- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- ATP-949-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi K. S. iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186¹ str. už tai, kad ji 2015-02-17, nuo 13.00 val. iki 16.30 val., (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teisme, teismo posėdžio metu eilę kartų perspėta laikytis tvarkos, nesilaikė teismo posėdžio tvarkos, trukdė procesui, replikavo, ginčijosi su teisėja, darė pastabas, siekė vadovauti procesui ir pertraukinėjo teisėją, taip trukdydama teismui vykdyti teisingumą.
Kauno apylinkės teismo 2015-07-13 nutarimu K. S. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186¹ straipsnyje, ir nubausta 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-13 nutarimą ir bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties, taip pat nušalinti nuo skundo nagrinėjimo Kauno apygardos teismą bei pranešti apie teisėją V. M. teisėjų etikos tarybai, kad ji viešame teismo posėdyje rodė neviešą, nelegaliai gautą vaizdo medžiagą, ir patraukti ją drausminėn atsakomybėn. Skunde nurodo, kad 2015-07-20 gavo nutarimą byloje, kurioje nebuvo pakviesta dalyvauti, nors ATPK numato, jog bylos dalyviai turi teisę susipažinti su tuo, kuo yra kaltinami, pateikti aiškinimus, įrodymus. Šituo teismas nesivadovavo ir pažeidė pamatinius ATPK principus bei jos teises. K. S. teigia, jog nesupranta dėl ko jai iškelta administracinė byla, ji tiesiog atstovavo teisme savo sutuoktiniui A. S.. Teisme buvo pasakiusi teisėjai, kad nesutinka, jog būtų atliekamas nusikaltimas ir rodoma jos namuose filmuota vaizdo medžiaga, kuri jai sukėlė stresą, nes savo namuose 2014-12-10 ji buvo sumušta. Tuo tarpu teisėja išėjo priiminėti nutarties iškelti administracinę bylą. Gautas nutarimas su 250 eurų bauda yra pasityčiojimas iš teisės ir teisingumo. Niekas nesiteikė jai atsiųsti šaukimo ar pranešimo apie bylos nagrinėjimą, o pati byla buvo nagrinėjama beveik po pusės metų. Asmuo, kuris prašo baigti jo atžvilgiu nusikalstamą veiką, negali būti už tai baudžiamas. Turi būti baudžiama teisėja ir asmenys, neteisėtai, naudojantis tarnybine padėtimi, tą medžiagą surinkę ir paviešinę: pateikę į viešame posėdyje nagrinėjamą bylą. K. S. nesutinka, jog posėdžio metu kalbėjo ne apie bylos esmę ir trukdė procesui. Priešingai, ji bandė atskleisti tiesą, o teisėja galėjo vadovautis arba nesivadovauti pateikiamais atsakymais. Apeliantė mano, jog teisėjams tiesiog nepatinka jos asmuo, t. y. kodėl ji drįsta atstovauti žmonėms nebūdama advokate. Tad jeigu ji būtų pakviesta į posėdį, tai būtų nušalinusi teismą. Teisėja buvo šališka, ji tyčia, matydama, jog A. S. nėra teisiškai išprusęs, jį apgaudinėjo ir siekė išgauti iš jo parodymus prieš save. O kai apeliantė paaiškino savo ginamajam teises, teisėja priėmė nutartį dėl nubaudimo. Teisėjas privalo būti visiems nešališkas, ir visus rūpestingai išklausyti, o ne tildyti.
Be to, šioje byloje buvo parašytas skundas, į kurį Kauno apygardos teismo pirmininkas atsakė raštu, vėliau buvo ir nutartis. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismas negali nešališkai išnagrinėti šio skundą, nes jau teismo pirmininkas pažeidinėjo proceso kodeksą, nepriiminėjo nutarties dėl skundo, o atsiuntė raštą, nors tokio proceso kodeksas nenumato.
