Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 271 straipsnio 2 dalį (1961 m.) 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 47¹ straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 3 metams (teistumas išnykęs);

2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais viešųjų darbų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, neatliktos viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 18 parų arešto (bausmę atlikęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. R. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. 23.30 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,59 promilės alkoholio), būdamas bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu R. J. tyčia vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, dėl ko R. J. pargriuvo ir krisdamas trenkėsi galvos pakaušiu į spintelę, tokiais veiksmais Ž. R. padarė R. J. muštinę žaizdą viršugalvyje ir taip nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 3 d., vakare jis, jo senas pažįstamas R. ir kaimynas V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), žaidė su kortomis virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tame bute jis gyveno apie pusę metų su tėvu S. B. ir R. J.. Jie bendro ūkio su R. J. nevedė, gyveno atskirai. R. J. priėmė gyventi pas save Ž. R. tėvas, kuriam butas ir priklauso. Kai žaidė kortomis, R. J. miegojo kitame kambaryje. Jie trise žaisdami vartojo alkoholį, o atsikėlęs R. J. pradėjo reikšti jiems pretenzijas, pradėjo prie jų kabinėtis. Ž. R. susinervino, su R. J. apsižodžiavo. Susierzinęs Ž. R. R. J. pačiupo, apkabindamas su rankomis, ir abu pradėjo griuvinėti ant stalo, ant spintučių, o nuo to pradėjo dužti įvairūs indai. Tiksliai nepamena, kiek kartų trenkė, tik pamena, kad tikrai vieną kartą R. J. trenkė iš kairės rankos kumščio į dešinės pusės žandikaulį. Neprisimena, ar po smūgio R. J. trenkėsi į spintelę. Įvykio metu buvo gana daug pavartojęs alkoholio. R. J. iškvietė policiją, o atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Dėl įvykio gailisi, norėtų atsiprašyti ir susitaikyti, pasižada daugiau nenusikalsti. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sveikatos sutrikimų neturi (b.l. 57, 70).

Nukentėjusysis R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. 23.30 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 00.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, jis išgėrinėjo alkoholinius gėrimus kartu su savo draugu Ž. R.. Į Vilnių Ž. R. atvyko į svečius. Ž. R. nėra R. J. giminaitis. Išgertuvių metu tarp jo ir Ž. R. įvyko žodinis konfliktas, kai jie žaidė kortomis. Šio žaidimo metu Ž. R. pralošė ir dėl to pradėjo reikšti pretenzijas, pradėjo R. J. įžeidinėti, pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Netrukus po to Ž. R. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į smakrą. Po šio smūgio Ž. R. jam neužilgo sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veidą, o būtent, į žandikaulį. Po antrojo suduoto smūgio Ž. R. pargriuvo ir galvos pakaušiu trenkėsi į spintelę. Dėl tokių Ž. R. veiksmų R. J. pajautė fizinį skausmą. Po viso šio įvykio R. J. pradėjo kviestis policiją ir greitąją. Kadangi po kritimo jam buvo prakirsta galva, greitoji jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje po gydytojų apžiūros R. J. buvo paleistas namo. Gydytojai jam diagnozavo žandikaulio sumušimą ir pakaušio sumušimą (b.l. 20).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. kovo 4 d. 4.27 val. gautas R. J. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyksta išgertuvės ir neblaivus Ž. P. konfliktuoja su pranešėju, teigė, kad kraujuoja, iš kur nepasakė, GMP atsisakė. 2020 m. kovo 4 d. 7.00 val. gautas RVUL slaugytojos J. telefoninis pranešimas, kad 2020 m. kovo 4 d. 5.49 val. GMP dėl galvos žaizdos ir girtumo pristatė pastovios gyvenamosios vietos neturintį R. J., kuris paaiškino, kad namie susimušė su broliu (b.l. 3-5).

Vilniaus apsk. VPK Rinktinės „Vytis“ vyriausiosios patrulės S. P. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas R. J. paaiškinimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), bute-virtuvėje išgertuvių metu jį pastūmė R. Ž., ko pasekoje pareiškėjas griuvo ir su galva trenkėsi į virtuvinio komplekto spintelę (b.l. 16-17).

