Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Kavaliauskaitei, Ingai Jurgaitienei, Gabrielei Samaškienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. P. ir M. P. solidariai priteista 1250 litų nukentėjusiajai A. Š. turtinei žalai atlyginti.

Iš D. P. ir M. P. solidariai priteista 62276,16 litų nukentėjusiajam V. M. turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. O. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir 187 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. ir D. P. nuteisti už tai, kad 2004 m. gruodžio mėn. 2 d. laikotarpyje nuo 8.15 val. iki 17.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvykę prie V. M. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbiami) tyčia sudaužė lauko šviestuvą 1058,92 Lt vertės, laužtuvu išlauždami tyčia sugadino lauko terasos stumdomas duris, t.y.: sulankstė durų aliuminio rėmą, pažeidė dažų sluoksnį, sugadino stumdomų durų užraktų mechanizmus, sulankstė kreipiančiąsias, sulaužė profilio šilumos izoliavimo tiltelį, padarydami 6760,60 Lt vertės materialinę žalą. Po to D. P. ir M. P. , veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tą patį vagystės tikslą, minėtu būdu išlaužę V. M. namo terasos duris, įsibrovė į namo vidų ir iš ten slapta pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą: moteriškus juodos spalvos triušio kailinius 3500 Lt vertės, garso kolonėlę „Bang ant Olufsen“ 2790 Lt vertės, kompaktinių diskų grotuvą „Bang and Olufsen“ 6381 Lt vertės, automobilio BMW atsarginį raktelį, neturintį turtinės vertės, vieną šampano butelį 100 Lt vertės, AB „Lietuvos telekomas“ suvenyrinį butelių atidarymo komplektą, neturintį turtinės vertės, ir paveikslus: dailininko V.Gečo „Mergaitė su obuoliu“ 5000 Lt vertės, G.Kazimierėno „Mėlyna violončelė“ 3000 Lt vertės, dailininko R. Radzevičiaus „Kelias“ 2200 Lt vertės, dailininko J.Kazlausko „Kompozicija“ 5000 Lt vertės, „Grojantis angelas“ 4900 Lt vertės bei A.Gudaičio „Paukščiai narve II“ 35000 Lt vertės. Be to, M. P. ir D. P. pagrobė ir nukentėjusiajai E. Š. priklausantį turtą: vieną porą auksinių auskarų 300 Lt vertės, vieną porą auksinių auskarų 400 Lt vertės, auksinį sutuoktuvių žiedą 200 Lt vertės, auksinį žiedą su akute 250 Lt vertės, vieną sidabrinę grandinėlę 100 Lt vertės. Tokiu būdu D. P. ir M. P. pagrobė V. M. priklausantį turtą 67871 Lt vertės ir A. Š. priklausantį turtą 1250 Lt vertės.

Apelianto nuomone, visiškai nebuvo tiriami jį teisinantys įrodymai, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų T. E. ir B. E. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais apie įvykio vietoje matytų asmenų skaičių. Nuteistojo M. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog vagystės dieną prie V. M. namų buvo būtent automobilis BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , padarė remdamasis vienintelio liudytojo B. E. parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai. Minėtas liudytojas, apklausiamas įvykio dieną, paaiškino, kad aikštelėje matė du automobilius, kurių vienas buvo VW Golf, o kitas - trečios klasės BMW, 5-6 metų senumo, galbūt tamsiai žalios spalvos, kitų automobilio požymių nenurodė. Tačiau liudytojas, duodamas parodymus po dviejų mėnesių, nurodė, kad įsiminė ir automobilio BMW numerius, nors vėliau tame pačiame apklausos protokole užfiksuota, jog B. E. įsiminė tik vieną skaičių iš automobilio numerio, o raidžių teigė nepamenantis. Nuteistasis pažymi, jog B. E. BMW markės automobilį matė tamsiu paros metu, pravažiuodamas pro šalį, todėl mažai tikėtina, jog jis galėjo įsiminti automobilio numeryje nurodytas visas raides ir skaičius. Abejotina ir tai, jog pareigūnai automobilį BMW 528 valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo tik 2005 m. sausio 19 d., ir jau po kelių valandų, įsitikinus, jog nuteistasis galėjo su juo važinėti, jis buvo parodytas B. E. atpažinti.

