Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. K. 2020 m. vasario 13 d., apie 19.30 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, suėmęs dešine ranka šeimos nariui – dėdei S. K. už kaklo, smaugė, vieną kartą kumščiu sudavė per pakaušį bei spyrė po vieną kartą į dešinį petį ir krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta kaltinimą, pripažįsta, kad suėmė už kaklo, smaugė, vieną kartą kumščiu sudavė per pakaušį bei spyrė į dešinį petį, krūtinę. Viskas įvyko vasario 13 dieną, apie 19.30 valandą. Jis grįžo iš darbo į namus ir su dėde susipyko dėl stalo. Stalo kojos buvo numestos daržinėje prie malkų, stalas atskirai, todėl jis paėmė stalą ir prie malkų sudaužė. Dėdė pasakė, kad stalas vertas penkių eurų, jis pasakė, kad už stalą atiduos pinigus, tačiau dėdė pasakė, kad nereikia pinigų, kad išvarys jį iš namų, kad jam nebus ramybės. Jis supyko, todėl ir atsirado tokie veiksmai. Kai dėdei buvo suėmęs už kaklo ir smaugė, viskas vyko dėdės kambaryje, o kai spyrė, jie jau stovėjo tarpduryje. Kai jis pastūmė, dėdė pargriuvo ant fotelio. Su dėde anksčiau niekada nesipyko. Su dėde S. K. jie gyvena viename name. Namas padalintas keturiems asmenims, tai yra, dalis namo priklauso jo tėčiui, dalis dėdei S. K. ir kitiems tėčio broliams. Tame name jis gyvena visą laiką, o dėdė S. K. apsigyveno tik pernai vasarą, gal liepos mėnesį. Pirmas policiją iškvietė jis, nes dėdė grasino, kad jį išvarys iš namų, tačiau jokių veiksmų dar nebuvo, policijai sakė, kad dėdė jį veja iš namų. Dėdė policijai skambino vėliau, po konflikto. Atvykus policijai, jis buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Dar prieš jį išvežant į areštinę, dėdės atsiprašė, tačiau dėdė nesiklausė. Siūlė taikytis, bet dėdė nenori taikytis. Kai buvo paleistas iš sulaikymo, nėjo pas dėdę, kadangi skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su dėde. Šiandien teisme dėdės atsiprašė, prašė taikytis, bet dėdė nenori, nesutinka. Jis daugiau nekiša „nagų“ prie dėdės, taip nebesielgs, gailisi. Konflikto metu jis buvo blaivus. Stalas buvo dėdės. Dėdei už kaklo jis buvo suėmęs nesmarkiai, žymių nebuvo, fizinį skausmą galėjo sukelti. Gailisi, ateityje daugiau taip nepasikartos. Išreiškė norą būti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą ir po pertraukos pateikė teismui prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimą mamos L. B. atsakomybei bei pateikė charakteristikas iš darbovietės ir seniūnijos. Taip pat buvo pateiktas galimos laiduotojos L. B. prašymas perduoti jai jos sūnų T. K. pagal laidavimą be užstato.

Po kaltinamojo T. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, smaugdamas ir suduodamas smūgius dėdei, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo pagrindais pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis T. K. neteistas (b. l. 35-36), nebaustas administracine tvarka (b. l. 37), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 38), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 92), (duomenys neskelbtini) dėl jo elgesio skundų nėra gavusi (b. l. 93), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino nusikaltimą padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, gyvena kartu su nukentėjusiuoju dėde, nukentėjusiojo atsiprašė, nusikaltimu žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nėra, ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai tiek darbovietės, tiek gyvenamosios vietos seniūnijos ir yra gautas jo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 91). Taip pat yra gautas jo mamos L. B. prašymas perduoti sūnų T. K., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 94). Atsižvelgus į pateiktus prašymus, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad laiduotoja yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji yra jo mama, neteista, bausta administracine tvarka, auginanti tris nepilnamečius vaikus ir vieną mažametį vaiką, Pakruojo seniūnija dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 95, 99, 105-114), su kaltinamuoju pastoviai bendrauja, gerai sutaria, aptaria visus aktualius gyvenime iškylančius klausimus, sūnus jai iš karto pasisakė padaręs nusikaltimą, ką ji įvertino negerai, jie pasikalbėjo, išsiaiškino visa aplinkybes, todėl kaltinamasis T. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes bei jos turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką), laidavimas nustatytinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojai L. B. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, kaltinamajam T. K. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kad įgyvendinti bausmės paskirtį, kadangi T. K. padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – dėdę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam T. K. išaiškintinos vengimo įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teisinės pasekmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam T. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 65-66, 67-68).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti T. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 57-59).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti T. K. laiduotojos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Laiduotojai L. B. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Išaiškinti T. K., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. K., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Įskaityti T. K. į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 13 d., 19.50 val. iki 2020 m. vasario 14 d., 10.33 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti T. K., kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.