Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų grupės atstovės Investuotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti grupės ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2302-254/2015 pagal ieškovų grupės atstovės Investuotojų asociacijos grupės ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“ dėl investuotojams padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. B., išvada duodančios institucijos Audito ir apskaitos tarnyba ir Lietuvos bankas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti grupės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme pagal grupės ieškinio taisykles.

Teismas iš ieškinio / patikslinto ieškinio bei prie jų pridėtų įrodymų nustatė, kad ieškovai banko akcijas įsigijo skirtingais laikotarpiais (dalis ieškovų akcijas įsigijo dar iki banko 2011 metų finansinių ataskaitų audito išvados paskelbimo, t. y. iki 2012 m. kovo 7 d.; kita dalis – prieš pat atsakovo veiklos apribojimo paskelbimą). Teismo nuomone, tokios skirtingos ieškovų nurodomos faktinės aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis arba panašiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441¹ straipsnio 2 dalies ir CPK 441³ straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nurodė, kad šioje byloje, be kita ko, turės būti vertinama, kokios priežastys iš tikrųjų nulėmė ieškovų sprendimus investuoti į banko akcijas, ar jie iš tiesų suprato ir / ar tikrai rėmėsi 2012 m. kovo 7 d. paskelbta audito išvada, banko finansinėmis ataskaitomis. Teismas sutiko su atsakovu, kad iš prie ieškinio / patikslinto ieškinio pridėtų dokumentų galima matyti, jog skiriasi tiek ieškovų investavimo į banko akcijas laikotarpiai, tiek jų investavimo būdas, amžius bei patirtis. Teismas atkreipė dėmesį, kad vieni ieškovai nurodė turintys 3-5 metų investavimo patirtį, kiti – daugiau nei 5 metus, o dar kiti atsakovo akcininkai, turėję akcijų 2013 m. vasario 12 d., tikėtina gali turėti tik minimalią investavimo patirtį. Dėl to, teismo nuomone, ieškovų patirtis, jų gebėjimas analizuoti, remtis finansinėmis ataskaitomis ar / ir audito išvadomis, reikšmingi siekiant įvertinti priežastinį ryšį tarp reikalaujamos žalos (CK 6.249 straipsnis) ir tariamų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), taip pat yra labai skirtingas (CK 6.247 straipsnis). Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad atskiriems ieškovams egzistuoja skirtingos faktinės, o kartu ir teisinės aplinkybės, išimtinai individualiai susijusios su kiekvienu ieškovu ir itin svarbios vertinant tikrąsias priežastis, nulėmusias ieškovų sprendimus dėl atsakovo akcijų įsigijimo ir / ar laikymo. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-816-157/2015.

Kadangi teismas byloje turės išsamiai įvertinti kiekvieno ieškovo veiksmus bei asmenines savybes ir priežastis, nulėmusias kiekvieno jų sprendimą įsigyti ar / ir laikyti akcijas, ieškinio nagrinėjimas pagal grupės ieškinio taisykles nebūtų nei veiksmingesnis, nei tikslingesnis, nei efektyvesnis būdas išspręsti šį ginčą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės painioja grupės ieškinį su neprivalomu procesiniu bendrininkavimu, egzistuojančiu ieškovų atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliantė (ieškovų grupės atstovė) Investuotojų asociacija atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti grupės atstovo grupės ieškinį nagrinėti.

Į ieškovų grupę susibūrusių ieškovų reikalavimai yra grindžiami tomis pačiomis ar panašiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Klaidingai ir / arba melagingai parengtos finansinės ataskaitos, kurių auditas taip pat buvo atliktas netinkamai, lėmė tai, kad grupės ieškovai priėmė neteisingus investicinius sprendimus dėl banko akcijų. Teismo teiginiai, kad grupės ieškinys negali būti priimtas nagrinėti pagal grupės ieškinio taisykles, nes neva ne visi ieškovų grupės nariai savo reikalavimus grindžia identiškomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės grupės ieškinio institutą padaro praktikoje nepritaikomą. Ieškovų atstovės nuomone praktikoje greičiausiai nebūna situacijų, kad grupė ieškovų nukentėtų nuo absoliučiai identiškų faktinių aplinkybių. Be to, teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau teismas nutartyje tą jau padarė (konstatavo, kad kai kurie iš ieškovų išsiskiria iš bendros grupės). Tai, kad grupės ieškovų narių investavimo patirtis skiriasi, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai nebuvo suklaidinti dėl finansinių ataskaitų. Aplinkybės, ar konkretūs grupės nariai buvo vienodai suklaidinti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.Visiškai identišku klausimu Lietuvos apeliacinis teismas priėmė ieškovų grupės ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir jos finansinių ataskaitų auditą atlikusiai bendrovei, nors jau buvo praėję beveik keturi metai po bankroto bylos iškėlimo šiam bankui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Dėl to teismo argumentas, kad nebegalima reikšti reikalavimų bankui, yra nepagrįstas. Be to, byloje net nekyla klausimas, kad ieškovai nėra praleidę senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Vadovaujantis teismo nutartyje pateiktais argumentais tektų konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas senaties terminas nėra aktualus bankroto atveju.

Priežastinis ryšys tarp neva netinkamai parengtų finansinių ataskaitų ir / ar audito išvados bei investuotojų sprendimų laikyti, parduoti arba pirkti banko akcijas yra skirtingas, juos lemia skirtingos aplinkybės, todėl grupės narių nesieja tapačios arba panašios faktinės ir teisinės aplinkybės. Be to, skiriasi akcijų įsigijimo laikotarpiai, ieškovų amžius, išsilavinimas, investavimo patirtis ir pan., o tai lemia ieškovų gebėjimus analizuoti, remtis finansinėmis atskaitomis ar / ir audito išvadomis. Šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovų priimtų investicinių sprendimų. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieškinio nepriėmimas nereiškia, kad grupės ieškinio institutas praktikoje tampa nepritaikomu. Teismo argumentai dėl ieškinio nepriėmimo nėra ir negali būti prilyginami bylos išnagrinėjimui iš esmės. Ieškovų atveju egzistuoja fakultatyvusis bendrininkavimas. Jeigu ieškovų reikalavimai būtų nagrinėjami pagal grupės ieškinio taisykles, atsakovo teisės paklausti kiekvieną iš ieškovų grupės narių būtų ribojamos, o byloje nebūtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Ieškovų atstovas nelaikytinas tinkamu. Iš ieškinyje nurodytos asociacijos veiklos ir civilinių bylų galima spręsti, kad asociacija iš esmės yra įkurta tik siekianti inicijuoti teisinius procesus, pritraukti į asociaciją kuo daugiau narių ir iš to gauti naudos. Įvertinus viešai prieinamą informaciją apie atstovą yra akivaizdu, kad net ir pati Investuotojų asociacija netiki šio ieškinio perspektyvomis, o tik tikėtinai siekia, jog ieškovai įstotų į asociaciją, sumokėdami nario mokesčius, bei suteikti teisinės patirties bei darbo savo valdybos nariui. Tokie asociacijos veiksmai patvirtina, kad asociacija negali būti laikoma tinkamu, gerą reputaciją turinčiu ir asmeninių interesų neturinčiu atstovu CPK 441⁷ straipsnio prasme. Ieškovai tinkamai neapibūdina grupės, su kuria susijęs ieškinys.

Grupės ieškovų reikalavimai netenkina fakto bendrumo kriterijaus. Šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlyga, kurios egzistavimo nepagrindžia bendros visų ieškovų atžvilgiu faktinės aplinkybės, yra priežastinis ryšys. Grupės ieškinys nėra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą nei individualūs ieškovų ieškiniai. Teismas tyrė atitinkamas bylos faktines aplinkybes išimtinai siekdamas nustatyti, ar jos yra bendros visų ieškovų atžvilgiu, t. y. vertindamas grupės ieškinio privalomos pareiškimo prielaidos egzistavimo faktą. Nė viena iš aplinkybių netirta kaip materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybė, vertinant jos pakankamumą ar sąsajumą atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti. Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama procedūrinio termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti bei ieškinio senaties termino pritaikymo konkurencija.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti grupės kaip nenagrinėtiną teisme pagal grupės ieškinio taisykles nustatęs, kad grupės ieškinys nėra grindžiamas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko ieškinio nagrinėjimas pagal grupės ieškinio taisykles nebūtų nei veiksmingesnis, nei tikslingesnis, nei efektyvesnis būdas išspręsti ginčą. Atskirajame skunde apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, įrodinėja, kad į grupę susibūrusių ieškovų reikalavimai yra grindžiami tomis pačiomis ar panašiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju neegzistuoja prielaidos, nustatytos CPK 441³ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, grupės ieškiniui priimti ir nagrinėti teisme pagal grupės ieškinio taisykles.

Dėl CPK 441³ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytų prielaidų grupės ieškiniui nagrinėti egzistavimo

Byloje neginčijama, kad ieškovai įsigijo banko akcijų skirtingu laikotarpiu (pvz., iki finansinių ataskaitų ar audito išvados paskelbimo arba po šių dokumentų paskelbimo, kai kurie iš jų apskritai akcijų įsigijo po to, kai viešoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija apie masinį banko akcijų išpardavimą, prieš pat bankui apribojimų paskelbimo). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovų priimti investiciniai sprendimai yra skirtingi (pvz., ieškovai priėmė investicinius sprendimus ieškovo nurodomų atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo metu jau turėtas akcijas toliau laikyti nuosavybės teise ar jas realizuoti; kita dalis ieškovų priėmė sprendimą įsigyti akcijas jau po finansinių ataskaitų ir audito išvados paskelbimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos investicinius sprendimus ieškovai galėjo priimti dėl skirtingų priežasčių. Taigi iš ieškinio faktinio pagrindo aišku, kad byloje nustatant, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, turės būti sprendžiama, ar būtent finansinės ataskaitos ir audito išvados nulėmė konkretaus ieškovo priimtus investicinius sprendimus. Nustatinėjant visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas bus svarbus kiekvieno iš ieškovų amžius, išsilavinimas, investavimo patirtis, taip pat akcijų įsigijimo būdas. Tai reiškia, kad byloje sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bus svarbios individualios aplinkybės. Nors tokios faktinės aplinkybės formaliuoju požiūriu gali būti traktuojamos kaip atitinkančios bendrumo kriterijų, tačiau jų vidiniai turinio skirtumai, susiję su civilinės atsakomybės sąlygų diferencijavimu, teikia pagrindą išvadai (turininguoju aspektu), kad tokio ginčo sprendimas pagal grupės ieškinio taisykles neatitiktų CPK 441³ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų procesinių prielaidų.

Paduotas grupės ieškinys neatitinka grupės ieškinio taisyklių ir jį vertinant pagal bylose, nagrinėjamose pagal grupės ieškinio taisykles, galimus priimti sprendimus. Ieškinyje prašoma konstatuoti, kad atsakovai ieškinyje nurodytais veiksmais padarė žalą banko akcininkams, kurie nuosavybės teise turėjo banko akcijų 2013 m. vasario 12 d., taip pat prašoma patenkinti šioje byloje ieškovų pareikštus turtinius reikalavimus. CPK 441⁹ straipsnyje įtvirtintos trys rūšys teismo sprendimų, kurie galėtų būti priimti išnagrinėjus ieškinį pagal grupės ieškinio taisykles, t. y. bendras teismo sprendimas, kuris priimamas išnagrinėjus grupės ieškiniu reiškiamus reikalavimus bendrus visiems grupės nariams; tarpinis sprendimas, kuris priimamas išnagrinėjus grupės ieškiniu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės ieškinyje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai; individualus sprendimas, kuris priimamas remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą. Šiuo atveju pagal byloje pareikštą pirmąjį reikalavimą negalėtų būti priimtas nei bendras, nei tarpinis sprendimas visiems grupės nariams, nes vien tik konstatavimas, kad parengtos, patvirtintos banko finansinės ataskaitos ir audito išvada yra klaidingos, neatitinkančios tikrovės savaime nelemia kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, jos turi būti nustatytos individualiai, be to, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas skirtingas aplinkybes kiekvienam ieškovui.

Vertindama prielaidų grupės ieškiniui priimti egzistavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-1088-773/2016 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Šioje civilinėje byloje BAB Ūkio bankas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, yra pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Deloitte Lietuva“, Deloite advisory s.r.o., Deloitte Central Europe Holding Limited, Deloitte Touche Tohmatsu Limited. Ieškinyje neteisėti atsakovų veiksmai įrodinėjami remiantis tuo, kad atsakovai pažeidė teisės aktų reikalavimus, nuo 2007 iki 2011 metų nepastebėjo banko finansinių ataskaitų neatitikimų. Dėl tokių atsakovų veiksmų bankas teigia patyręs tiesioginių (dėl netinkamai atliktų auditų bankas didino savo įsipareigojimus) ir netiesioginių (dėl padidėjusių banko skolų sumažėjo jo galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus) nuostolių. Ieškinys Kauno apygardos teisme yra priimtas. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-1088-773/2016 pareikšto ieškinio ir šioje byloje grupės ieškinio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad abiejose bylose įrodinėjimo dalykas tiek, kiek jis yra susijęs su finansinių ataskaitų už 2011 metus atliktu auditu, sutampa. Ši nustatyta aplinkybė papildomai patvirtina, kad nėra tikslinga priimti ir nagrinėti pagal grupės ieškinio taisykles Kauno apygardos teismui pateikto grupės ieškinio. Ieškovai galėtų apsvarstyti galimybę jau iškeltoje byloje įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

Dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytų argumentų

Priešingai nei nurodoma apelianto atskirajame skunde, tai, kad nagrinėjamu atveju grupės ieškinį buvo atsisakyta priimti, nereiškia, jog grupės ieškinio institutas praktikoje yra nepritaikomas. Gali egzistuoti ne viena situacija, kai grupės ieškinys galėtų būtų tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai. Tarp tokių situacijų galėtų būti paminėti atvejai, kai su grupės ieškiniu į teismą kreipiasi turistai, pareiškę reikalavimus kelionės organizatoriui dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo, darbuotojai, reiškiantys reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir pan. Šiuo atveju ieškovų grupės narių pareikšti reikalavimai nėra vienarūšiai teisės ir fakto požiūriu. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad ieškovų grupės nariai savo reikalavimus turi grįsti identiškomis faktinėmis aplinkybės. Apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje nurodyta, kad aplinkybės turi būti tapačios ar panašios visiems grupės nariams, tačiau jokiu būdu nekeliamas reikalavimas, kad aplinkybės būtų identiškos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nutartimi buvo tirtos ieškinio priėmimo prielaidos, kaip tą nustato įstatymas. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje dėl ieškinio pagrįstumo nesprendė, o ieškinyje nurodytas aplinkybes įvertino kaip bendras arba ne visiems grupės nariams, t. y. nustatinėjo, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles, kaip tą nustato CPK 441⁷ straipsnio 1 dalis.

Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto skundo argumentus, taip pat pažymi, kad skunde apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015. Šios apelianto nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos jau vien dėl to, kad byloje buvo sprendžiama dėl ieškinio priėmimo neprivalomo (fakultatyviojo) bendrininkavimo atveju. Be to, byloje nebuvo nagrinėti klausimai, susiję su terminu kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nustatinėjo faktines aplinkybes, susijusias su terminu kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes šios aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje nėra reikšmingos.

Teisėjų kolegija taip pat aptaria atsakovo UAB „Deloitte Lietuva“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl grupės atstovo tinkamumo. Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai (CPK 441⁴ straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas grupės atstovo tinkamumo klausimą, turi vertinti atstovo sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei, atstovo patirtį kitose bylose dėl grupės ieškinio, jeigu grupės atstovas ją turi, jo procesinį elgesį nagrinėjant tokias bylas, ar nėra grupės atstovo ir grupės narių interesų konflikto (CPK 441⁷ straipsnio 1 dalis). Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl pačios asociacijos nurodytų grupės ieškinio perspektyvų ir tai, kad kartu su asociacija ieškovus atstovaujantis advokatas kartu yra ir asociacijos valdybos narys šiuo atveju neteikia pagrindo spręsti, kad Investuotojų asociacija yra netinkamas grupės atsakovas. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad asociacija yra įkurta tik siekiant inicijuoti teisminius ginčus. Investuotojų asociacijos tikslai yra nurodyti jos įstatų 2.1 punkte. Asociacijos teisė ginti ir atstovauti asociacijos narių ir kitų investuotojų interesus, susijusius su investavimu į finansines priemones, įskaitant atstovavimą valstybės ar savivaldos valdžios institucijose yra tik viena iš jos tikslų. Patikslintame grupės ieškinyje išvardyta ieškovų grupės atstovo veikla patvirtina, kad asociacija ne tik inicijuoja teisminius ginčus, bet ir organizuoja seminarus, inicijuoja teisės aktų pakeitimus ir kt. Šiuo atveju grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos veiklos tikslu ir sritimi, o objektyvių duomenų, kad asociacija nesiekia ginti ir neįgyvena jos narių interesų, nepateikta.

Esant pirmiau šioje nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl prašymo priimti papildomus paaiškinimus ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pradžios apeliacinės instancijos teisme buvo gauti atsakovės UAB „Deloitte Lietuva“ paaiškinimai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaudamasi CPK 323 straipsniu, kuriame nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (atsiliepimą į apeliacinį skundą) yra draudžiama, taip pat CPK 338 straipsniu, teisėjų kolegija grąžina atsakovei UAB „Deloitte Lietuva“ jos pateiktą dokumentą – papildomus paaiškinimus – ir nepasisako dėl jame nurodytų teisinių argumentų. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priimamas, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso šalis gali pateikti teismui tokį prašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovė UAB „Deloitte Lietuva“ prašo priteisti iš Investuotojų asociacijos 5 692,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui prie prašymo pateiktų duomenų matyti, kad sąskaita yra išrašyta 2016 m. vasario 9 d. ir ją sudaro advokatų suteiktos paslaugos ne tik apeliacinės instancijos teisme, bet ir pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovė, kuriai pirmosios instancijos teismas suteikė teisę pateikti nuomonę dėl grupės ieškinio, nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų iki klausimo dėl ieškinio priėmimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjimo, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalies, susijusios su išlaidomis, patirtomis dėl nuomonės dėl grupės ieškinio priėmimo parengimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apelianto atskirasis skundas netenkinamas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punktu, atsakovei UAB „Deloitte Lietuva“ iš grupės atstovo priteisia 285,56 Eur (apskaičiuojant priteistiną sumą atsižvelgiama į 2015 metų trečio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo lygus 713,9 Eur). Teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidas priteisia iš grupės atstovo, kuris turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises ir pareigas, tačiau bylinėjimosi išlaidas apmoka grupės nariai grupės atstovui šio Kodekso 441¹⁶ ir 441¹⁷ straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 441⁴ straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalimi, kurioje prašoma pripažinti, kad byloje buvo būtinas dviejų advokatų dalyvavimas. Nors atskirasis skundas yra susijęs su nauju teisės institutu, tačiau atskirajame skunde iškelti klausimai nėra itin sudėtingi, dalis atskirojo skundo argumentų net nėra tiesiogiai susiję su grupės ieškinio institutu. Be to, atsiliepimo turinys nepatvirtina, kad buvo analizuota užsienio šalių teisės mokslo doktrina, kaip yra nurodoma prašyme, atsiliepime iš esmės palaikoma apskųstoje nutartyje teismo išdėstyta pozicija.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111525235) iš ieškovo grupės atstovo Investuotojų asociacijos (juridinio asmens kodas 302351517) 285,56 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt šešis euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.