K. S. nesuvokiami ir bylos terminai. Posėdis, kuriame teisėja rodė jos asmeninio gyvenimo vaizdelius, kuriuos policininkai užfiksavo neteisėtai, buvo kažkada kovo mėnesį. Kiek laukė, tikrino savo paštą - jokio pranešimo, šaukimo negavo. Tokios bylos turi būti išnagrinėjamos per du mėnesius, o ne tempiant pusę metų ir laukiant nežinia ko. Bylos išnagrinėjimas už akių yra nesuvokiamas. 250 eurų bauda yra kerštas, o ne teisiškai priimtas nutarimas, nes jokios galiojančios nuobaudos dėl teismo posėdžio trukdymo ji neturi, teisėjas iš viso galimai nesuvokia, kokie yra administracinės nuobaudos galiojimo terminai. Be to, skiriant minimalią algą atitinkančią sumą, teisėjas net nepasidomėjo, ar ji, šiuo metu vykdanti tik individualią veiklą ir nebedirbanti valstybės įstaigoje, turėtų iš ko susimokėti. Teisėjo nutarimas priimtas vadovaujantis emocijomis, bet ne teise. Nors teisėjas rašo apie kažkokius neva nesidomėjimus bylos eiga, tačiau kaip minėta, posėdis, kuriame jai buvo pradėta administracinė byla, buvo labai seniai, vasario ar kovo mėnesį. Vėliau ji gavo N. M. raštą „Dėl skundo“, vėliau kažkokią nutartį balandžio mėnesį, jog netenkinamas jos skundas. Po to negavo jokio šaukinimo ar pranešimo. K. S. nurodo savo elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini), iš kurio ne kartą yra rašiusi skundus į Kauno apylinkės teismą, tačiau šiuo adresu taip pat jokio pranešimo nėra gavusi. Be to, ji yra užsiregistravusi ir teismų sistemoje, tikrina ten pranešimus civilinėse bylose. Taigi teismo argumentas, kad ji turėjo domėtis bylos proceso eiga, atmestinas, nes apie bylą ji nieko nežinojo.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
K. S. apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas yra šališkas ir prašo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo. Šiuo aspektu pažymima, kad ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl teisinio reguliavimo spraga užpildytina įstatymų analogijos pagalba, taikant teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57–61 straipsnių normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007). Pagal BPK 57 straipsnį bei suformuotą teismų praktiką, nušalinimas gali būti pareikštas tik konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti teisėjui K. Dargužiui, kuris šioje administracinio teisės pažeidimo byloje iki skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo neatliko nei vieno procesinio veiksmo, nepriėmė jokio sprendimo. Taip pat nenustatyta nei viena iš BPK 58 straipsnyje numatytų sąlygų, dėl kurių teisėjas turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nesant nusišalinimo pagrindų teisėjas neturi pagrindo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, todėl K. S. prašymas dėl nušalinimo netenkinamas. Tai, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas buvo nagrinėjęs K. S. skundą (iš pateikto apeliacinio skundo neaišku nei dėl kokios nutarties, nei dėl kokių susiklosčiusių teisinių santykių), nesudaro nušalinimo pagrindo, numatyto BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Todėl aukštesnės instancijos teismas apeliantės skundą nagrinėja iš esmės.
ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 str., 178 str. 3 d. dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi įstatyme šios kategorijos bylose numatytos papildomos garantijos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama, tokiam asmeniui nedalyvaujant, tik tuo atveju, jei yra išnaudotos galimybės užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime: nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, matyti, kad 2015-02-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi K. S. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 186¹ straipsnį. Apie šią iškeltą bylą K. S. žinojo, kadangi asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje. Tačiau K. S. nebuvo pasirašytinai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą – byla buvo paskirta nagrinėti 2015-06-22, 14.30 val., Kauno apylinkės teisme, (duomenys neskelbtini). Teismo šaukimas jai išsiųstas 2015-06-03 registruotu laišku, tačiau pašto skyriuje adresatui skirta korespondencija nebuvo atsiimta. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, Kauno apylinkės teismas 2015-06-22 nutartimi skyrė K. S. atvesdinimą, tačiau byloje esantis tarnybinis pranešimas liudija, kad nuvykus L. S. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), namo durų niekas neatidarė, todėl K. S. atvesdinti nepavyko (b. l. 7-8). Šių paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismui užteko padaryti išvadai, jog K. S. vengia atvykti į teismą ar būti atvesdinama, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeidėjai nedalyvaujant. Teismas nutarime nurodė, jog K. S. pati turėjo domėtis bylos proceso eiga. Su šiais motyvais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; kad ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; kad šios teisės negalima paneigti; kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).
Nors asmuo turėtų domėtis savo bylos eiga, tačiau jis nėra įpareigotas pats išsireikalauti iš institucijos priimtą sprendimą apie bylos nagrinėjimo pradžią, kad turėtų pakankamai laiko pasiruošti gynybai ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad vykdydamas ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apylinkės teismas būtų ėmęsis kokių nors papildomų priemonių pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti. Vengimas yra ne vienkartinio pobūdžio veiksmas, todėl kartą neradus asmens namuose ir nepavykus jo atvesdinti į posėdį, negalima konstatuoti tyčinio vengimo. Pakartotinai K. S. nebuvo siųstas nei šaukimas, nei taikytas atvesdinimas. Be to, nebuvo apsvarstytos kitos galimybės susisiekti su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, pvz. K. S. apeliaciniame skunde nurodo savo elektroninio pašto adresą. Taigi, patikrinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nerado jokių duomenų, kad K. S. būtų žinoma apie bylos nagrinėjimo datą. Nesant administracinėn atsakomybės traukiamo asmens valios išraiškos dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti išnagrinėta iš esmės, juo labiau, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog K. S. pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo poziciją dėl jai inkriminuoto pažeidimo aplinkybių.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma drausminėn atsakomybėn patraukti Kauno apylinkės teismo teisėją V. M., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamą nutarimą priėmė teisėjas D. U.. Apygardos teismas tikrina tik skundžiamo nutarimo turinio teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliantės nepasitenkinimas kitų Kauno apylinkės teismo teisėjų darbu nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo K. S. nedalyvaujant, dėl to skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.