Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3

2017 m. balandžio 20 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis buvo pristatytas į Panevėžio AVPK ir nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. patalpintas areštinės kameroje Nr. 18.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. 18 laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d., atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Dėl šios priežasties reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su keletu aplinkybių.

Visų pirma, pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą jam sukėlė tai, kad kameroje Nr. 18 valgomasis stalas buvo įrengtas priešais sanitarinį mazgą, kuriame nėra durų, buvo juntamas nemalonus kvapas, nebuvo užtikrintas privatumas, nes jį, atliekantį gamtinius reikalus, galėjo stebėti kiti kameroje esantys ir prie stalo sėdintys suimtieji bei per kameros duryse įrengtą langelį- policijos pareigūnai.

Pažymėtina, kad policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą iki 2015 m. spalio 31 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015).

Higienos normos HN 37:2009 ( galiojusios iki 2015 m. spalio 31 d. ) 20 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi HN 134:2015 reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenustatė. Teismo vertinimu, esant situacijai, kai teisės aktuose nėra įtvirtinto konkretaus teisinio reguliavimo, remiamasi įstatymu, reguliuojančiu panašius santykius, o jei tokio įstatymo nėra – vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis). Teismas sprendžia, jog teisės aktų pasikeitimas negalėjo sudaryti teisėtų prielaidų teritorinės policijos įstaigos areštinės kamerose laikomų asmenų laikymo sąlygų pabloginimui, atsižvelgiant į tai, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui nebūtų užtikrinamos iki teisės aktų pasikeitimo galiojusios asmenų laikymo policijos įstaigos areštinėse sąlygos.

Spręsdamas klausimą, ar ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, teismas remiasi Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. sausio 4 d. tarnybinių pranešimų duomenimis ( b.l. 16-17, 19, 21 ). Juose nurodyta, kad Panevėžio AVPK visose areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties patalpos 120-130 cm. aukščio pertvara. Sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė ( lentynėlė), patalpa turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės antrojo korpuso kapitalinį remontą, šiame korpuse esančių kamerų (Nr. 11 – Nr. 26) sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių kamerose laikomi asmenys gali užkabinti audeklus. Tokie kabliukai buvo įrengti ir 2013 m. atlikus pirmojo korpuso remonto darbus kamerose Nr. 1 – Nr. 10. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka ( b.l. 25). Be to nurodyta, kad areštinės kameroje Nr. 18 sanitarinis mazgas yra priešais valgomąjį stalą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors toks policijos įstaigos areštinės kamerose esančių baldų išdėstymas, kuomet valgomasis stalas įrengiamas priešais sanitarinį mazgą, pareiškėjui galėjo sukelti nemalonius pojūčius, tačiau ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo policijos įstaigų areštinių kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengti duris ar kitokias uždangas, konkrečių reikalavimų areštinės kamerose turinčių būti baldų, įskaitant ir valgomojo stalo, išdėstymui. Be to, teismas vertina, kad Panevėžio AVPK veiksmai sudarant sąlygas užsidengti kamerose esančius sanitarinius mazgus paklodėmis, leidžia spręsti, jog teritorinė policijos įstaiga laikėsi teisės aktų reikalavimų ir siekė sudaryti kuo palankesnes sąlygas areštinės kamerose laikomiems asmenims.Pažymėtina, kad visiškas privatumas suėmimo vykdymo įstaigose, kurioms taikomi Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti suėmimo vykdymo režimo reikalavimai, neįmanomas.

Pareiškėjo nusiskundimai, kad jis buvo matomas kitų kameroje esančių asmenų ir tokiu būdu buvo pažeistas jo privatumas, nėra susiję su Higienos normos HN 37:2009 reikalavimais, kurie yra keliami sanitarinio mazgo įrengimui. Jei pareiškėjas buvo stebimas kitų, kartu kamerose laikomų asmenų, jis turėjo pasinaudoti teise kreiptis į Panevėžio apskrities VPK areštinės administraciją.

Teismas vertina ir pareiškėjo teiginį, kad tuo metu, kai jis atlikdavo gamtinius reikalus, buvo matomas pareigūnų, jiems stebint kamerą pro kamerų duryse įrengtus langelius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad policijos įstaigų areštinių kamerų įrengimo ypatumus lemia šių įstaigų paskirtis – užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Asmenų, uždarytų į policijos areštines, apsaugos ir priežiūros tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtina nauja Instrukcijos redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. vasario 12 d. 38 punkte įtvirtino reikalavimą vykdyti policijos areštinėje laikomų asmenų periodišką stebėjimą. Vadovaujantis atsakovo atstovo rašytiniais paaiškinimais, Panevėžio AVPK areštinės kamerose laikomi asmenys pro kamerų duryse įrengtus langelius yra periodiškai stebimi. Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir atsakovo atstovo rašytinių paaiškinimų, teismas sprendžia, kad Panevėžio apskrities VPK areštinės pareigūnai kamerų stebėjimą atlikdavo vykdydami Instrukcijoje pareigūnams nustatytas pareigas, tokiu būdu siekiant užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą, o ne turint tikslą stebėti pareiškėją, tuo metu, kai jis atlikdavo gamtinius reikalus. Be to, teismas nenustatė konkrečių atvejų, jų taip pat nenurodė ir pareiškėjas, kad pareigūnai stebėdavo pareiškėją kaip tik tuo metu, kai jis atlikdavo gamtinius reikalus, tokiu būdu siekdami pažeminti pareiškėjo garbę ir orumą. Įvertinus nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui buvo padaryta žala dėl to, kad atsakovas vykdė teisės aktuose nustatytą areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir nuolatinę jų priežiūrą.

Įvertinęs nustatytus duomenis teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu pažeidė Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą jis patyrė ir dėl to, kad Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. 18 neužtikrintos tinkamos vėdinimo sąlygos. Nurodė, kad kameroje trūkdavo oro, nes buvo bloga vėdinimo sistema, esanti ventiliacijos anga nepajėgdavo išvėdinti patalpos, langai pilnai neatsidarinėdavo dėl įrengtų grotų.

Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios HN 37:2009 23 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Analogišką nuostatą įtvirtino ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios HN 134:2015 17 punktas.

Panevėžio AVPK atsiliepime nurodyti paaiškinimai bei byloje pateiktas Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. sausio 4 d. tarnybinis pranešimas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. atliktas patikrinimo aktas Nr. PA.5-322( 20.14.3.5.12 ) (b.l. 11-12), patvirtina, kad Panevėžio AVPK areštinėje įrengta moderni vėdinimo sistema, langus asmenys gali atsidaryti tiek, kiek leidžia įrengtos grotos, Higienos normos 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgęs į nurodytus duomenis bei įvertinęs, jog pareiškėjo teiginiai apie tinkamų vėdinimo sąlygų neužtikrinimą yra abstraktūs ir nedetalizuoti, teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVPK užtikrino tinkamas vėdinimo sąlygas areštinės kameroje Nr. 18, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėtina, kad kiti asmenys, tuo pačiu laikotarpiu buvę kameroje Nr. 18, kaip ir pareiškėjas, 2017 m. sausio 5 d. paaiškinime nurodė visai priešingas aplinkybes nei pareiškėjas, jog minėta kamera labai tvarkinga, gera ventiliacija, gamtinius reikalus atliekant, yra galimybė užsidengti sanitarinį mazgą audeklu (b.l. 24).

Apibendrinęs byloje nustatytus duomenis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgus į neturtinės žalos atlyginimą reguliuojančių teisės normų nuostatą, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms būtinosioms sąlygoms, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustačius Panevėžio AVPK, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų aktų, valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.