- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- e1-1609-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01284-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. J. neteisėtai įgijo ir disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, ji, 2021 m. gruodžio 29 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – AS „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelę išduotą D. C. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, su D. C. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis AS „Luminor Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja neteisėtai disponavo bei inicijavo tris finansines operacijas: 2021 m. gruodžio 29 d. 13.18.49 val. adresu (duomenys neskelbtini), bankomate „Medus ATM“, terminalo ID (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, 2021 m. gruodžio 29 d., 13.19.41 val. adresu (duomenys neskelbtini), bankomate „Medus ATM“, terminalo ID (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 eurų ir 2021 m. gruodžio 29 d., 13.37.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), bankomate „Medus ATM“, terminalo ID (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam D. C. priklausančius pinigus – 1 200 eurų.
J. J. tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą. Šiai veiklai nuomojasi taksi automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 29 d. apie 8.00 val. gavo iškvietimą atvykti į Taikos g., Vilniuje, tikslaus adreso neprisimena. Atvykusi pamatė laukiantį vyrą, kuris paprašė jį nuvežti į darbą. Vyras prisistatė esantis D., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji taip pat prisistatė, pasakė savo vardą bei davė jam savo mobiliojo ryšio telefono numerį, kad kitą kartą jis tiesiogiai galėtų su ja susisiekti. D. paleido netoli parduotuvės „Rimi“, netoli Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini), kur tuo metu vyko kažkokie statybos darbai. Maždaug po pusvalandžio D. jai perskambino ir pasakė, kad blogai jaučiasi ir paprašė, kad jį paimtų. Ji sutiko ir jo prašymu nuvežė į parduotuvę „Norfa“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Ten jis pirko alkoholį. Parduotuvėje jis atsiskaitinėjo banko kortele bekontakčiu būdu. Po to, bankomate D. nuėmė 50 eurų grynųjų ir davė jai, kad ji jį pavežiotų, kur reikės. Prie parduotuvės D. sutiko savo pažįstamą, vardo nežino ir jie visi trys nuėjo į barą, kur jie vartojo alkoholį, o ji gėrė kavą. Vėliau visi nuėjo į to asmens butą, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. D. su savo pažįstamu toliau vartojo alkoholį, o ji alkoholio nevartojo. Visą dieną D. skambinėjo jo sugyventinė su pretenzijomis. D. supykęs dėl sugyventinės skambučių, pats davė jai savo banko kortelę, dabar neprisimena kokio banko ir pasakęs PIN kodą, nurodė jai nuimti pinigus ir išnuomoti jam butą. 2021 m. gruodžio 29 d. apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, nuvažiavo prie bankomato esančio (duomenys neskelbtini), ir inicijavo dvi finansines operacijas, t. y. išgrynino 200 eurų ir 500 eurų. Tada iš karto nuvažiavo prie parduotuvės „Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini), kur inicijavo vieną finansinę operaciją, t. y. išgrynino 500 eurų. Daugiau pinigų negrynino ir D. banko kortele nesinaudojo. Iš pat pradžių galvojo, kad buto nuomai užteks 700 eurų, po to supratusi, kad reikia duoti užstatą, išgrynino dar 500 eurų, viso 1 200 eurų. Grįžusi prie D. pažįstamo namų skambino D., bet jis neatsiliepė, skambino į domofoną, bet laiptinės durų niekas neatidarė. Po kurio laiko ji prisiskambino D. ir klausė kur jis yra, jis sakė, kad savo namuose, kad kai jis pamiegos, galės atvažiuoti. Paskui jai pradėjo skambinėti D. sugyventinė, pastaroji ant jos šaukė ir liepė atvežti D. daiktus. Tuo metu buvo su klientu, kurio paprašė, kad jis perduotų D. daiktus, nes pati bijojo. D. atidavė degtinės butelį ir jo banko kortelę, pinigų jam negrąžino. Po poros dienų ji pametė savo mobiliojo ryšio telefoną. Pinigus, t. y. 1 200 eurų išleido savo reikmėms, D. pinigų negrąžino.
