- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-2063-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14541-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Justiniškių būstas“
- Atsakovas
- I. K.-M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ ieškinį atsakovei I. K.-M. dėl skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Justiniškių būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išieškoti iš atsakovės I. K.-M. 1 151,05 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas veikia kaip gyvenamojo namo, esančio adresu Justiniškių g. 115, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius bei teikia šių objektų eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , savininkė yra atsakovė, todėl atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė turi išlaikyti bei mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas nurodė, jog atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-08-31 (imtinai) priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui sudaro 1 151,05 Lt sumą. Ieškovas siuntė atsakovei pranešimus dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė šios skolos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K.-M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie faktiškai suteiktas administravimo ir priežiūros paslaugas ir šį ieškinį grindžia neįsigaliojusiais norminiais aktais, kurie nebuvo tinkamai paskelbti viešai vietos spaudoje, be to, kartu su ieškiniu pateiktos ieškovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis neįrodo aplinkybių apie ieškovo realiai suteiktas paslaugas ir jų apimtį bei kiekius. Minėtose sutartyse nurodyti įkainiai yra negaliojantys, kadangi jie yra nustatyti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais. Ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė pirminių mokėjimų už atliktus remonto darbus ir kitas paslaugas, t. y. tų dokumentų, iš kurių turinio matytųsi, kokias konkrečiai sumas ieškovas už atliktus remonto darbus ir kitas suteiktas paslaugas yra sumokėjęs tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsakovė nesutiko mokėti ir už daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugas, kadangi ieškovas jas paskaičiavo ne pagal faktines turėtas išlaidas, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės norminiais aktais patvirtintus įkainius ir tarifus bei apskaičiavimo metodikas, nors minėti Vilniaus miesto savivaldybės teisės norminiai aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų administravimą, priežiūros įkainius, tarifus ir išlaidų apskaičiavimo metodikas, nėra įsigalioję ir negaliojo ginčo laikotarpiu, kadangi jie nebuvo tinkamai arba iš viso nebuvo paskelbti viešai vietinėje spaudoje, kaip tai numatyta nuostatose. Atsakovė taip pat nesutiko ir su ieškovo paskaičiuotais mokesčiais už lifto papildomus darbus, už sienų siūlių hidroizoloacijos darbus, už siūlių remonto darbus, už spynos remonto darbus, už telefonspynės remonto darbus, už stogo remonto darbus bei kitas suteiktas paslaugas, kadangi ieškovas taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovas realiai turėjo išlaidas, t. y. ieškovas nenurodė išvežtų atliekų kiekių už ginčo laikotarpį, sąskaitų bei pirminių apmokėjimo dokumentų už atliktus trečiųjų asmenų darbus, iš kurių turinio matytųsi realios ieškovo išlaidos ir sąnaudos, o paskaičiuotas sumas ieškovas grindžia tik sudarytomis sutartimis su trečiaisiais asmenimis, su kurių turiniu atsakovė nebuvo supažindinta, ir kurios negali būti laikytinos tinkamais įrodymais, įrodinėjant realiai turėtas ieškovo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas nurodė, kad esant tokio pobūdžio ginčui tarp šalių, kai atsakovė iš esmės ginčija ieškovo suteiktų paslaugų realumą (t. y. kad nurodytos ieškovo paslaugos atsakovei realiai nebuvo suteiktos), be to, atsakovė taip pat ginčija iš to sekantį veiksmą, t. y. ieškovo paskaičiuotų sumų dydį, proporcingumą bei jų pagrįstumą, ieškovui kilo pareiga pilnai įrodyti, kad ieškovas realiai suteikė atsakovei ginčijamas paslaugas ir ieškovo paskaičiuotų sumų dydis atsakovei šiuo atveju yra visiškai teisėtas, pagrįstas bei pilnai įrodytas. Teismas sprendė, kad ieškovas minėtų aplinkybių neįrodė. Ieškovas į šią civilinę bylą už ginčo laikotarpį nepateikė jokių rašytinių įrodymų, t. y. mokėjimo dokumentų, iš kurių turinio matytųsi, kokie mokesčiai ir kokia apimtimi bei kokiu tarifu turėjo būti skaičiuojami atsakovei, ieškovas šiuo atveju vadovavosi tik antriniais mokėjimo dokumentais. Be to, ieškovas taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, t. y. mokėjimo dokumentų, iš kurių turinio būtų matyti, kad ieškovas, sudaręs sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl paslaugų tiekimo namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , pats turėjo realias išlaidas ir realiai suteikė ginčijamas paslaugas. Teismas sprendė, kad tik ieškovo sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl paslaugų tiekimo namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pateikimo teismui faktas bei faktas, jog tokios sutartys yra sudarytos, nepatvirtina aplinkybių apie tai, kad ginčijamos paslaugos ir jų kiekis realiai buvo suteiktos atsakovei. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų priėmimo aktas ir kiti dokumentai be jų detalizuotų paskaičiavimų ir paskirstymo pagal atitinkamas proporcijas, dydžius, tarifus bei plotą ir kitus norminiuose aktuose nustatytus skolų apskaičiavimo rodiklius, kaip šiuo atveju atsakovei, negali būti laikytini tinkamais rašytinais įrodymais, įrodančiais aplinkybes apie tai, jog ieškovo paskaičiuotų ginčijamų sumų dydis atsakovei šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas atsakovei mokesčius skaičiavo ir reikalauja susimokėti už daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugas ne pagal faktines išlaidas, o vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktais, kurie nebuvo tinkamai viešai paskelbti arba visai nebuvo paskelbti vietos spaudoje, todėl ginčo laikotarpiu minėti norminiai teisės aktai negaliojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Justiniškių būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškinį grindė neįsigaliojusiais savivaldybės teisės norminiais aktais. Nacionalinėje teisėje butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti reglamentuoja ne Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintos taisyklės, metodikos, bet Lietuvos Respublikos įstatymai, atitinkamos CK nuostatos. Net ir tuo atveju, jeigu atitinkami Vilniaus miesto savivaldybės priimti poįstatyminiai teisės aktai būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktais, o jei ir juose nebūtų išsamaus išaiškinimo, kaip ir kokiomis sąlygomis turi būti atsiskaitoma už atitinkamas suteiktas paslaugas, turėtų būti remiamasi sutartimis, bendrosiomis teisės normomis bei protingumo, teisingumo principais. Iš to seka, jog įstatymų leidėjas tokiu būdu imperatyviai nustatė butų ir kitų patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovei, pareigą išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus, todėl atsakovė jokiu būdu negali būti atleista nuo minėtos imperatyvios įstatyminės pareigos, priešingu atveju, būtų pažeisti kitų minėto namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių interesai. Ieškovas pateikė sutartis, kuriose yra įtvirtinti teisėti tarifai, ir kurios nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šios sutartys yra privalomos pagal CK 6.189 str. Iš to seka, jog ginčijamo teismo sprendimo priėmimo motyvai, susiję su savivaldybės teisės aktų netinkamu paskelbimu vietos spaudoje ir jų negaliojimu yra absoliučiai nepagrįsti ir neteisėti, nes ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, vadovavosi ne tik minėtais savivaldybės teisės aktais, bet ir galiojančiomis sutartimis bei CK nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, tokiu būdu pažeisdamas materialinės teisės normų turinį bei tikrąją įstatymų leidėjo valią. Pažymi, jog teismas klaidingai įvertino atsakovės, kaip namo bendro naudojimo objektų bendrasavininkės, teises ir pareigas, o priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ne tik ieškovo, kaip namo administratoriaus, teisėtus interesus, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, bet ir kitų namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkių teisėtus interesus, nes atleido atsakovę nuo apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Atsakovė, veikdama kaip bendraturtė, negali turėti išskirtinių teisių ar pareigų, susijusių su prievole apmokėti išlaidas ir mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti, apmokėti administravimo išlaidas bei kitas su patalpos/buto naudojimu susijusias išlaidas. Nurodo, kad ieškovas pateikė teismui skolų valdymo ataskaitą, kurioje buvo nurodytas skolos likutis 2012-08-31 dienai, įskaitant visus iki tos dienos padarytus mokėjimus. Skolų valdymo ataskaitoje atsispindi atsakovei kiekvieną mėnesį pateikiamuose mokėjimo nurodymuose (sąskaitose) esanti informacija, t. y. kokią sumą ir už kokias suteiktas paslaugas turi mokėti atsakovė kas mėnesį, kiek ji sumokėjo ir kokio dydžio įsiskolinimas yra susidaręs. Taigi, iš skolų valdymo ataskaitos, yra aišku, kiek atsakovė turėjo mokėti kas mėnesį skolos susidarymo laikotarpiu bei kiek atsakovė realiai sumokėjo per tą laiką. Skolų valdymo suvestinės, taip pat sutartys yra įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti įrodymai, kurių neteisėtumo atsakovė net nebandė įrodinėti. Ieškovas aiškiai apibrėžia reikalaujamos priteisti skolos dydį, įvardija, už kurias būtent paslaugas atsakovei susidarė skola, ir kokiu tiksliai laikotarpiu. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog atsakovė bei jos atstovai nepateikė nei vieno įrodymo apie galimą paslaugų nesuteikimo faktą. Teismas tik perkrovė visą įrodinėjimo pareigą išimtinai ieškovui, nesigilindamas į aplinkybes, jog ieškovas teikė ne tik skolų valdymo suvestines, sutartis sudarytas tarp paslaugų teikėjų, bet ir sąskaitas.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K.-M. atsiliepimu į ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai suteiktas administravimo ir priežiūros paslaugas, nors šių įrodymų atsakovė reikalavo tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu, o ieškinį ieškovas grindė tik juridiniu ieškinio pagrindu – neįsigaliojusiais savivaldybės teisės norminiais aktais, kurie nebuvo tinkamai paskelbti vietos spaudoje. Net su ieškiniu pateiktos ieškovo sutartys su trečiaisiais asmenimis neįrodo ieškovo suteiktų paslaugų apimties, kiekių, o sutartyse nurodyti įkainiai nėra galiojantys, nes nustatyti negaliojančiais savivaldybės sprendimais. Pažymi, jog ieškovas apskritai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio faktinį pagrindą, išskyrus abejotinos įrodomosios galios nenustatyto asmens sudarytą atsakovės buto debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suvestinę, kuri yra ne tik nepatvirtinta jokiais parašais ar antspaudais, bet dar ir neįskaitoma dėl naudoto mikroskopinio šrifto. Todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti pateikto ieškinio pagrįstumo, nes nėra aišku, kokias paslaugas ieškovas realiai ir faktiškai suteikė ir (arba) suorganizavo, už kokias paslaugas atsakovė yra neatsiskaičiusi, kokias paslaugas realiai ir faktiškai atsakovė yra gavusi iš ieškovo, o kokias iš trečiųjų asmenų, kurių paslaugas suorganizavo ieškovas. Todėl toks ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas, nes ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti nesuprantamai, taip pat nepateikti jokie įrodymai. Nurodo, kad šioje byloje ieškovas neatskyrė reikalavimų, reiškiamų dėl išlaidų skirtų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti nuo reikalavimų dėl išlaidų butų savininkų poreikiams tenkinti. Tokiais atvejais reikalavimo teisę turi tik šių vartojimo paslaugų tiekėjai arba teikėjai, arba, esant regreso atvejui – ir bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne administratorius, nes už vartojimo prievolinius santykius atsako bendraturčiai pagal prievolių teisės normas, o ne bendrija arba administratorius, kuris atsako tik už bendro naudojimo objektų tinkamą priežiūrą pagal daiktinės teisės normas. Nurodo, kad ieškovas privalėjo atskirti iš atsakovės reikalaujamas išlaidas, skirtas bendro naudojimo objektų priežiūrai (pvz. remontas, tvarkymas, valymas), kuriuos reglamentuoja daiktinė teisė, nuo išlaidų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, atliekų išvežimas ir pan.). Iš ieškinio visiškai nėra aiškus ieškovo reikalavimo teisės pagrindas, nes visas paslaugas, skirtas butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, šildymas, karštas ir šaltas vanduo, cirkuliacijos mokestis, atliekų išvežimas ir pan.) teikė ir tiekė ne pats ieškovas, bet tretieji asmenys. Ieškovas tikėtina tik suorganizavo šių paslaugų teikimą, tačiau pats nebuvo, nėra ir negali būti jokių paslaugų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, šildymas, karštas ir šaltas vanduo, atliekų išvežimas ir pan.), teikėjas ir tiekėjas. Pažymi, jog šiuo metu galiojantis DNSBĮ bendrijai draudžiama teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą (3 str. 3 d. 2 p ), todėl ieškovas neturėjo ir neturi teisės apmokėti už atsakovės butui skirtas vartojimo paslaugas (atliekų išvežimą, elektrą) arba kitaip užtikrinti atsakovės asmeninių prievolių įvykdymą, nes tai draudžia įstatymas. Nurodo, kad administratorius (bendrija) atsako tik pagal savo prievoles. Kadangi administratorius (bendrija) nėra ir negali būti paslaugos gavėjas, taip pat neatsako už savo narių prievoles (26 str. 2 d.), o sutartys, kuriomis remiasi ieškovas yra niekinės, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už atsakovės asmeniniams vartojimo poreikiams tiektą elektros energiją, atliekų išvežimą negali būti patenkinamas. Pažymi, jog ieškovas iš esmės veikia kaip trečiųjų asmenų (elektros tiekėjo, atliekų tvarkytojo ir pan.) įgaliotinis. Pagal įstatyme pateiktą įgaliojimo sąvoką įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 str., 2.133 str. 1 d.). Ieškovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis laikytinos šių asmenų įgaliojimais ieškovui gauti iš atsakovės apmokėjimus už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas. Tačiau atsakovė, būdama susijusi tiesioginiais sutartiniais vartojimo santykiais su trečiaisiais asmenimis (elektros tiekėju, atliekų tvarkytoju ir pan.), o ne ieškovu, neturėjo pareigos mokėti ieškovui kokių nors sumų, o ieškovas, turėdamas įgaliojimą veikti trečiųjų asmenų vardu, turėjo teisinį pagrindą (tačiau ne teisę) gauti pinigų sumas trečiųjų asmenų naudai, jei atsakovė nuspręstų jas sumokėti ne tiesiogiai tretiesiems asmenims, o šių asmenų sutartiniam atstovui – ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas pilnai neįrodė ieškinio aplinkybių. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1151,05 Lt skola, kurią prašo priteisti iš atsakovės susidarė per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas turi pareigą įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad visa prašoma priteisti skola susidarė už ieškinyje nurodytu laikotarpiu suteiktas paslaugas. Į bylą pateikta sąskaita už 2011 m. lapkričio mėnesį patvirtina, kad 719,28 Lt skolos dalis susidarė dar iki 2011 m. gruodžio 1 d., t.y. ne ginčo laikotarpiu (t. 2, b.l. 20). Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio dalyje dėl 719,28 Lt skolos, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai atmetė ieškinį.
Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys neįrodytas kitoje ieškinio dalyje. Iš byloje pateiktų sąskaitų matyti, kad ginčo laikotarpiu, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., ieškovo suteiktų paslaugų atsakovei suma sudaro 1156,01 Lt (135,73 Lt +115,07+120,10+111,61+104,24+107,59+103,94+208,56+149,17), o atsakovė ginčo laikotarpiu už paslaugas sumokėjo 856,72 Lt (132,48+250,80+111,61+104,24+107,59+150) (t. 2., b.l. 21-25). Taigi byloje įrodyta, kad atsakovė nepilnai atsiskaitė už ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas (administravimo, bendro naudojimo patalpų valymo, komunalinių atliekų iš vežimo, namo techninės priežiūros ir kt.) ir ieškovui liko skolinga 299,29 Lt (1156,01-856,72).
Atsakovės argumentus, kad ieškovas neatliko paslaugų paneigia sutartys dėl paslaugų teikimo (t. 1 , b.l. 103-119; 155-169), paslaugas atlikusių įmonių išrašytos sąskaitos (t. 2, b.l. 39-77). Kita vertus, pati atsakovė ginčo laikotarpiu nors ir nereguliariai bei nepilnai apmokėdama sąskaitas savo veiksmais iš esmės yra pripažinusi, kad tokios paslaugos jai buvo suteiktos.
Atsakovės argumentai ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, susijusių su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu, viešą paskelbimą vietinėje spaudoje, neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų išlaikymu ir priežiūra.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujamiesčio būstas“ v. P. M., bylos Nr. 3K-3-53/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį 299,29 Lt dalyje, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl sprendimas iš dalies turi būti pakeistas, o iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 299,29 Lt skola.
Iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 299,29 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str.).
Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovei I. K. – M. pirmosios instancijos teisme iki 2015-02-19 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc. (t. 3, b. l. 93-95). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 11 dalį į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.
Ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 187,40 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 26 proc., iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 48,72 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 26 proc., iš ieškovo valstybės naudai priteista 160 Lt už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą mažinama 41,60 Lt iki 118,40 Lt, o priteistos 71,88 Lt pašto išlaidos mažinamos 18,68 Lt iki 53,20 Lt (CPK 96 str.).
CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiria kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Pirmosios instancijos teisme atsakovei I. K. – M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Naudotis privačia Barto Markevičiaus firmos teisine pagalba atsakovei nebuvo būtinybės, todėl jos patirtos, tačiau savo rizikai prisiimtos, bylinėjimosi išlaidos negali būti priskiriamos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų išlaidų ir priteisiamos iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2806,75 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 54 Lt žyminio mokesčio, o už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 242 Lt. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 14 Lt žyminio mokesčio ir 63 Lt apeliacinio skundo parengimo išlaidų, viso – 77 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 9 p. ).
Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudaro 1500 Lt. Kaip minėta, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą gali būti priteisiamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma priteisti 1500 Lt suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą laikytina nepagrįstai didele, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra nedidelė, byla nėra sudėtinga faktų nustatymo bei teisės taikymo ir aiškinimo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįsta suma už apeliacinio skundo surašymą yra 150 Lt. Todėl proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (74 proc.), iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 111 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 9 p. ).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės I. K. – M. ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ naudai 299,29 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 299,29 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-10-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ valstybės naudai 118,40 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 53,20 Lt pašto išlaidų.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl 2806,75 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai priteisimo.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. K. – M. ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ naudai 77 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo UAB „Justiniškių būstas“ atsakovės I. K. – M. naudai 111 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.