Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant institucijos atstovui Ilkinui Dadašovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E.B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

E.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E.B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo vadovaujamoje įmonėje, reg. (duomenys neskelbtini), vykdančioje veiklą (duomenys neskelbtini) naktiniame klube – terasoje (duomenys neskelbtini):

nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti pardavėjai 2012-06-21 K.K., gim. (duomenys neskelbtini);sudaręs darbo sutartį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tuo būdu nelegaliai įdarbino ir leido dirbti barmene 2012-05-03 – 2012-06-21 M.Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, E.B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t.y. jo vadovaujamoje bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 straipsnio 1dalyje.

E.B. dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino, gailisi nusižengęs. Nurodė, kad pažeidimas įvyko dėl buhalterės kaltės, kuri buvo atsakinga už žmonių įdarbinimą.

Iš M.Z. paaiškinimo matyti, kad ji su įmonės vadovu susitarė dirbti naktiniame klube (duomenys neskelbtini) 2012-05-03, pasirašė darbo sutartį. Nuo to laiko ji dirba bendrovėje po 20 valandų per savaitę.

Iš K.K. paaiškinimo matyti, kad ji bendrovės direktoriaus leidimu 2012 m. birželio 21 dieną naktiniame klube (duomenys neskelbtini) dirbo pirmą bandomąją dieną, dirbo nuo 22 val. iki 2 val. nakties. Su ja darbo sutartis dar nesudaryta.

Iš darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis sudaryta 2012-05-03 su M.Z., kuri priimta dirbti neterminuota darbo sutartimi barmene pagal nustatytą grafiką 4 val. per dieną (b.l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Be E.B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, Sodros pažyma dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo, K.K. paaiškinimu, M.Z. paaiškinimu bei kita administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pažymėtina, jog norint darbdaviui išsiaiškinti ar darbuotojas tinkamas darbui, o darbuotojui – ar jis nori dirbti šį darbą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje yra numatyta galimybė, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti dėl išbandymo, todėl noras iš pradžių leisti padirbti, kad darbuotojas susipažintų su darbu, o darbdavys - su darbuotoju, negali būti pagrindu leisti dirbti asmeniui nesudarius su juo darbo sutarties. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog E.B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje sudėtis, ir jam skirtina administracinė nuobauda.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E.B., būdamas bendrovės direktoriumi, nesudaręs darbo sutarties ir sudaręs darbo sutartį, bet teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Sodrai, leido dirbti dviem darbuotojoms. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

E.B. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą darbo srityje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E.B. dirba, kaltę pripažino, duomenų apie tai, kad jis būtų anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka, byloje nėra.

E.B. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusižengęs prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai E.B. skirtina administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies, sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Apie nuobaudos paskyrimą E.B. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsniu, 293 straipsniu,

nutaria:

E.B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Nutarimui įsiteisėjus, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.