Papildomos apklausta tyrimo metu J. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji grįžusi į namus dar kartą persiskaitė galutinį pranešimą apie įtarimus ir labai gailisi dėl savo poelgio. 2021 m. gruodžio 29 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, neteisėtai įgijo D. C. priklausančią „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelę, tuo metu, kai buvo D. klasioko K. namuose. Kai D. ir K. virtuvėje vartojo alkoholį, ji sėdėjo šalia, bet alkoholio nevartojo. Pastebėjo, kad kažkuriuo metu D. virtuvėje ant stalo padėjo savo banko kortelę, jis buvo neblaivus. Tuomet ji nepastebimai paėmė nurodytą banko kortelę, nes buvo mačiusi kaip jis parduotuvėje atsiskaitė bekontakčiu būdu ir ją įsidėjo tarp savo asmeninių daiktų. Galvojo, kad vėliau galės atsiskaityti ja parduotuvėje. D. pasakė jai PIN kodą, nes buvo labai girtas. Vėliau ji per tris kartus nuėmė D. priklausančius pinigus, viso 1 200 eurų. 2022 m. balandžio 22 d. su D. C. sudarė taikos sutartį, kuria ji įsipareigojo nustatytais terminais į jo banko sąskaitą mokėti nustatytas pinigines sumas tam, kad atlygintų jam padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusysis D. C. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. turėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Pasijuto prastai, todėl apie 8.00 val. išsikvietė taksi. Po kiek laiko atvyko taksi automobilis, jo duomenų neįsidėmėjo, automobilį vairavo moteris, kuri prisistatė K. vardu, jos nepažįsta, matė pirmą kartą. Ji buvo žemo ūgio, liekno kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kalbėjo lietuviškai. Moteris jam paliko savo telefono numerį, kad kitą kartą jis jai galėtų paskambinti tiesiogiai. Apie 9.00 val. išsikvietė K., kuri jį nuvežė į parduotuvę „Norfa“, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi neturėjo grynųjų pinigų atsiskaityti už kelionę, K. pasakė, kad nueis į bankomatą. K. ėjo kartu su juo, įdėjęs kortelę niekaip neprisiminė PIN kodo, tuomet paskambino savo sugyventinei A. C., buvo įjungęs garsiakalbį, sugyventinė padiktavo jam PIN kodą. Jis nuėmęs 50 eurų ir padavė K. Tada abu nuėjo į parduotuvę „Norfa“, nusipirko maisto ir alkoholio, jis atsiskaitė bekontakčiu būdu. Tuomet kartu nuėjo į šalia esantį barą, sau nusipirko alaus, o K. arbatos, netrukus atėjo buvęs klasiokas K. S.. Vėliau visi trys nuvažiavo pas K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten gėrė alkoholį, jis nematė ar K. gėrė, ar ne. Tada nuėjo miegoti, kada išėjo K. jis nepastebėjo. Po kiek laiko, bet dar buvo šviesus paros metas, jis atsisveikinęs su K., pasiėmęs butelį degtinės išėjo į namus. Grįžęs matė, kad sugyventinė buvo namuose, jis nuėjo miegoti, nubudęs paprašė sugyventinės, kad ji paėmusi jo banko kortelę nueitų ir nupirktų degtinės, nes tą butelį jis eidamas sudaužė. A. C. pasakė, kad neranda jo kortelės. Jis kortelę nešiojasi savo striukės kišenėje, kur ir kaip ją galėjo prarasti, nežino. Apie 18.30 val. paskambinęs K. paklausė ar nematė jo banko kortelės, ji atsakė, kad jis paliko ir tuoj atveš. Paprašė, kad ji nupirktų butelį degtinės, nes buvo jai permokėję už kelionę – už kelionę buvo davęs 50 eurų. Pusvalandžio bėgyje nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kitų jo požymių neįsidėmėjo, padavė jam maišelį, kuriame buvo butelis degtinės ir jo banko kortelė. Tas vyras padavė jam savo telefoną, kad jis pasikalbėtų su K. K. jo paklausė ar jam perdavė kortelę ir butelį degtinės, jis atsakė, kad taip ir pokalbis baigėsi. Jis vyro paklausė, kodėl pati K. neatvyko, o vyras jam atsakė, kad ją sulaikė policijos pareigūnai. Po to jis pastebėjo, kad nuo jo banko kortelės nuimti pinigai – 1 200 eurų. 2022 m. sausio 7 d. nuvykęs į „Luminor“ banką, gavo sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 29 d. 500 eurų (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną ir tame pačiame bankomate dar 200 eurų ir dar 500 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo nuimti be jo žinios ir sutikimo, jis įtaria, kad tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) K.. Jis bandė jai skambinti, bet ji neatsiliepė. Jam padaryta 1 200 eurų turtinė žala.