Nuteistojo teigimu, automobilio BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atpažinimo protokolas buvo surašytas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 193 str. nuostatas, nes liudytojui B. E. atpažinimui pateikti automobiliai buvo skirtingose vietose. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad atpažinimui parodyti automobiliai buvo fotografuojami skirtingose aikštelėse (tai matyti iš nuotraukose užfiksuotos aplinkos), t. y jie nebuvo parodyti B. E. vienu metu, vienoje vietoje, o liudytojas, atpažinimo momentu rodantis į atpažintą automobilį, turėjo būti nufotografuotas. Pažymėtina ir tai, kad atpažinimui rodomi daiktai turi būti panašios ar vienodos formos, dydžio, spalvos, modelio ir pan., tačiau šiuo atveju atpažinimui buvo parodyti du seno modelio BMW automobiliai ir vienas naujo modelio BMW.

Anot nuteistojo, jo nekaltumą įrodo ir specialistų išvados, kuriose konstatuota, jog įvykio vietoje neaptikta jo avalynės pėdsakų, nerasta jo pirštų atspaudų, ant paklodės paimtos iš VW Golf automobilio, taip pat ant raktų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, neaptikta jokių biologinės kilmės pėdsakų, kuriuos jis būtų palikęs. Minėti įrodymai, apelianto teigimu, objektyviai patvirtina aplinkybę, kad įvykio vietoje buvo ne jis, o kitas asmuo.

Apeliantas pažymi, jog jis su broliu M. P. palaiko ryšius, dažnai jam skambina, kartais ir kelis kartus per dieną, todėl aplinkybė, jog įvykio dieną jis kalbėjosi telefonu su savo broliu, įrodinėjant jo kaltę įvykdžius nusikaltimą, neturi jokios įrodomosios galios.

Nuteistasis neneigia įvykio dieną, važiuodamas iš Baltupių mikrorajono į Naująją Vilnią, galėjęs važiuoti Nugalėtojų gatve (skolintu iš A. O. automobiliu), tačiau neigia vienas, su broliu, ar kitais asmenimis vogęs daiktus iš V. M. namų. Tai, anot apelianto, patvirtina M. P. ir A. O. parodymai.

Apeliantas pažymi, jog jo atpažinimas buvo surengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 5 d. reikalavimus. Nuteistasis teigia, kad liudytojui T. E. , atpažinimui pirmiausiai buvo parodytos jo nuotraukos, iš kurių liudytojas jo neatpažino. Tik vėliau, vėl parodžius nuotraukas, liudytojas jį jau atpažino. Nors atpažinimo proceso eiga turėtų būti tokia, jog tik nesant galimybės parodyti įtariamąjį, jis gali būti atpažįstamas iš nuotraukų. Pažymėtina ir tai, jog pirmiausia liudytojas nurodė, jog už automobilio vairo sėdėjo vaikinas plikai skusta galva, tačiau teigė neprisimenantis jo veido bruožų, paminėjo tik, kad veidas – smulkus.

Nuteistasis teigia, jog specialisto išvada (t. 1, b. l. 103 – 113) neįrodo jo kaltės. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant laužtuvo rasti dažai neturi individualizuojančių požymių, todėl negalima teigti, jog ant laužtuvo rasti dažai yra iš tos pačios dangos, kaip ir dažų dalelės, nuimtos lipnia juosta nuo V. M. namo durų staktos. Toje pačioje išvadoje nurodoma ir tai, jog ant laužtuvo yra pašalinių aliuminio lydymo dalelių, tokio pat metalo, kaip ir dalelės nuimtos nuo durų staktos. Nustatyti, ar šios pašalinės dalelės yra nuo to paties gaminio, nuo kurio yra nuimtos nuo durų staktos dalelės, negalima, nes metalo dalelės neturi individualizuojančių požymių (analogiškai pasisakyta ir dėl šuns plaukų). Todėl, anot apelianto, nors ekspertai išvadoje ir nurodo bendrą grupinį priklausomumą tarp dažų, aliuminio lydymo dalelių, rastų ant laužtuvo, bei dažų, rastų ir nuimtų nuo V. M. namo durų staktos, to neįrodo įrankiai, surasti automobilyje VW Golf, panaudoti įsilaužiant į V. M. namą. Apeliantas pažymi, jog apklaustas liudytoju D. N. parodė, jog įrankiai, rasti automobilyje VW Golf priklauso jam, jie buvo naudojami kapų tvarkymui. Minėtus įrankius liudytojas pamiršo ir paliko automobilyje, tačiau teismas šiais parodymais be pagrindo suabejojo. Apeliantas teigia, jog minėti įrodymai paneigia jo dalyvavimą įvykdžius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Nuteistasis nesutinka ir su pirmos instancijos teismo argumentais, jog jo kaltę įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas, automobilio apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, bei kita bylos medžiaga, kuri nėra susijusi su jo kaltės įrodinėjimu.

Apeliantas abejoja ir pavogtų paveikslų verte, o taip pat ir jų buvimu pas nukentėjusįjį, nes paveikslai buvo neapdrausti, nedeklaruoti, nors tai padaryti nukentėjusysis privalėjo. Teismas be pagrindo atmetė prašymą apklausti galerijos savininką S. J. , nes minėta galerija buvo išdavusi pažymą apie A.Gudaičio paveikslo „Paukščiai narve II“, kainuojančio 35000 Lt pardavimą, nors pažymoje nebuvo nurodyta pardavimo data ir kitos svarbios bylai aplinkybės.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmeti, nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistieji M. P. ir D. P. savo apeliaciniuose skunduose ginčija pagrobtų iš nukentėjusiojo V. M. namų materialinių vertybių, visų pirma, paveikslų buvimą ir jų vertę, nes nebuvo tiksliai nustatytos paveikslų įgijimo aplinkybės, jų rinkos vertė. Tiek nukentėjusysis V. M. , tiek liudytojas D.J., ,,S. Juškaus galerijos“ direktorius parodė, kad pagrobti paveikslai: dailininko V.Gečo ,,Mergaitė su obuoliu“, dailininko J.Kazlausko ,,Kompozicija“, ,,Grojantis angelas“, dailininko G.Kazimierėno ,,Mėlyna violončelė“, dailininko R. Radzevičiaus ,,Kelias“, A.Gudaičio ,,Paukščiai narve II“ buvo pirkti tarpininkaujant ,,S. Juškaus galerijai“ ir tiek V. M. , tiek ,,S. Juškaus galerijos“ direktorius D.J. nurodė paveikslų kainas: V.Gečo ,,Mergaitė su obuoliu“ – 5000 litų, dailininko J.Kazlausko ,,Kompozicija“ – 5000 litų, ,,Grojantis angelas“ – 4900 litų, dailininko G.Kazimierėno ,,Mėlyna violončelė“ – 3000 litų, dailininko R. Radzevičiaus ,,Kelias“ – 2200 litų, A.Gudaičio ,,Paukščiai narve II“ – 35000 litų. Nei nukentėjusysis V. M. , nei ,,S. Juškaus galerijos“ direktorius nepateikė teismui visų išvardintų paveikslų pirkimo – pardavimo pirminių buhalterinių dokumentų originalų, tačiau pagrobto turto vertė gali būti įrodoma ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir visais kitais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje apibrėžtais įrodymais. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. M. sąžiningumu ar gebėjimu atsiminti pirktų ir turėtų paveikslų kainą, kiekį, pavadinimus, juo labiau, kad jo parodymus apie pirmos instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotų pagrobtų paveikslų buvimą V. M. namuose iki vagystės bei šių paveikslų vertę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 6 – 25), nukentėjusiosios A. Š. , liudytojų A. T. , D.J. parodymai, specialistės E. K. paaiškinimai, ,,S. Juškaus galerijos“ pateikta pažyma (t. 5, b. l. 9) bei kiti dokumentai. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė pagrobto turto apimtį ir vertę.

