Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo A. V. 2018-04-05 nutarimo Nr. 86-ANR_N-933-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18079276665, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjas A. V. 2018-04-05 nutarimu Nr. 86-ANR_N-933-2018 nubaudė S. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 16 Eur baudą, už tai, kad ji 2018 m. vasario 19 d., 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymų numatytos LR CK 1.137 str., 4.72 str., 4.75 str., 4.37 str. tvarkos, vykdydama tariamą savo teisę, ginčijamą kito asmens į R. G. priklausančią nuosavybę, kuri yra įrodžiusi, jog yra teisėta šios nuosavybės savininkė, neduodama buto įėjimo durų spynos rakto, neįleido R. G. į jai priklausančią nuossavybę, tai yra butą, adresu (duomenys neskelbtini), tuo apribodama R. G. teisę naudotis, disponuoti ir valdyti jai priklausantį turtą, nepadarydama esminės žalos, teisėtai buto dalies savininkei R. G..

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą. Papildomai paaiškino, kad po mamos S. V. sutuoktinio B. V. mirties liko palikimas. R. G. yra B. V. dukra, tačiau jie ryšių nepalaikė, R. G. pas mamą ir B. V. nesilankė. Po B. V. mirties R. G. atiteko ½ dalis B. V. turto. Dėl turto atidalijimo kilo ginčas, nes R. G. įteisino savo vardu statinius Klaipėdoje, nors tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mama kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir 2017 metais buvo priimtas sprendimas, kuriuo pastatai pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl tokių mamos veiksmų R. G. buvo nepatenkinta, todėl ėmė daryti spaudimą ir reikalauti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rakto, nors turtas yra neatidalytas ir Telšių apylinkės teisme yra pareikštas ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. 2018-02-19 ji sirgo, karščiavo, gulėjo lovoje. Jai paskambino R. G. ir pareikalavo duoti jai buto raktus. Nurodė, kad jos niekas neįleidžia į butą, o ji nori pasistatyti baldus. Ji paaiškino, kad pati serga, o mamos S. V. nėra namuose. Taip pat pasakė, kad kol nebus išspręstas paveldėto turto atidalijimas, jai rakto mama neduos, nes R. G. yra svetimas žmogus. Paaiškino, kad gali įleisti į butą, bet R. G. pasakė, kad ji butą matė ir įeiti nenori, o nori gauti raktą. Mama yra ligota, senyvo amžiaus, bijo įsileisti svetimą žmogų į namus ir neleidžia niekam duoti raktų. Iš baimės raktus yra pasislėpusi, kad niekas nepaimtų. Tai, kad ji turi įgaliojimą tvarkyti mamos turtinius klausimus ir ją atstovauti, nereiškia, kad be mamos valios gali perduoti R. G. raktus nuo mamos buto. Prašė bylą nutraukti.

A. B. ir M. I., atstovaujantys Telšių apskrities VPK paaiškino, kad administracinė nuobauda yra paskirta pagrįstai, pareiškėjos kaltė visiškai įrodyta, nes iš R. G. pateiktų dokumentų matyti, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė. S. V. turi įgaliojimą atstovauti mamą S. V., veikia jos vardu ir telefoninio pokalbio metu aiškiai pasakė, kad neduos rakto, todėl protokolas jai surašytas pagrįstai. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

R. G. 2018-02-19 kreipėsi su skundu į Telšių AVPK, kuriame nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), jai priklauso ½ dalis buto. Ji yra buto bendrasavininkė su S. V.. Iki šios dienos jai nėra įduoti buto raktai ir patekti į butą negali. Apie 13 val. 30 min. buvo nuvykusi į butą, bet durų niekas neatidarė. Apie 14 val. 30 min. paskambino S. V. ir pokalbio metu nurodė, kad nori atsivežti savo baldus, bet S. V. kategoriškai atsisakė duoti raktus, motyvuodama, kad ji yra svetimas žmogus. Tiek S. V., tiek S. V. atsisako pateikti buto raktus, taip suvaržo jos teisę patekti į priklausančią buto dalį. Gali patvirtinti, kad S. V. uždraudė S. V. atidaryti buto duris. Pateikė pokalbio su S. V. garso įrašą (Administracinės bylos Nr. ROIK 1807927665 b. l. 5-6). Byloje nustatyta, jog vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybes teise po ½ dalį priklauso S. V. ir R. G.. Butas bendraturčiams nėra padalytas ir nėra nustatyta bendraturčių turto naudojimo tvarka (Administracinės bylos Nr. ROIK 1807927665 b. l. 13-14). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2018-04-16 yra gautas ieškovės S. V. ieškinys atsakovei R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Administracinės bylos Nr. ROIK 1807927665 b. l. 20-24 ir “Liteko” duomenys). S. V. yra suteikusi savo dukrai įgaliojimą, kurio vienu iš punktų, įgalioja dukrą S. V. ją atstovauti visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, institucijose taip pat santykiuose su visais fiziniais / ar juridiniais asmenimis įgyvendinant visas jos kaip bet kurio nekilnojamojo daikto savininko teises ir pareigas (Administracinės bylos Nr. ROIK 1807927665 b. l. 15-19). 2017 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei R. G., D. G., Valstybės įmonei Registrų centras, dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo ir pripažino, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių B. V. ir S. V. nuosavybė. Nustatė, kad S. V. priklauso ½ dalis paminėtų statinių (b. l. 28-41).

