Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovei Valstybės įmonei „Regitra” dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos įsitikinimu, 2022 m. vasario 24 d. įregistruojant automobilį, Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas nesivadovaujant nustatyta prioriteto tvarka, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu, netaikant 2 punkto reikalavimų, t. y. nesivadovaujant lygiaverčių transporto priemonių, kurios priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis apie jų CO2 emisijos kiekius ir neatlikus jokios analogiškų transporto priemonių paieškos bei duomenų analizės.

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė neatliko turimų duomenų analizės ir nenurodė analogiškų automobilių emisijos duomenų, o priimtas Sprendimas Nr. 1, kuriuo nustatė 99,72 Eurų mokestį už įregistruoto „Mercedez-Benz“ automobilio CO2 emisiją, yra nepagrįstas ir todėl prašo panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės VĮ „Regitra” 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1349245 „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo” ir 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. S-4641 „Dėl motorinės transporto priemonės registracijos mokesčio apskaičiavimo”, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2022 m. vasario 24 d. Sprendimu Nr. 1 Regitra pareiškėjai nustatė 99,72 Eur registracijos mokestį, kurį ji sumokėjo tą pačią dieną.

2022 m. kovo 31 d. pareiškėja, nesutikdama su šiuo Sprendimu, pateikė skundą VĮ „Regitra” generaliniam direktoriui.

VĮ „Regitra” generalinis direktorius 2022 m. balandžio 8 d. Sprendime Nr. 2 pareiškėjai nurodė, jog jai registracijos mokestis apskaičiuotas pagrįstai. Pirmą kartą registruojant transporto priemonę pateiktame Danijos transporto priemonės registracijos liudijime nebuvo duomenų apie CO2 kiekį, todėl apskaičiuojant mokestį Registre nebuvo rastos registruotos lygiavertės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungos (ES patvirtinimą nurodo ES tipo patvirtinimo numeris) patvirtintam tipui, variantui ir versijai, todėl mokestis buvo apskaičiuotas remiantis Įstatymo 2 priedo 2.1 papunktyje numatyta formule. Atsakovė akcentavo, jog mokestis nebuvo apskaičiuotas remiantis Europos Sąjungos atitikties liudijimo duomenimis, nes tokio liudijimo pareiškėja nepateikė, o Įstatymas nenumato, jog mokestis būtų apskaičiuojamas remiantis išmetamų teršalų lygiu – Euro norma.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsakovės, kaip registro tvarkytojos, veikla registruojant transporto priemones yra viešasis administravimas. Todėl, spręsdamas šį ginčą, teismas vertins, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas Įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.

Šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas, Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 260 bei Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V­452.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokesčio dydžiai, apskaičiuoti pagal mokesčio mokėtojo Kelių transporto priemonių registre registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį ir degalų rūšį, nustatyti šio įstatymo 1 priede. Apskaičiuojant mokestį, mokestis dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento.

Kadangi pareiškėjos automobilis ankščiau nebuvo registruotas Lietuvos Respublikoje, taikomas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kaip apskaičiuojamas neregistruotų Lietuvos Respublikoje automobilių išmetamas CO₂ kiekis, t. y. pagal motorinės transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateiktą informaciją (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas); pagal Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės motorinės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamą CO₂ kiekį (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas); pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateikta naujausia informacija (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas); pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pareiškėjos manymu, apskaičiuojant automobilio registracijos mokestį, turėjo būti taikomas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas, o ne Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kaip pritaikė atsakovė. Pareiškėjos nuomone, registracijos mokestis buvo apskaičiuotas nesivadovaujant lygiaverčių transporto priemonių, kurios yra priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis apie jų CO₂ emisijos kiekius.

Teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, kadangi, kaip teisingai nustatė atsakovė, būtent šiuo atveju, negalėjo būti taikomas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Apskaičiuojant motorinės transporto priemonės registracijos mokestį Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik tokiu atveju, jei pateikta pavyzdinė motorinė transporto priemonė yra priskirta tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, pagal išmetamą CO₂ kiekį. Nagrinėjamu atveju, iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad lygiaverčių duomenų tam pačiam Europos Sąjungos (ES patvirtinimą nurodo ES tipo patvirtinimo numeris) patvirtintam tipui, variantui ir versijai nebuvo rasta. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog atsakovė neatliko savo turimų duomenų analizės ir nenurodė analogiškų automobilių emisijos duomenų. Kaip matyti iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo, atsakovė atliko paiešką, tačiau Registre nebuvo rasta registruotos nei vienos lygiavertės transporto priemonės, kuri būtų priskirta tam pačiam Europos Sąjungos tipui, variantui ir versijai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės argumentais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, kreipdamasi į atsakovę dėl automobilio registravimo, nepateikė duomenų apie automobilio kilmės dokumentus, pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau nagrinėjant bylą ikiteismine tvarka, apskųsdama 2022 m. vasario 24 d. sprendimą, pareiškėja pateikė atsakovei iš „Mercedez-Benz“ atstovybės gautą sertifikato dublikatą, kurio 49 punkte nurodytas tikslus vidutinis išmetamas CO2 g/km, t. y. 109 g/km. Pareiškėja ikiteisminio nagrinėjimo metu pateikė papildomus duomenis, kurie įrodo, kad automobilio CO₂ emisijos kiekis yra 109 g/km. Pagal Įstatymo 1 priede įtvirtintą mokesčio dydžių pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį paskaičiavimo lentelę esant CO₂ emisijai intervale nuo 0 iki 115 g/km, registracijos mokestis – 0 Eur. Byloje yra duomenų, kad pareiškėja sumokėjo 99,72 Eur.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja įrodė, jog automobilio CO₂ emisijos kiekis – 109 g/km, todėl jo registracijos mokestis apskaičiuotas netinkamai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2. Teismas tokią išvadą daro, nes pagal Įstatymo 3 straipsnį mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, kuriai valdytojas atlieka registraciją, duomenų šaltiniuose nurodytas išmetamas CO₂ dydis, išskyrus istorinės motorinės transporto priemonės, kuriai valdytojas atlieka registraciją, išmetamą CO₂ dydį. Taigi, nustačius realų ir tikrąjį automobilio išmetamą CO₂ dydį pagal jį ir turi būti skaičiuojami mokėtini mokesčiai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo turinio galima suprasti, kad ji siekia atgauti sumokėtą per didelį mokestį už automobilio registraciją, tačiau kaip skundo reikalavimus suformulavo prašymus panaikinti skundžiamus Sprendimus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia įpareigoti atsakovę iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną automobilio registracijos sumą. Pažymėtina, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), todėl dėl mokėtino mokesčio paveda spręsti kompetentingam subjektui – Regitrai.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl susiklosčiusios situacijos nėra atsakovės kaltės. Regitra registruoja automobilius pagal tuos duomenis, kokius jai pateikia asmenys, siekiantys įregistruoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į Regitrą, nepateikė automobilio kilmės dokumentų, todėl atsakovė pagrįstai apskaičiavo mokestį pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir vertindama, kad pareiškėja dar ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo pateikusi dokumentus, už kurių gavimą, kaip matyti iš pateiktų įrodymų byloje, ji sumokėjo 115,85 Eur, teismas naikina Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 (nes mokestis turi būti mokamas už realų dokumentuose nurodytą automobilio išmetamą CO₂ dydį), įpareigoja atsakovę iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai automobilio registracijos mokestį pagal visus naujausius duomenis. Taigi, Sertifikatą pateikti atsakovei buvo būtent pareiškėjos pareiga, tačiau ji to nepadarė, todėl atsakovė pareiškėjos automobiliui registracijos mokestį apskaičiavo remdamasi Įstatymo 6 straipsnio 3 punktu.

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, kreipdamasi į Regitrą, nepateikė automobilio kilmės dokumentų, todėl atsakovė pagrįstai apskaičiavo mokestį pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Sertifikatas buvo pateiktas dar ikiteisminio nagrinėjimo metu, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) jai priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. M. skundą patenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1349245 „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo”.

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. S-4641 „Dėl motorinės transporto priemonės registracijos mokesčio apskaičiavimo”.

Įpareigoti valstybės įmonę „Regitra“ iš naujo spręsti pareiškėjos automobilio, kurio markė „Mercedez-Benz c220 Bleutec“ (pirmosios registracijos data 2015 m. vasario 23 d., degalų tipas –dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 143 cm3, didžiausia naudingoji galia – 125 kW), registracijos mokesčio klausimą.

Priteisti iš valstybės įmonės „Regitra“ pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas – 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.