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 2 d. apie 7.15 val. – 7.20 val. ir vėliau nuteistasis D. P. buvo Vilniuje, Nugalėtojų gatvėje, šalia nukentėjusiojo V. M. namo. Tai patvirtina šie įrodymai – liudytojų B. E. , T. E. , išteisintojo A. O. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, trasologinio tyrimo išvados, telefoninių pokalbių išklotinės. Liudytojai B. E. ir T. E. 2004 m. gruodžio 2 d., apie 7.15 val. – 7.20 val. matė prie V. M. namo stovinčius du automobilius - VW Golf ir BMW. T. E. užsirašė automobilio VW Golf valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) , o automobilio BMW numerius stengėsi įsiminti. Ikiteisminio tyrimo metu T. E. , asmens parodymo atpažinti metu, atpažino D. P. kaip asmenį, sėdėjusį už automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairo (t. 1, b. l. 158 – 162). Nuteistasis D. P. savo apeliaciniame skunde ginčija procesinio veiksmo – asmens parodymo atpažinti – teisėtumą, nurodydamas, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BK 192 str. reikalavimai, nes prieš parodymą atpažinti T. E. buvo parodyta jo nuotrauka, pagal kurią liudytojas nuteistojo neatpažino (t. 1, b. l. 155 – 157). Iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti protokolų (t. 1, b. l. 155 – 157, 158 – 162) matyti, jog 2004 m. gruodžio 6 d. T. E. atpažinimui kartu su kitų asmenų nuotraukomis buvo pateikta ne D. P. , o A. O. , kurio T. E. neatpažino, nuotrauka. Šis procesinis veiksmas neturėjo jokios įtakos 2004 m. gruodžio 10 d. atliktam asmens atpažinimui. Asmens parodymo atpažinti metu T. E. buvo parodyti trys asmenys, iš kurių jis atpažino D. P. , kaip asmenį, 2004 m. gruodžio 2 d. sėdėjusį už automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairo. Kolegija neturi pagrindo abejoti procesinio veiksmo – asmens parodymo atpažinti teisėtumu, parodymas atpažinti atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reikalavimų.. Iš išteisintojo A. O. bei paties nuteistojo D. P. parodymų matyti, kad tą dieną, t. y. 2004 m. gruodžio 2 d., A. O. priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , važinėjo nuteistasis D. P. . Įvykio vietos apžiūros metu priešais Nugalėtojų g. 30 namą buvo rasti automobilio ratų padangų pėdsakai (t. 1, b. l. 6 – 25). Trasologinio tyrimo metu nustatyta, kad tyrimui pateiktose nuotraukose, kuriose užfiksuoti pėdsakai, rasti 2004 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu Nugalėtojų g. 27A, bei aplink esančioje teritorijoje, Vilniaus mieste, galėjo būti palikti tyrimui pateikto automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratais (t. 1, b. l. 79 – 89). Telefoninių pokalbių išklotinė ir UAB ,,Bitė GSM“ pažymos rodo, kad 2004 m. gruodžio 2 d. 7 val. 22 min., 7 val. 37 min., 8 val. 52 min. D. P. buvo vietovėse, kurias aptarnauja mobiliojo ryšio bendrovės bokštai, aptarnaujantys Vilniaus miesto, Nugalėtojų gatvę, kurioje yra nukentėjusiojo V. M. namas.