Teismo posėdžio metu išklausius pokalbio, įvykusio 2018-02-19 tarp R. G. ir S. V., garso įrašą, S. V. patvirtino, kad tai jos pokalbis su R. G.. Pokalbio metu R. G. reikalauja duoti raktą ir įleisti į butą, kuriame ji nori pasistatyti savo baldus, o S. V. atsako, jog serga, o mamos nėra namuose. Paaiškina, jog turtas nėra atidalytas, kad bute yra mamos daiktai ir ji negali atsivežti savo baldų, todėl rakto neduos (Administracinės bylos Nr. ROIK 1807927665, b. l. 30).

Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavaldžiavimas – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad S. V. nesilaikė CK 1.137, 4.37, 4.72, 4.75 straipsniuose numatytos tvarkos, vykdydama tariamą savo teisę, ginčijamą kito asmens į R. G. priklausančią nuosavybę, kuri yra įrodžiusi, jog yra teisėta šios nuosavybės savininkė, neduodama buto įėjimo durų spynos rakto, neįleido R. G. į jai priklausančią nuosavybę, tai yra butą, adresu (duomenys neskelbtini), tuo apribodama R. G. teisę naudotis, disponuoti ir valdyti jai priklausantį turtą, nepadarydama esminės žalos, teisėtai buto dalies savininkei R. G.. Nutarime nurodyti civilinio kodekso straipsniai reglamentuoja nuosavybės teisių įgyvendinimą ir gynybą; nuosavybės teisės sampratą ir subjektus bei reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymą, nurodant, jog jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp R. G. ir S. V. yra ginčas dėl paveldėto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik išsprendus civilinį ginčą dėl atidalijimo ar naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, būtų galima nustatyti, ar R. G. teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, kuria šiuo metu naudojasi kitas savininkas, buvo pažeistos. Nutarime nurodytos civilinio kodekso normos reguliuoja savininkų ir bendrasavininkų teises ir pareigas, todėl pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja S. V. nėra ginčo patalpos savininkė ir ne ji priima sprendimus, susijusius su bendraturčių buto naudojimosi tvarka. S. V. turi įgaliojimą atstovauti savo mamą, tačiau ji atstovauja tik ta apimtimi, kiek jai paveda S. V.. Jeigu S. V. nesutinka perduoti buto raktą R. G. iki bus išspręstas teisminis ginčas, S. V. neturi teisės veikti prieš savo mamos – buto bendrasavininkės, valią. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje pareigūnai S. V. iš viso neapklausė. S. V. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, nes jos veikoje nėra nei objektyviosios nei tuo labiau subjektyviosios pusės požymių - veikimo tyčia. Kaip jau buvo pasisakyta, S. V. negali būti subjektas nutarime nurodyto pažeidimo, nes ne ji yra buto, kurio raktus nori gauti R. G., savininkė. Byloje nėra duomenų, kad S. V. buvo pavedusi dukrai perduoti buto raktus, kurių ji būtų tyčia neperdavusi.

S. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 518 straipsnyje sudėties, taip pat konstatuotina, kad pažeidimas, numatytas LR ANK 518 straipsnyje, iš viso nepadarytas, nes kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, kas šiuo metu ir vyksta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo A. V. 2018-04-05 nutarimas Nr. 86-ANR_N-933-2018, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18079276665 naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 642 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo A. V. 2018-04-05 nutarimą Nr. 86-ANR_N-933-2018, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18079276665 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.