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. C. parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d., kai važiuodamas (duomenys neskelbtini) automobiliu susipažino su (duomenys neskelbtini) K. ir vėliau tą pačią dieną kartu su ja ir klasioku K. S. buvo pas pastarąjį namuose ir vartojo alkoholį, matė, kad nuo pakabos buvo nukritusi jo striukė, K. pakėlė ir vėl pakabino ant pakabos. Įtaria, kad tuo metu K. paėmė jo „Luminor“ banko kortelę. Visas korteles jis nešiojasi savo striukės kišenėje. Jis pats asmeniškai K. savo banko kortelės nedavė ir PIN kodo nepasakė, jis jos neprašė nuimti pinigų. PIN kodą K. galėjo išgirsti, kai jam sugyventinė per garsiakalbį sakė PIN kodą, tuo metu, kai jis bankomate nuėmė 50 eurų, kuriuos sumokėjo K. už taksi paslaugas. Tuo metu prie bankomato buvo ir K., ji girdėjo, kaip jo sugyventinė diktavo PIN kodą. Tos pačios dienos vakare K. per nepažįstamą vyrą grąžino jo banko kortelę.
Papildomai tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. C. parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. jis savo banko kortelės K. nedavė ir neprašė nuimti pinigų buto nuomai, nes jis turi savo butą ir jam nėra jokio tikslo nuomotis. 2022 m. balandžio 22 d. su J. J. sudarė bei pasirašė taikos sutartį, kurioje yra nustatyti terminai ir nurodytos pinigų sumos, kurias ji turi pervesti į jo sąskaitą iki taikos sutartyje nurodyto termino.
Liudytojas K. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. prie parduotuvės „Norfa“ (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso neprisimena, buvo susitikęs su savo klasioku D. Jis buvo su kažkokia moterimi, kurios jis nepažįsta, tada matė pirmą kartą. Susitikus prie parduotuvės jie nuėjo į šalia parduotuvės esantį barą, kur visi vartojo alkoholį. Po to jie visi atėjome į jo namus, kur taip pat vartojo alkoholį. Kadangi buvo gerokai išgėręs, nieko neprisimena. Kitą dieną jam paskambino D. ir pasakė, kad nuo jo banko kortelės nuimti pinigai.
Liudytoja A. C. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. apie 8.00 val. sugyventinis D. C. išsikvietė taksi ir išvažiavo į darbą, sakė, kad prastai jaučiasi, todėl atsiprašys iš darbo ir sugrįš. Apie 11.00 val. į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino D. ir pasakė, kad užmiršo savo banko kortelės PIN kodą, tuomet ji padiktavo jo banko kortelės PIN kodą. Tai ne pirmas atvejis, kai jai skambina sugyventinis ir prašo jam padiktuoti jo banko kortelės PIN kodą. Ji žino, kad sugyventinio įprotis kalbantis telefonu įjungti garsiakalbį. Apie 13.00 val. D. grįžo į namus gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko į D. mobilaus ryšio telefono programėlę atėjo trumposios SMS žinutės, kad nuo banko sąskaitos per tris kartus buvo nuimti pinigai – 1 200 eurų. Ji su D. namuose pradėjo ieškoti jo banko kortelės, bet niekur negalėjo jos rasti. D. striukės kišenėje, kur jis visuomet nešiojosi banko korteles, kortelės nebuvo. D. pagalvojo, kad jo banko kortelę galėjo pasiimti (duomenys neskelbtini) K., jis jai paskambino, bet ji nekėlė ragelio. Tada ji iš savo telefono numerio paskambino K., atsiliepė moteris, ji paklausė, kur jos sugyventinio D. banko kortelė, sakė, kad grąžintų, ji klausė kodėl ji be leidimo nuėmė pinigus, bet moteris numetė ragelį ir daugiau į skambučius neatsakė. Tada D. paskambino į taksi firmą, tačiau ten jam pasakė, kad moters vardu K. nepažįsta. 2021 m. gruodžio 29 d. apie 19.00 val., prie jų namų atvažiavo nepažįstamas vyras, kuris D. atidavė jo banko kortelę. Tas vyras D. pasakė, kad pati K. atvažiuoti negalėjo, nes ją sustabdė policija.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. C. atpažino J. J. (nuotrauka Nr. 2), pagal jos veido bruožus.