Pats D. P. taip pat neneigė, 2004 m. gruodžio 2 d. galėjęs būti šalia V. M. namo. Nuteistasis nurodė, kad tuo metu, norėdamas išvengti automobilių kamščių, iš Baltupių mikrorajono į Naująją Vilnią galėjo važiuoti Nugalėtojų gatve, važiuodamas buvo sustojęs atlikti gamtinių reikalų. Nors D. P. neigia grobęs svetimą turtą, įsibraunant į V. M. namą, tačiau, kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad D. P. , įsibraudamas į V. M. namą, pagrobė svetimą, V. M. ir A. Š. priklausantį, turtą. D. P. parodė, kad 2004 m. gruodžio 2 d. rytą galėjo važiuoti Nugalėtojų gatve iš Baltupių mikrorajono į Naująją Vilnią, tačiau, kaip matyti iš liudytojų B. E. , T. E. parodymų, planų ir žemėlapių, važiuoti Nugalėtojų gatve iš Baltupių mikrorajono į Naująją Vilnią yra nepatogu, turėjo būti daromas didelis kampas, be to, važiuoti būtų reikėję blogais keliais. Faktą, kad D. P. buvo įsibrovęs į V. M. namą, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Jau aptarta, kad yra įrodyta, jog 2004 m. gruodžio 2 d. apie 7.15 val. – 7.20 val. ir vėliau D. P. buvo šalia V. M. namo, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. P. buvo ne tik šalia V. M. namo, bet ir pačiame name. Apžiūrint automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , jame buvo rastas raudonos spalvos laužtuvas, su vienu užlenktu galu ir didelis laužtuvas, elektrinis pjūklas su disku, krepšys su įvairiais instrumentais (pjūklai metalui, žirklės metalui, grąžtai, atsuktuvai, kirvis ir kt.), juodos spalvos striukė, juodos spalvos kepurė (t. 2, b. l. 64 – 75). Atlikus objektų tyrimą, buvo nustatyta, kad ant tyrimui pateikto laužtuvo, paimto iš automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , yra dažų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su pilkais dažais, nuimtais nuo V. M. namo durų į terasą staktos 2004 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, taip pat ant laužtuvo yra pašalinių aliuminio lydinio dalelių, tokio pat metalo, kaip ir dalelės, nuimtos nuo durų staktos 2004 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, tarp dalelių, nuimtų lipnia juosta nuo durų staktos 2004 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, yra pašalinių rūdžių dalelių, pateikto laužtuvo paviršius korodavęs, jo paviršiuje yra rudų ir juodų rūdžių dalelių (t. 1, b. l. 103 – 113).

Išteisintasis A. O. ir liudytojas D. N. parodė, kad automobilyje VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , rasti instrumentai priklauso D. N. , jis jais tvarkė kapavietes, laužė keramines plyteles, betoninius pamatus ir pan. Tačiau šie parodymai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu A. O. parodė, kad automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , skolino tik D. P. ir neskolino jokiam kitam asmeniui (t. 3, b. l. 12 – 13). Liudytojas D. N. , pirmos ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistųjų gynėjų prašymu, nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl ant laužtuvo, kuriuo pagal jo parodymus, kapinėse buvo daužomas cementas, betonas, keraminės plytelės, nebuvo surasta šių medžiagų mikrodalelių, o buvo rasta dažų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su pilkais dažais, nuimtais nuo V. M. durų į terasą staktos 2004 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, taip pat aliuminio lydinio dalelių, tokio pat metalo, kaip dalelės, nuimtos nuo V. M. durų staktos. Kolegijos nuomone, specialisto išvada leidžia kategoriškai teigti, jog, būtent, automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , bagažinėje rasto laužtuvo pagalba buvo įsibrauta į V. M. namą, įsibrovimo metu pagrobiant pirmos instancijos teismo nuosprendyje inkriminuotą turtą. Šis laužtuvas buvo rastas D. P. įvykio dieną vairuotame automobilyje, byloje surinkti neabejotini įrodymai, kad įvykio metu D. P. buvo šalia V. M. namo, todėl yra teisinga pirmos instancijos teismo išvada, kad, būtent, D. P. 2004 m. gruodžio mėn. 2 d. laikotarpyje nuo 8.15 val. iki 17.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko prie V. M. priklausančio namo, esančio Nugalėtojų gatvėje 27, Vilniuje, tyčia sudaužė lauko šviestuvą, laužtuvu išlauždamas, tyčia sugadino lauko terasos stumdomas duris, padarydamas 6760,60 Lt vertės materialinę žalą, įsibrovė į namo vidų ir iš ten slapta pagrobė pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytą V. M. ir A. Š. priklausantį didelės vertės turtą – V. M. turto už 67871 Lt, A. Š. turto už 1250 Lt. Tokiu būdu D. P. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d.

