- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e1-3294-1128/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41278-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė – 40 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2021 m. lapkričio 26 d. apie 16.53 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,26 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,08 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Šiais savo veiksmais V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2021 m. lapkričio 14 d. mirė jo tėvas. 2021 m. lapkričio 26 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) mieste, centre (kur tiksliai neatsimena) jis sutiko savo iš matymo pažįstamus – vienas yra vardu A., o kito pažįstamo vardo jis neatsimena. Kur gyvena A. jis nežino, jo kontaktų neturi. Iš kur jis pažįsta A. ir kitą vyriškį neatsimena. Jis vienas išgėrė vieną butelį degtinės 0,5 l talpos. Po to svetimu automobiliu OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas minėto automobilio savininkę tikslu jai grąžinti minėtą automobilį. Jis suvartojo degtinę apie 15 val. Su juo automobilyje buvo A., ar buvo kitas pažįstamas, jis dabar tiksliai neatsimena. Kodėl su juo nuvažiavo A., jis neatsimena. Dar nori pasakyti, kad jis yra bedarbis, gyvena su savo sugyventine A. J. 2021 m. lapkričio 26 d. iš ryto jo pažįstama V. Ž. jam davė savo automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pataisyti (jis paėmė jos automobilį (duomenys neskelbtini), t. y. netoli nuo V. Ž. namo). Reikėjo sutvarkyti jos automobilyje dėl elektros. Apie tai, kad jis vairavo jos automobilį girtas, V. Ž. sužinojo tik tada, kai jai paskambino policijos pareigūnai dėl automobilio paėmimo. 2021 m. lapkričio 26 d. 17 val. (gal truputi anksčiau) jį sustabdė policijos pareigūnai. Davė jam papūsti ir nustatė, kad jis už vairo yra girtas. Jis pilnai prisipažįsta, kad vairavo minėtą automobilį girtas. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką (b. l. 45-46).
Be V. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 4-5), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 14-15), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. V. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6) ir kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. S. 2021 m. lapkričio 26 d. apie 16.53 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.08 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus V. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 81-83).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę V. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. S. –nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68), teistas (b. l. 76-79), baustas administracine tvarka (b. l. 69-75). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, artimą šios bausmės rūšies maksimaliai ribai.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 2.08 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 29 d.
BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. V. S. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra trečiasis asmuo – V. Ž. (b. l. 19). Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją automobilio OPEL VECTRA vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 1496 Eur, kaina su PVM – 1810 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1810 Eur.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 52-53), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su viduje esančia CD laikmena, saugomas prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 78 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti galutinę bausmę – 52 paras arešto.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 29 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš V. S. automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1810 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų) valstybės naudai.
V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su viduje esančia CD laikmena, saugomą prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.