Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria D. J. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK 2019 m. vasario 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 95-ANR_N-356/2019 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiojo tyrėjo 2019 m. vasario 14 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 22 d., apie 21 val. adresu (duomenys neskelbtini) vertėsi komercine veikla, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija, tai yra pardavė du po 0,7 l talpos butelius „Sobieski Superior Vodka“ degtinės, 40 proc. alkoholio tūrio su banderole „Parduodama Lietuvoje“. Pripažinta, kad šiais savo veiksmais D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. D. J. paskirta administracinė nuobauda – 575 Eur dydžio bauda.

4. Advokato vertinimu, teismo nutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams ir teismų jurisprudencijai sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Pažymi, kad ANK 127 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, esminiai jos turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką nustato Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punktai, kurie draudžia parduoti ar kitaip platinti alkoholinius gėrimus neturint tam licencijos. Prekybos tvarką taip pat nustato 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 738 patvirtintos „Mažmeninės prekybos taisyklės“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009, N62-724/2011 ir kt.).

5. Pažymi, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Taigi surašant D. J. administracinio nusižengimo protokolą ir taikant administracinę atsakomybę už aptariamą veiką turėjo būti nurodytas ne tik vienkartinis dviejų butelių degtinės pardavimo faktas, bet sistemingo vertimosi komercine veikla neturint licencijos aplinkybės, gautų pajamų dydis, kokius teisės aktus parduodamas alkoholį jis pažeidė, byloje surinkti įrodymai ne tik apie licencijos alkoholio prekybai turėjimą (neturėjimą), bet ir apie tokios veikos sistemingą pobūdį, ko, pripažįstant D. J. kaltu padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, pareigūnai neatliko, taip pažeidžiant ANK 567 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, nutarimą priėmęs pareigūnas nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti, todėl surašant protokolą bei priimant nutarimą buvo pažeisti ANK 609, 618 straipsnių reikalavimai bei D. J. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, duoti tuo klausimu paaiškinimus. D. J. administracinės nusižengimų bylos nagrinėjimo metu, prieš skiriant nuobaudą, nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, ir taip pažeistos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

6. Advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl veikos sistemingumo. Nurodo, jog teismas savarankiškai konstatavo faktą, jog už tariamai parduotus du butelius alkoholio O. S. D. J. gavo pajamų, nors tai nebuvo nurodyta nei jam surašytame protokole, nei nutarime, nenurodytas gautų pajamų dydis, teismas savarankiškai suformulavo kaltinimą nurodydamas, kad D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalį bei 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuo buvo pažeista D. J. teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe žinoti, kuo kaltinamas, teikti paaiškinimus, teisė į gynybą. Teismas vadovavosi Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK bylos nagrinėjimo metu pateiktais duomenimis apie gautą anoniminį pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, anoniminiais pranešimais, bei informacija apie J. J. baudimą už analogišką administracinį nusižengimą, kurių nagrinėjant D. J. administracinio nusižengimo bylą, nebuvo. Minėti anoniminiai pranešimai, J. J. baudimas negali būti siejami su D. J. veiksmais, nes, kaip patvirtino Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK atstovas A. P. skundo teisme nagrinėjimo metu, tikrinant minėtus anoniminius skundus, abstraktaus pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) pardavinėjamą alkoholį, cigaretes, nepasitvirtino. Teismas neįvertino, kad pagal ANK 127 straipsnio 1 dalies. nuostatas turi būti įrodyta A. J. veika, kuria būtų siekiama gauti ar gaunama pajamų. J. J. padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas D. J. padarytu administraciniu nusižengimu, nes šiuo atveju teismas taiko kolektyvinės atsakomybės principą, kuris prieštarauja ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Advokato manymu, anoniminės informacijos elektroninėje erdvėje buvimo faktas, nesant objektyviai tai patvirtinančių duomenų, negali būti pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą, nes tai prieštarauja ne tik teisingumui, bet ir Lietuvos Respublikos konstitucijos 31 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatoms, kitiems teisės aktams. Be to, teismas vadovavosi neblaivaus asmens - O. S., rašytiniu paaiškinimu, kurį jis paneigė bylos nagrinėjimo metu. Jo parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas duoda pagrindą manyti, kad šio asmens rašytiniai paaiškinimai negalėjo būti pagrindu nustatant D. J. kaltę, tuo labiau, kaip jau nurodyta, nenustatyta, kad D. J. veika buvo vykdoma pastoviai, sistemingai.