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo J. Š. 2020 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl liudytojo V. D. apklausos nurodyta, kad 2020 m. kovo 30 d. 16.03 val. telefonu buvo apklaustas liudytojas V. D., kuris parodė, jog 2020 m. kovo 3 d. vakare, jis, Ž. R. ir pažįstamas R. žaidė kortomis virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs iš kito kambario R. J. pradėjo pyktis su Ž. R. ir jie pradėjo stumdytis. Stūmė vienas, paskui kitas, o Ž. R. neatsargiai pastūmus, R. J. griuvo bei virtuvėje atsitrenkęs į spintelės kraštą prasiskėlė galvą. Ž. R. smūgio ar smūgių R. J. jis nematė. Matė tik, kad R. J. vieną kartą pastūmė ir jisai griuvo ir prasiskėlė galvą. Tada R. J. nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Taip pat po stūmimo dužo lėkštės, nes jos buvo sudėtos ant spintelės ir nukrito. Jis nematė, kad lėkštės būtų sužalojusios R. J.. Lėkščių matymo jis nematė, lėkštės dužo po stūmimo, atsitrenkus R. J. (b.l. 42).

2020 m. kovo 4 d. įvykio vietos ir apžiūros protokolu apžiūrėta buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė, konstatuota, kad įėjus į virtuvę, joje ant žemės mėtosi stiklo šukės, ant žemės mėtosi indų duženos. Apžiūros metu tyrimui reikšmingi pėdsakai neaptikti, niekas nebuvo paimta (b.l.11-15)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1204/2020 (01) nurodyta, kad R. J. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą. R. J. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Muštinė žaizda viršugalvyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Muštinė žaizda viršugalvyje nėra būdinga sužalojimams, padaromiems pačiam nukentėjusiajam suduodant smūgius. Žaizda galėjo būti padaryta tiek pačiam griūvant, tiek ir sužalojant kitam asmeniui. Kitų sužalojimų požymių, kuriais remiantis galima būtų atsakyti į pateiktus klausimus, medicinos dokumentuose neaprašyta. Medicinos dokumentuose neaprašyta sužalojimų požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (b.l. 39-41).

Alkotesterio 7510 ARKL-0721 (metrologinė patikra galioja iki 2020 m. balandžio 28 d.) duomenimis Ž. R. 2020 m. kovo 4 d. 7.53 val. buvo nustatytas 2,59 ‰ ( promilių) girtumas (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. R. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vienodai nurodė įvykio aplinkybes, kad naktį iš 2020 m. kovo 3 d. į 2020 m. kovo 4 d. tarp jų išgertuvių metu kilo konfliktas, kurio metu jie susikibo, konflikto metu Ž. R. R. J. sudavė smūgį į veidą (žandikaulio sritį), nuo ko R. J. krito ir susitrenkė į spintelę galvą pakaušio srityje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ž. R. veikoje yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nes jis nagrinėjamo įvykio metu panaudojo fizinį smurtą prieš R. J., suduodamas žodinio konflikto metu R. J. tyčia vieną kartą į veido sritį, dėl ko R. J. krito, kritimo metu trenkėsi galvos pakaušiu į spintelę ir susižalojo – jam padaryta muštinė žaizda viršugalvyje. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. 1204/2020 (01) nukentėjusiojo sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ž. R. veiksmai buvo tiesioginė priežastis R. J. sužalojimui atsirasti.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo Ž. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Ž. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu– laisvės apribojimu bei įpareigojimais (b. l. 72-73).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Ž. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Ž. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Kaltinamasis praeityje teistas 2 kartus, bet vienas teistumas išnykęs, antrasis teistumas taip pat už analogišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą (b.l. 77-78, 84-85), baustas administracine tvarka (b. l. 79-80), nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 81-82). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 2) per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ž. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. Ž. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 4 d. 5.15 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 16.28 val. (1 dieną) (b. l. 63), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Ž. R. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 4 d. 5.15 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 16.28 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti Ž. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti Ž. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.