- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-622-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04842-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-75-339/2023 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui L. P. ir atsakovo L. P. priešieškinį ieškovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-75-339/2023 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui L. P. ir atsakovo L. P. priešieškinį ieškovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. P. (M.) ir L. P., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo L. P. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – M., L. P. palikti pavardę – P.; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018-01-01; nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su tėvu L. P.; nustatyti, kad L. P. (M.) su nepilnamečiu sūnumi A. P. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus; priteisti iš L. P. (M.) vaikui A. P. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės ir iki kol mokysis pagal viduriniojo ugdymo programą, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pinigines lėšas vaiko išlaikymui pervesti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į L. P. banko sąskaitą; vaiko A. P. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaiko tėvui L. P.; padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: L. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas – 3302,00 Eur, 2018 m. sausio 1 d. buvusias L. P. kredito įstaigos atsiskaitomojoje sąskaitoje; iš L. P. priteisti L. P. (M.) piniginę kompensaciją – 69294,74 Eur; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti; iš L. P. (M.) priteisti 1170,00 Eur žyminį mokestį valstybei; iš L. P. (M.) priteisti L. P. 311,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. A. L. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame (be apeliacinio skundo reikalavimų) prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, leidžiant sumokėti 200,00 Eur sumą, paduodant apeliacinį skundą.
4. Prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, atsakovas nurodė, kad pagal apeliacinio skundo reikalavimus žyminio mokesčio dydis turėtų būti apskaičiuojamas nuo reikalavimų, kurie nebuvo pirmosios instancijos teismo patenkinti, kadangi atsakovas apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti iš dalies.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad iki šiol vienas išlaiko sūnų, butą, atsakovo pajamos yra tik iš darbo uždarbio, atsakovas turi didelių išlaidų bylinėjimosi procese, todėl teismas turi pagrindą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, leidžiant atsakovui sumokėti 200,00 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nutarta atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkinti; atsakovui L. P. nustatyti terminą iki 2023 m. spalio 19 d. sumokėti 1684,00 Eur žyminio mokesčio ir teismui pateikti tai patvirtinantį dokumentą, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, nepateikė aktualių duomenų apie savo gaunamą atlyginimą, turimą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitoje ar kitas aplinkybes, kurios teismui leistų daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir jis negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
8. Teismas sprendė, kad atsakovo finansinė situacija nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, todėl atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutarties atsakovas (apeliantas) L. P. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkinti, leidžiant sumokėti 200,00 Eur žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo motyvai ir argumentai nepagristi, nepriimtini, neatitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio reikalavimų.
9.2. Teismas disponuoja informacija apie atsakovo gaunamą uždarbį, būtinąsias išlaidas, kuri patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra pakankamai sunki. Be to, atsakovo finansinė padėtis pablogėjo dėl nuolatinių išlaidų teismo proceso metu, taip pat vienasmeniško mokėjimo už sūnaus mokslą, butą, automobilio išlaikymą. Byloje esantys duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį leidžia taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
9.3. Teismas nurodė nepagrįstą žyminiu mokesčiu apmokestinamą sumą.
9.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teismų praktikoje nusistovėjusią tvarką. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar pagal CPK 84 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, bent jau atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
11. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
12. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju asmuo yra atleidžiamas nuo dalies piniginės prievolės vykdymo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Tad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismui privalo būti pateikti tokį prašymą pateikusios šalies sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Teikiant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina pateikti įrodymus apie nuolatinę sunkią turtinę padėtį bei duomenis apie tai, kad ji ateityje iš esmės nepagerės.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tekdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio. Atsakovas nurodė, kad iki šiol vienas išlaiko sūnų, butą, jo pajamos yra tik iš darbo užmokesčio, jis turi didelių išlaidų bylinėjimosi procese, todėl yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio, leidžiant atsakovui sumokėti 200,00 Eur sumą.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, sprendė, kad jis nepateikė aktualių duomenų apie gaunamą atlyginimą, turimą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitoje ar kitas aplinkybes, kurios teismui leistų daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir jis negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį, taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkintas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, išnagrinėjus atsakovo L. P. atskirąjį skundą, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl šiuo metu esančios sunkios jo turtinės padėties yra prieštaraujantys byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo pajamos 2022 m. per mėnesį sudaro 2448,53 Eur atskaičius mokesčius; teikiamas banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodomas santaupų iš darbo užmokesčio 3762,84 Eur likutis 2022 m. lapkričio 28 dienai, niekaip nepagrindžia sunkios atsakovo turtinės padėties; atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalintinas butas, kurio vertė tikėtina yra 142000,00 Eur, taip pat automobilis; duomenų apie atsakovo turimus įsiskolinimus byloje nėra; atsakovo kelerių metų banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis yra stabilus ir pakankamas; atsakovas už sūnaus mokslus moka periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomos; mokamos būsto išlaikymo išlaidos, vertinant gaunamo darbo užmokesčio dydį, nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra tokia sunki, kad jis nėra pajėgus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, konstatuoja, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis yra pasikeitusi iš esmės ir jis negali sumokėti žyminio mokesčio dalies. Atsakovas taip pat nenurodė, ar jo deklaruojama itin sudėtinga materialinė padėtis yra laikina ir ji dar gali pagerėti, ar tokia padėtis yra nuolatinio pobūdžio ir nėra jokių galimybių, kad ši padėtis ateityje pasikeis (pagerės).
19. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas, atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).
20. Tačiau tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu bei pareikštu prašymu dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl išsamių įrodymų apie savo turtinę, finansinę padėtį nepateikimo.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė savo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo pagrįstumo. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo šiuo metu deklaruojamą sunkią finansinę padėtį, kuri yra ilgalaikė ir ateityje nepasikeis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog šiuo metu jis negalėtų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies atmetė pagrįstai.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo atsakovas pirmosios instancijos teismui nereiškė, pirmosios instancijos teismas tokio prašymo nesprendė, dėl jo nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokių atsakovo atskirojo skundo argumentų analizuoti (CPK 312 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir prielaidų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.
23. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas terminas pirmosios instancijos teismo nustatyto 1684,00 Eur dydžio dalies žyminiam mokesčiui sumokėti ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti. Atsakovui išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą sumokėjus 1684,00 Eur žyminį mokestį, apeliacinis skundas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui L. P. 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 1684,00 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį dokumentą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.