Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1960-540/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
A5.-1960-540/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01446-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. Š.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1960-540/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01446-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) studentas, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 9 d. apie 18.15 val. viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame apgyvendinimo paslaugų veiklą pagal verslo liudijimą vykdo I. Š., buvo rasta dirbanti Ukrainos pilietė O. Y., kuri paėmė pinigus už nakvynę, padavė raktus, aprodė kambarius, su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis bei apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai prieš vieną darbo dieną iki numatytos asmens darbo pradžios. Tuo I. Š., būdamas O. Y. darbdaviu, neužtikrino, kad jo samdomas asmuo dirbtų įstatymų nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais I. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Š. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jo šeimai priklausančiame viešbutyje karantino metu apsigyveno Ukrainos pilietė, kuri Lietuvoje ieškojosi darbo. Po kurio laiko I. Š. pasiūlė moteriai padėti tvarkyti viešbučio kambarius bei kai jo nebūna apgyvendinti gyventojus, o jis viešbutyje už tai jai leido gyventi ir maitintis už tai nemokant. Nepagalvojo, kad reikia ją įdarbinti. Jei jam būtų skiriama bauda, prašo ją skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, o paskyrus baudą, esant galimybei jos mokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, nes jo pajamos per mėnesį yra nepastovios. Dažniausiai jos siekia 400-500 Eur, todėl per mėnesį jis galėtų sumokėti po 50 Eur baudos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir I. Š. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); 2020 m. birželio 9 d. patikrinimo aktas (b. l. 2); I. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad vykdo apgyvendinimo veiklą pagal verslo liudijimą. O. Y. už nemokamą apgyvendinimą padėjo vykdyti apgyvendinimo veiklą laiku, kai jis būdama užimtas, nuo 2020 m. kovo mėn. pabaigos (b. l. 3); O. Y. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad yra pas draugą karantino metu, padeda draugui I. Š. tvarkytis. Kadangi padeda draugui tvarkytis viešbutyje, todėl paėmė pinigus ir nunešė savo draugui. Jokių buhalterinių santykių neturi (b. l. 4-5); verslo liudijimo duomenų tikrinimo rezultatas (b. l. 6); 2020 m. birželio 9 d. operatyvaus tikrinimo pažyma (b. l. 7-8); O. Y. paso kopija (b. l. 9); fotonuotrauka (b. l. 10); integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 11); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 12).

Byloje surinkti I. Š. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad I. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 14-15).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog I. Š., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai ir teikti apgyvendinimo paslaugas O. Y., nesudaręs su ja darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais I. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. Š. vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant I. Š. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jog jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes,

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, I. Š. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos minimalų dydį. Skiriant administracinę nuobaudą, nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas I. Š. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

I. Š. prašo paskyrus baudą, dėl jo ne itin didelių pajamų baudos mokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus apie jo gaunamas pajamas, jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 10 mėn. laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

I. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išdėstyti I. Š. paskirtos 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui ir įpareigoti jį kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 Eur (vieno šimto eurų) baudos dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20120689029.

Nesumokėjus baudos (jos dalių) per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė