Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1968 m. lapkričio 13 d. Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. P. 2012 m. gegužės 28 d. 15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 3, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t. y. siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1 d., įdėjo dvi 20 litų ir vieną 10 litų nominalo vertės kupiūras į pareigūnų automobilyje esančią dėtuvę pelenams tarp priekinių sėdynių, ir taip davė 50 litų kyšį Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK VTS patrulių būrio patruliams D. E. ir J. K..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės 28 d. apie 15 val. Kelmėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobiliui, kurį jis vairavo, nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl jis policijos pareigūnams negalėjo pateikti techninės apžiūros protokolo. Policijos pareigūnų reikalavimu jis persėdo į tarnybinį policijos automobilį, vienas iš policijos pareigūnų pasakė, kad bus surašytas protokolas už tai, kad vairavo techniškai netvarkingą automobilį. Kadangi jis labai skubėjo, todėl siekė išvengti protokolo rašymo ir policijos pareigūnų automobilyje tarp sėdynių padėjo 50 litų. Suprato, kad policijos pareigūnams tokiu būdu duoda kyšį.

Liudytojas J. K., Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK VPS patrulių būrio patrulis, parodė, kad 2012-05-28 dirbant kartu su Telšių AVPK Kelmės r. PK VPS PB patruliu D. E. tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, Škoda Octavia, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apie 15 val. Kelmėje V. Putvinskio g. ties namu Nr. 3, panaudojant raudonos ir mėlynos spalvos specialų šviesos signalą, buvo sustabdytas automobilis VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų patikrinimui. Tikrinant dokumentus buvo nustatyta, kad vairuojamam automobiliui yra neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnui D. E. pradėjus rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, vairuotojas P. P. prašė nebausti ir sakė, kad susitartų paprasčiau dėdamas į tarp priekinių sėdynių esančią dėtuvę dvi 20 Lt ir vieną 10 Lt nominalo vertės kupiūras. P. P. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, tačiau šis į tai nereagavo. (b.l. 17).

Analogiškai parodė liudytojas, Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK VPS patrulių būrio patrulis, D. E. (b.l. 18).

2012 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole (b.l. 7-10) užfiksuota tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 3, apžiūra, tarp priekinių sėdynių, dėtuvėje rastos 20 ir 10 litų nominalo vertės kupiūros.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtos 20 ir 10 litų nominalo vertės kupiūros apžiūrėtos (b.l. 11-13) ir perduotos saugoti į Telšių apskrities VKP kasą (b.l. 14, 15).

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamasis P. P. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus valstybės tarnautojams davė mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė V. K. prašymą perduoti jai kaltinamąjį P. P. jos atsakomybei pagal laidavimą (b.l. 51). Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas gali asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai yra visų šio straipsnio 2 d. nurodytų sąlygų visuma, t.y., kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, kai ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Formaliai egzistuoja visos sąlygos, BK 40 str. nuostatų taikymui kaltinamojo P. P. atžvilgiu. Tačiau net ir esant visoms įstatyme nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tai yra jo teisė, bet ne pareiga. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat laiduotojo charakteristiką, pateiktą darbovietės administracijos ar visuomeninės organizacijos, kuriai toks asmuo priklauso. V. K., kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamasis, niekur nedirba, aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad V. K. galėtų paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nenusikalstų, nenustatyta. Be to, kaltinamasis – asmuo turintis aukštąjį išsilavinimą, apie jo įvykdytą nusikaltimą – kyšio davimą pareigūnams – plačiai rašoma spaudoje, aptarinėjama visuomenėje, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, galimas neigiamas pasekmes, todėl nėra pagrindo manyti, kad būtinas laiduotojas, kuris darytų teigiamą įtaką jam, auklėtų jį asmeniniu pavyzdžiu, užtikrintų, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo P. P. perdavimas V. K. atsakomybei pagal laidavimą būtų tik pagrindas išvengti atsakomybės, tačiau tuo nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai.

P. P. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, įstatymo numatyta už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, - bauda. Kadangi P. P. savo elgesį vertina kritiškai, siekė išvengti negriežtos atsakomybės ir davė nedidelės vertės kyšį, todėl jam skirtina nedidelė – 4 MGL dydžio - bauda.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – du 20 litų ir vienas 10 litų nominalo banknotai, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir saugomi Telšių apskrities VPK kasoje, - konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos priemonė ir perduotini į valstybės pajamas (BK 72 str. 2 d. 2 p., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas

nusprendė:

P. P. pripažinti kaltu įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d., ir nuteisti 4 MGL dydžio – 520 (penkių šimtų dvidešimties) litų – bauda.

Nustatyti, kad P. P. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Du dvidešimties litų nominalo banknotus Nr. AF5900121 ir Nr. AB7869975, ir vieną dešimties litų nominalo banknotą Nr. AD8834615, saugomus Telšių apskrities VPK, konfiskuoti ir perduoti į valstybės pajamas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.