Pirmos instancijos teismas, pripažindamas kaltu M. P. dėl svetimo turto sugadinimo ir didelės vertės svetimo turto pagrobimo, rėmėsi šiais įrodymais: liudytojų N. V. , B. E. , T. E. parodymais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, specialistų išvadomis. Tiek pats nuteistasis M. P. , tiek liudytoja N. V. parodė, kad automobiliu BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , priklausančiu N. V. tėvo G. V. individualiai įmonei, kartais naudojosi ir M. P. . Liudytojai B. E. ir T. E. nurodė, kad 2004 m. gruodžio 2 d., apie 7.15 val. – 7.20 val. matė prie V. M. namo stovinčius du automobilius - VW Golf ir BMW. T. E. užsirašė automobilio VW Golf valstybinį numerį, o automobilio BMW numerius stengėsi įsiminti. Daiktų parodymo atpažinti metu B. E. pagal modelį, spalvą bei valstybinį numerį atpažino automobilį BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kaip buvusį įvykio vietoje 2004 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b. l. 147 – 151).

Išanalizavusi šiuos įrodymus, kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių neabejotinai pripažinti M. P. kaltu dėl dalyvavimo jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Iš nuteistojo M. P. , liudytojos N. V. parodymų matyti, kad M. P. įvykio dieną galėjo važinėti G. V. individualiai įmonei priklausančiu žalios spalvos automobiliu BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Liudytojas B. E. tiek pirmos instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. gruodžio 2 d. apie 7.15val. – 7.20 val. šalia V. M. namo matė trečios klasės BMW automobilį, 5 – 6 metų senumo, tamsiai žalios spalvos. Daiktų parodymo atpažinti metu B. E. pagal modelį, spalvą bei valstybinį numerį atpažino automobilį BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kurį 2004 m. gruodžio 2 d., apie 7.15 val. matė aikštelėje, netoli savo namų, Nugalėtojų g. 30, Vilniuje (t. 1, b. l. 147 – 151). Kolegijos nuomone, šis atpažinimas kelia abejonių savo patikimumu. Liudytojas B. E. tiek pirmos instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vietoje matė trečios klasės BMW automobilį, o M. P. važinėjo penktos klasės BMW automobiliu. B. E. teisme parodė, kad jam atpažinimui buvo pateikti tos pačios klasės BMW automobiliai, tačiau iš nuotraukų, pridėtų prie daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 148 – 151) matyti, kad B. E. buvo parodyti du trečios klasės BMW automobiliai, vienas iš kurių labai seno modelio, ir vienas – būtent, atpažintinas - penktos klasės BMW automobilis. Pačiame parodymo atpažinti protokole nėra nurodyta atpažintinų automobilių klasė, spalva, pagaminimo metai, tačiau iš nuotraukų matyti, kad parodyti automobiliai skiriasi savo klase, modeliu, senumu.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog nors ekspertai nenustatė, kad pateikti tyrimui automobilių padangų pėdsakai priklausė M. P. vairuotam automobiliui BMW, tačiau tai, teismo nuomone, nepaneigia fakto, jog šis automobilis buvo įvykio vietoje, nes ne visi rasti pėdsakai buvo tinkami identifikavimui. Toks pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimas yra neteisingas. Vertinant įrodymus baudžiamojoje byloje, visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami kaltininko naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, prielaidomis, tikimybinėmis išvadomis. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu gali ir privalo būti fakto įrodytumas, o ne fakto nepaneigimas. Trasologinio tyrimo metu duota kategoriška išvada, kad įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti automobilio padangų pėdsakai palikti ne M. P. vairuoto automobilio BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , o kito automobilio (t. 1, b. l. 93 – 96). Identifikavimui netinkamų pėdsakų radimas įvykio vietoje neduoda jokio pagrindo išvadai apie automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , buvimą įvykio metu prie V. M. namų. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad automobilis BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , įvykio metu buvo įvykio vietoje.