7. Advokato vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, t.y. neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė reikalavimą visapusiškai, išsamiai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti tiksliai pagal įstatymus, nekaltumo prezumpcijos principą, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

8. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Advokatas taip pat, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pabrėžia motyvuoto teismo sprendimo svarbą.

9. Nurodo, kad tiek 2019 m. sausio 22 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek 2019 m. vasario 14 d. nutarime šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ANK 609 straipsnio 1dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, t. y. nenurodyta, kad D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalį bei 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, versdamasis komercine veikla neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija, gavo pajamas, ką nurodė teismas nagrinėdamas skundą. Tuo tarpu, vadovaujantis ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismų praktika, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, negalėjo pakeisti D. J. suformuluoto kaltinimo, todėl ir dėl to teismo sprendimas yra neteisėtas.

11. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrina priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiasis tyrėjas 2019 m. vasario 14 d. nutarimu, pripažindamas D. J. kaltu pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, padarė teisingas išvadas dėl minėto ANK straipsnyje numatytų požymių buvimo asmens veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas D. J. atstovo skundą išnagrinėjo išsamiai, skundžiama nutartis yra išsamiai motyvuota, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl asmens teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas užtikrinimo, nurodant, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nebuvo nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, nors ANK 127 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė. Advokatas vertino, kad surašant protokolą bei priimant nutarimą buvo pažeisti ANK 609 straipsnio, 618 straipsnio reikalavimai, o teismas neturėjo teisės pakeisti kaltinimą. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas nesutinka.

13. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. KT8-N6/2017). Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą

14. Advokatas, teikdamas skundą dėl aptariamo procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismui, atkreipė dėmesį į nurodytą pažeidimą, t.y. kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytas konkretus teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Teismas įvertino tai kaip neesminį nutarimo trūkumą, kadangi skundžiama nutartimi šis trūkumus buvo ištaisytas, konstatuojant, kad savo neteisėtais veiksmais D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1, 3 dalių bei 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus. Aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas yra pakankamai aiškus, jis atskleidžia inkriminuoto nusižengimo esmę, t.y. vertinamasis komercine veikla (prekyba alkoholiu), neturint tam licencijos, kai tokia yra reikalinga. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas D. J. patvirtino tokios licencijos neturintis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, negalima vertinti, kad pažeidėjo teisė į gynybą buvo iš esmės suvaržyta, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ištaisyti nustatytų trūkumų. Skundžiama nutartimi nebuvo pakeistas D. J. suformuluotas kaltinimas, tik buvo pateikta nuoroda į konkrečius teisės aktus, kurių reikalavimus asmuo pažeidė, dėl ko buvo nubaustas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį.

15. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų matyti, kad buvo pasisakyta dėl Advokato skunde aukštesniajam teismui keliamų aplinkybių, t.y. aptarta D. J. veika, ir įvertinta, kad ji patenka į komercinės veiklos srities kategoriją, pastarasis licencijos versti tokia veikla neturėjo, o pati veika buvo sisteminga. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu, aukštesnės instancijos teismas su tokiomis skundžiamos nutarties išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

16. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad nebuvo surinkta duomenų apie veikos sistemingumą. Ši aplinkybė buvo grindžiama tuo, kad Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo gauti keturi anoniminiai pranešimai, kad pas D. ir J. J., gyvenančius (duomenys neskelbtini), galima įsigyti alkoholinių gėrimų ir kontrabandinių cigarečių. Taip pat, elektroniniame puslapyje „Lietuva be šešėlio“ yra pateikta informacija, kad šiame name parduodamos cigaretės ir alkoholis. Tokio pobūdžio pranešimas apie J. J. 2018 m. gegužės 18 d. buvo gautas ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. J. J. buvo nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugpjūčio 10 d. surašytas administracinis nurodymas) (b.l. 29-30, 31). Be abejo, anoniminiai pranešimai apie D. J. namuose neteisėtai vykdomą prekybą alkoholiu ir jo sutuoktinės nubaudimas už analogišką pažeidimą, tiesiogiai nepatvirtina konkrečių prekybos alkoholiu faktų, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau D. J. kaltę pagrindžia kiti byloje surinkti duomenys bei apklaustų liudytojų parodymai.

17. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. B. ir P. K. parodė matę, kaip į (duomenys neskelbtini) esantį namą atvažiavo automobilis, iš jo išlipęs žmogus priėjo prie namo, po kurio laiko grįžus į automobilį ir išvažiavus, šis buvo sustabdytas. Patikrinimo metu nustatyta, kad O. S. automobilyje po kojomis laikė du butelius degtinės. (b.l. 39-40). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir tyrėjo S. B. tarnybiniame pranešime, t.y. nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 22 d., apie 21 val. matė, kaip automobilis sustojo prie nurodyto namo ir įvažiavo į kiemą, maždaug po trijų minučių išvažiavo. Sustabdžius transporto priemonę ir apžiūrėjus, nustatyta, kad keleivis O. S. po kojomis laikė du butelius degtinės „Sobieski Superior Vodla“, 0,7 l talpos (b.l. 8). Tą pačią dieną rašydamas paaiškinimą O. S. nurodė paprašęs draugo E. S. pavežti jį link Širvintų, nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į kiemą jis nuėjo prie lango, pasibeldė. Prie lango priėjo vyriškis, šiam pradarius langą, O. S. nurodė, kad nori dviejų butelių degtinės bei padavė jam 50 Eur. Vyras nuėjo nuo lango ir neužilgo padavė jam du butelius degtinės „Sobieski Superior Vodka“. Atidavė jam grąžą – iš 50 Eur atidavė 24 Eur (b.l. 10). Kad būtent tokias alkoholio įsigijimo aplinkybes nurodė O. S., patvirtino ir liudytojas S. B.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme O. S. savo poziciją pakeitė, tvirtindamas, jog ne pirko degtinę iš D. J., o tik skolinosi du butelius, vėliau jam juos „atpirko“. Savo pozicijos pasikeitimą grindė tuo, kad pareigūnai jį gąsdino, kad uždarys į areštinę. Tokia liudytojo pozicija pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai paneigta. Visų pirma, kaip pagrįstai akcentuojama skundžiamoje nutartyje, rašytinis liudytojo O. S. paaiškinimas buvo išsamus, jame nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, taip pat liudytojo S. B. parodymai. Be to, nors apeliaciniame skunde akcentuojama jog O. S. buvus neblaiviu (jis pats automobilio nevairavo, paprašė tą padaryti draugo), visgi byloje nėra duomenų apie neblaivumo nustatymo faktą šiam asmeniui, taip pat nėra jokių duomenų, kad šio asmens būsena buvo tokia, kad jis negalėjo adekvačiai suvokti aplinkybių ir duoti dėl jų paaiškinimus (apklaustų policijos pareigūnų teigimu, jiems liudytojas atrodė išgėręs, tačiau negalėjo nurodyti, kiek stipriai, kad O. S. buvo stipriai apsvaigęs paaiškino tik D. J.). Kad O. S. duodant paaiškinimus policijos komisariate, buvo grasinama, liudytojas S. B. neigė. Be to, pirmosios instancijos teismas, paneigdamas šią versiją, akcentavo ir tai, kad O. S. savo parašu patvirtino, kad jo teikti paaiškinimai yra surašyti teisingai (b.l. 10). Pastarojo teisme iškelta versija apie degtinės skolinimąsi sutampa ir su pažeidėjo teisme pateikta pozicija, todėl pagrįstai tokie O. S. parodymai įvertinti kaip siekimas padėti išvengti administracinės atsakomybės D. J., su kuriuo minėtas liudytojas yra pažįstami.

18. Teismo išvados, kad D. J. gavo atlygį už parduotą alkoholį buvo padarytos vadovaujantis tiek O. S. rašytiniu paaiškinimu, tiek teismo posėdžio metu duotais liudytojo S. B. parodymais. Teismas šioje dalyje kaltinimo D. J. nekeitė, šiomis aplinkybėmis buvo grindžiamas ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių buvimas D. J. veiksmuose.

19. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad D. J. pagrįstai nubaustas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismas patikrino Policijos institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisė aukščiau nurodytus trūkumus, išsamiai bei motyvuotai atsakydamas į pažeidėjo atstovo skundo argumentus. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir D. J. atstovo advokato A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.