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. C. ir J. J. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus.
Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. gruodžio 29 d. 13.18.49 val. kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate „Medus ATM“, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 200 eurų; 2021 m. gruodžio 29 d. 13.19.41 val. kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate „Medus ATM“, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 500 eurų; 2021 m. gruodžio 29 d. 13.37.05 val. kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate „Medus ATM L“, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 500 eurų.
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėti vaizdo įrašai iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Matyti moteris nuimanti pinigus, pridėtos fotonuotraukos.
Iš susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad nukentėjusysis D. C. ir J. J. pasirašė taikos sutartį, pagal kuria J. J. įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2022 m. gruodžio 20 d. visiškai atlyginti turtinę žalą 1 200 eurų.
Motyvuojamoji dalis
BK 182 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
BK 215 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad kaltinamoji J. J. neteisėtai be kortelės valdytojo žinios slaptai paimdama įgijo banko kortelę ir neteisėtai disponavo ja kaip elektronine mokėjimo priemone, t. y. D. C. priklausančia AS „Luminor Bank“ mokėjimo kortele neteisėtai panaudojo šios svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, dėl ko neteisėtai pasinaudojusi šia mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis iniciavo finansines operacijas be teisėto kortelės savininko žinios, tokiu būdu apgaule save pristatydama kaip kitą asmenį savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. C. priklausantį turtą – 1 200 eurų.
Kaltinamoji J. J. tyrimo metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. C. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, liudytojų K. S. ir A. C. duoti parodymai, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, akistatos protokolas, D. C. banko sąskaitos išrašas, daiktų apžiūros protokolas, susitarimas dėl žalos atlyginimo.
Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog J. J. neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, kuriuos panaudojo atlikti finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą D. C. priklausantį turtą. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamosios J. J. veikos teisingai kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, J. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusysis D. C. tyrimo metu informuotas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodė pripažindama visus nusikalstamus veiksmus ir savanoriškai sutikdama atlyginti padarytą žalą. Kaltinamosios atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas J. J. padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltininkei bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jos elgesį iki ir po nusikaltimų padarymo.
J. J. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, kitos dvi priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). J. J. nusikalto praeityje būdama vieną kartą teista, bausmę atlikusi, tačiau teistumui neišnykus, padarė tris naujas nusikalstamas veikas. Kaltininkė bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. J. J. yra (duomenys neskelbtini) dirbanti pagal individualios veiklos pažymą. Teismas nustatė vieną jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Valstybinė kaltintoja pateikė duomenis, kad J. J. gydyta psichiatrinėje ligoninėje, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad J. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad J. J. yra pakaltinama ir pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. J. prokurorės prašomą arešto bausmę. Teismų praktika pripažįsta, kad teismo baudžiamuoju įsakymu kaltininkui gali būti skiriama bet kokia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, net ir griežtesnė nei siūloma prokuroro pareiškimu (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-586-654/2016).
J. J. paskyrus arešto bausmę pirmą kartą, įvertinus prokurorės prašomą skirti intensyvią priežiūrą, kaltininkės siekį ir norą atlyginti padarytą turtinę žalą, turimą darbą ir šeimyninę padėtį yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, bet vykdant įpareigojimus, kurie priverstų J. J. kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti. Dėl to teismas mato pagrindą atidėti arešto bausmės vykdymą prokurorės prašomam terminui.
Tyrimo metu tarp kaltinamosios J. J. ir nukentėjusiojo D. C. buvo pasirašyta taikos sutartis dėl turtinės žalos atlyginimo, kuria J. J. įsipareigojo D. C. iki 2022 m. gruodžio 20 d. atlyginti padarytą turtinę žalą. Su nustatyta mokėjimo tvarka ir terminais D. C. sutiko, dėl ko yra pagrindas teismui patvirtinti sudarytą susitarimą.
Kaltinamajai J. J. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendžia:
J. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;
- 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą;
- 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti J. J. subendrintą bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti galutinę 36 (trisdešimt šešių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir šiam terminui J. J. paskirti intensyvią priežiūrą (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant ją kiekevieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Iš J. J. D. C. priteisti 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.