Ant automobilio BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kilimėlių buvo rasta pušies medžio dulkių ir balkšvos spalvos akuotinių ir pūkinių šuns plaukų (t. 1, b. l. 103 – 113). Tokios pačios rūšies medžio dulkės ir tokios pat spalvos šuns plaukai buvo rasti ir V. M. name. Iš ekspertizės išvadų bei ekspertų paaiškinimų teisme matyti, kad nei pušies medžio dulkėse, nei šuns plaukuose nėra identifikacinių požymių, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog tai tos pačios priklausomybės medžio pėdsakai ir to paties šuns plaukai. Pušies mediena yra labai paplitusi buityje, todėl jos dulkių taip pat yra įvairiose vietose. Pažymėtina, kad pušies dulkių buvo rasta ir ant išteisintojo A. O. drabužių, tačiau teismo sprendimas dėl A. O. išteisinimo nėra apeliacine tvarka ginčijamas. Iš nuteistojo M. P. , liudytojos N. V. parodymų, kurie nėra paneigti byloje surinktais įrodymais, matyti, kad automobilyje BMW 528 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , buvo vežiojami N. V. šunys, tie šunys galėjo automobilyje palikti savo plaukų. Iš byloje esančių telefoninių ryšių išklotinių matyti, kad 2004 m. gruodžio 2 d., 7 val. 22 min., 7 val. 37 min., 8 val. 19 min. M. P. galėjo būti vietovėje, kurią aptarnauja tas pats mobiliojo ryšio bokštas, kaip ir Nugalėtojų gatvę, kurioje yra V. M. namas. Tuo metu, taip pat 8 val. 52 min., 8 val. 56 min., ir vėliau, jau būdamas kitose vietose, M. P. telefonu bendravo su savo broliu D. P. . Šis faktas, priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, kolegijai kelia abejonių dėl M. P. dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nes, jei M. P. nusikaltimo darymo metu, prieš darant nusikaltimą, ar tuoj po nusikaltimo padarymo būtų buvęs kartu su savo broliu D. P. , kuris buvo įsibrovęs į V. M. namą ir pagrobė svetimą turtą, tai jie galėjo bendrauti betarpiškai, jiems nebūtų reikėję vienas kitam skambinti telefonu.

Byloje nėra surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. P. dalyvavo pagrobiant svetimą V. M. ir A. Š. priklausantį turtą, įsibraunant į V. M. namus, visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami nuteistojo (kaltinamojo) naudai, todėl M. P. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pagal inkriminuotą kaltinimą nėra nustatyta, ar D. P. nusikalstamą veiką padarė vienas, ar bendrininkų grupėje, todėl iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio šalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą D. P. padarė bendrininkų grupėje su M. P. . Pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirtos bausmės švelninti nėra pagrindo, nes pirmos instancijos teismo paskirta bausmė ir taip yra žymiai mažesnė nei įstatymo, numatančio atsakomybę už D. P. padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis.

Civilinio ieškinio dydis nekeičiamas, priteisiant civilinį ieškinį iš D. P. .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį dėl M. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Iš nuosprendžio pašalinti D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

- A. Š. naudai – 1250 litų;

- V. M. naudai – 62276,16 litų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.