akcentuotina, jog pareiškėjas turi teisės aktais nustatytą prievolę mokėti paminėtą vietinę rinkliavą, nes yra nekilnojamojo turto, esančio Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 p. jis yra tinkamas (teisės aktų prasme) vietinės rinkliavos mokėtojas. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri paskaičiuotina Nuostatų 10-12 p. nustatyta tvarka. Teismas pabrėžia, kad jokio pagrįsto juridinio pagrindo pareiškėjui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Akcentuotina ir tai, kad vietinės rinkliavos nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 p., 2 p. numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Iš to seka išvada, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1-2 p., 16 str. 2 d., Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Nuostatų 4, 5, 13, 14, 17-19 p.).

Be to, sprendžiant iškilusį ginčą šioje administracinėje byloje, svarbi aplinkybė, jog darant galutines procesines išvadas šioje administracinėje byloje, turi būti vadovaujamasi imperatyvia nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-208/2013, 2013-02-28 nutartis administracinėje byloje nr. A438-284/2013 ir t.t.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, imperatyviai pažymėta, kad skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas tik su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu - asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai duoda pagrindą išvadai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos (šiuo atveju – atsakovui) suteikimu (ABTĮ 57 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat imperatyviai akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Dėl to visiškai pagrįstai aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu) CK 6.584 str. 1 d. prasme, todėl teisiškai nereikšminga aplinkybė dėl faktinio atliekų kiekio buvimu ar nebuvimu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir jau iš esmės suformuotą administracinių teismų praktiką ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-112/2012 ir kt.), kuriose imperatyviai pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose viešosios teisės aktuose. Kaip jau buvo paminėta, Rinkliavų įstatymo 3 str. apibrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas paminėtiems asmenims nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. (teršėjas moka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 79 p. nuostatomis. Sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. reikalavimais savivaldybių institucijos privalo organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio Įstatymo 31 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo imperatyvias nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. To pasėkoje Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 ir patvirtino Nuostatus. Nuostatų normų sisteminė analizė patvirtina, kad atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas (Nuostatų 3 p, 4 p., 5 p.) ir todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto (statinių) ploto. Pagal Nuostatų 13 p. ir 14 p. pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra teismams išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti ar deklaruotą atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012, 2013-02-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-160/2013 ir t.t.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimams, kur ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 str. a p. (ETT 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Teismui pateiktų įrodymų visetas taip pat duoda pagrindą išvadai, jog Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Nuostatai tiek Kauno apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau ištirti ABTĮ 16 skirsnio normų kontekste. Teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo, jog Nuostatai Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. prieštarauja tik ta apimtimi, jog juose nėra numatyta vienintelė alternatyva – galimybė mokėti vietinę rinkliavą ir pagal deklaruojamų atliekų kiekį (ABTĮ 58 str., Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys - administracinė byla Nr. I-1267-480/2011). Jokių kitų paminėto norminio administracinio akto neatitikimų teisės aktams tiek Kauno apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė. Teismai imperatyviai nekonstatavo, jog vietinės rinkliavos mokėjimas pagal plotą prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Darydamas šią išvadą teismas ima domėn ir suformuota Europos sąjungos teisminę praktiką. Kaip jau buvo paminėta, Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Principo „teršėjas moka“ turinio atskleidimui yra aktuali ETT formuojama praktika. 2006-04-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB Dėl atliekų 15 str. įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Šio principo esmė - atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti atliekų turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, ir (arba) ankstesni atliekų turėtojai, arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai. Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos pilnoje apimtyje atitinka Direktyvos 1 str. pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes (ABTĮ 57 str.). ETT, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, atsižvelgdamos į Direktyvos 15 str. a p. nuostatas, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 str. prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (ETT 2009-07-16 prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (ETT 2008-06-24 Didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.). Galiojančioje Europos Sąjungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomą konkretų komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, todėl šis padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu būti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu būdu. Kaip yra pažymėjęs ETT, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, remiantis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, todėl gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai (ETT 2009-07-16 sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48-50 p.). 2011-10-18 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2012-06-30 (buvo oficialiai paskelbtas 2012-06-30 Valstybės žiniose Nr. 76, ABTĮ 116 str. 1 d.), buvo konstatuota, jog Nuostatai prieštarauja Viešoje administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., tačiau tik toje dalyje, kur nenumatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Iki KAAT sprendimo paskelbimo leidinyje Valstybės žinios, po LVAT nutarties, kuria buvo patvirtintas sprendimo teisėtumas, nebuvo jokio teisinio pagrindo teigti, kad Nuostatai prieštarauja (nenumatant papildomos alternatyvos) aukštesnės galios teisės aktams. Be to, praktiškai beveik visas terminas už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą telpa iki KAAT sprendimo oficialaus paskelbimo. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas gavo pranešimus apie vietinės rinkliavos mokėjimą, tačiau niekada nesikreipė nei į Alytaus RATC, nei į Prienų rajono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos skaičiavimą pagal deklaruojamą atliekų kiekį (b.l. 8-27, 28, 30, 51). Teismas taip pat akcentuoja, jog nėra duomenų, kad šiuo metu Nuostatai pakeisti ar papildyti (vieša informacija - w.w.w.prienai.lt). Pareiškėjo argumentai, jog jis nesukaupia jokių atliekų, negyvena statiniuose teisiškai nėra reikšmingi, nes kaip jau buvo paminėta, vietinė rinkliava netapatinama su teikiama paslauga CK normų kontekste. Nuostatų 5 p. vietinės rinkliavos mokėjimą betarpiškai sieja tik su turimo (valdomo, naudojamo, disponuojamo) nekilnojamojo turto plotu (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. J. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 137,52 Lt (šimtą trisdešimt septynis litus 52 cnt.) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-09-30.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius