Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-15 · Administracinė byla Nr. eI-3572-244/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-15
Bylos Nr.
eI-3572-244/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02130-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“
Atsakovas
Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų
Trečiasis asmuo
J. M., P. D., I. G., A. Z., A. D.
Advokatai
Mindaugas Normantas
Administracinė byla Nr. eI-3572-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02130-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Mindaugui Normantui ir V. L.,atsakovų atstovams R. J. ir N. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą atsakovėms Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ir Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M., P. D., I. G., A. Z. ir A. D. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 120;

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 122;

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 143;

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 142;

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 141;

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 144;

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 137;

- panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 138.

Skunde teigiama, kad skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad pažeistas plotas buvo išmatuotas GPS prietaisu, tačiau nenurodoma, koks konkrečiai prietaisas buvo naudojamas, t. y. nei jo pavadinimas, nei modelis, nei kiti jo identifikavimo požymiai, prie sprendimo nepateikti užfiksuoti matavimo rodmenys. Komisija nepateikė duomenų, pagrindžiančių GPS matavimo prietaiso naudojimą, taip pat duomenų apie prietaiso rezultatus konkrečioje apžiūroje, ar tokį prietaisą Komisija iš viso turėjo surašydama apžiūros aktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau – ir Komisija), priimdama skundžiamus sprendimus Nr. 120, 122, 141, 142, 143, 144, 137 ir 138 dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, neobjektyviai tyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, todėl neįvertinusi, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą.

Paaiškino, kad P. D. Komisijai prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pateikė 2017 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime nenurodyta, kada P. D. pastebėjo laukinių gyvūnų padarytą žalą. Pareiškėjas mano, kad laukinių gyvūnų padarytos žalos pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. P. D. prašymą medžiotojų klubas „Girelė“ neturėtų atlyginti dėl to, kad 2017 m. liepos 21–rugpjūčio 17 d. medžiotojų klubo „Girelė“ veikla buvo sustabdyta 2017 m. liepos 21 d. LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. VR-V-I2I. Taigi pareiškėjas neturėjo galimybės vykdyti medžioklės veiklos ir taip prisidėti prie žemės ūkio pasėlių saugojimo, medžiodamas laukinius žvėris.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad Komisija taip pat nevertino, ar pasėlių savininkas privalėjo laikytis ir ar laikėsi kitų agrotechninių reikalavimų, ar buvo naudojamos apsaugos priemonės, kokiu atstumu nuo miško nutolęs žemės sklypas, taip pat teigia, kad nėra gavęs Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas ir galimo nesutikimo su Apžiūros aktų duomenimis motyvus bei pateikti patvirtinančius įrodymus ir taip buvo apribota galimybė ginti savo teises.

Pareiškėjas pareiškime teigia, kad sprendime Nr. 143 nurodoma, kad Veseluškos k., Želvos sen., nevienodai pažeisti pievų plotai sudaro 1,64 ha (0,98 ha + 0,66 ha), nors, kaip matyti iš sprendime nurodytų duomenų, pievoje, kurios plotas yra 0,66 ha, pažeidimas nustatytas 80 proc., t. y. 0,528 ha plote, t. y. nuostolis turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 1,64 ha, o nuo 1,508 ha ploto, todėl manytina, kad padarytos žalos paskaičiavimas nėra teisingas. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimuose Nr. 142 ir 141 nenurodyti pažeistų plotų išmatavimai, tik nurodomas pievų pažeidimo intensyvumas 100 proc. Toks matavimo rezultatų nurodymas, nenurodant konkrečių išmatuotų pasėlių rodmenų, neatitinka Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), 7 punkto reikalavimų.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad sprendime Nr. 141 nėra duomenų, kad surašant apžiūros aktą Nr. 59 buvo naudojamas GPS matavimo prietaisas. Sprendime Nr. 144 nurodyti analogiški duomenys, kaip ir anksčiau nurodytuose teiginiuose. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo Nr. 137 turinio, apžiūros akte Nr. 3 nurodyta, kad padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 70 proc., 80 proc., 30 proc., 50 proc., tačiau nenurodoma, kokį konkrečiai plotą užima sunaikinti pasėliai.

Komisija sprendimo Nr. 138 motyvacinėje dalyje nurodo, kad išmatuoti nevienodai intensyviai pažeisti pievų plotai (1,356 ha). Vadovaujantis Metodikos 7 p. apskaičiuotas pažeisto ploto intensyvumas sudaro 53,59 procento. Nurodoma, kad pripažinta, jog sunaikintas 0,726 ha pievos plotas, tačiau nepaaiškinta, kaip gauti nurodyti plotų dydžiai, be to, jie nepagrįsti, nes prieš tai aprašomojoje dalyje buvo nurodytas pievų pažeidimas procentais, nenurodant, kokį plotą užima pažeistos pievos. Toks pažeistų plotų fiksavimas (procentais, bet nenurodant konkrečių pažeistų plotų, jų dydžių) prieštarauja Metodikos 7 punkte imperatyviai nurodytai tvarkai, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Šiuo atveju taip pat Komisija nevertino, ar pasėlių savininkas privalėjo laikytis ir ar laikėsi kitų agrotechninių reikalavimų. Komisija skundžiamame sprendime Nr. 138 nenurodė, ar buvo naudojamos apsaugos priemonės, kokiu atstumu žemės sklypas nutolęs nuo miško. Taigi galima teigti, kad Komisija neobjektyviai tyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, todėl neįvertinusi, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovai Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodyta, kad Komisija, apskaičiuodama padarytą žalą, vadovavosi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359. Nurodo, jog apžiūrėjus padarytą žalą buvo surašyti padarytos žalos apžiūros aktai, juos pasirašė Komisijos ir pareiškėjo atstovai. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 2 priede yra Apžiūros akto forma, kurioje nėra grafos matavimo prietaisų markei ir modeliui nurodyti. Reglamentas patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962. Šiame Reglamente taip pat nėra nurodyta, kad Apžiūros akte turi būti nurodomi matavimo prietaisų parametrai. Apžiūros aktai surašyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, akte aiškiai matėsi apžiūros data, koks žemės plotas buvo apžiūrimas, jo vieta, komisijos nariai, jų parašai, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys apžiūroje asmenys ir kt. Komisija, atlikdama apžiūrą nustatė, kad jokių išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos 2018 m. balandžio 26 d. priimtais sprendimais, prašo juos panaikinti, skundžiamų aktų neteisėtumą grindžia iš esmės procedūriniais Komisijos darbo pažeidimais.

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės nuostolių skaičiavimo komisija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normas, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto (sprendimo) turiniui taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Vadinasi, komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad išvardyti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, taip pat teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes ir teisinį jos apskaičiavimo pagrindą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu, todėl privalo atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 13-512 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo“ sudaryta Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija ir ji įpareigota nuostolius skaičiuoti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu bei Metodika.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Komisijos darbo reglamentas.

2018 m. balandžio 26 d. Komisija priėmė skundžiamus sprendimus dėl žalos atlyginimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais ir teigia, kad juose nurodoma, kad pažeistas plotas buvo išmatuotas GPS prietaisu, tačiau nenurodoma, koks konkrečiai prietaisas buvo naudojamas, t. y. nenurodytas nei jo pavadinimas, nei modelis, nei kitokie identifikavimo požymiai, prie sprendimo nepateikti užfiksuoti matavimo rodmenys.

Reglamento 2 priede nustatyta Apžiūros akto forma, kurioje nėra grafos matavimo prietaisų markei ir modeliui nurodyti. Reglamentas patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962. Šiame Reglamente taip pat nėra nurodyta, kad Apžiūros akte turi būti nurodomi matavimo prietaisų parametrai, todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija sprendimuose nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad buvo naudojamas GPS matavimo prietaisas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Metodikos 9 punkte nustatyta, kad pasėlio derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius. Šiame punkte nėra nurodytas baigtinis sąrašas veiksnių, kurie gali būti pagrindas apskaičiuoti mažesnę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Apžiūros akte (2017 m. birželio 1 d.) Nr. 41 nurodyta, kad: žalos atlyginimą šalinančių išimčių, nustatytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatyta. Pasėlis auginamas laikantis agrotechninių reikalavimų, laukas nepiktžolėtas. Skaičiuojant daigus, matomi paviršiuje žirniai, skaičiuoti kaip potencialūs daigai, kurie dar galės sudygti. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija nesivadovavo Metodikos 9 punktu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Komisija nenurodė, ar buvo naudojamos apsaugos priemonės, kokiu atstumu nuo miško nutolęs žemės sklypas. Byloje nustatyta, kad nustatydama žalos dydį Komisija atsižvelgė į Metodikos 12 punkte nurodytą reglamentavimą ir tai nurodė Apžiūros akte Nr. 41. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl šių aplinkybių laikytini nepagrįstais.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Metodikos 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad plotas, kuriame auga medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebima medžiojamųjų gyvūnų padarytų pakenkimų. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis. Tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip apskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala. Sprendime Nr. 122 pažeidimo intensyvumas nurodytas 100 procentų, tačiau konkrečių matavimo duomenų nenurodyta.

Iš Komisijos sprendimo Nr. 122 turinio matyti, kad, matuojant sklypą, nustatyta, kad visas šis sklypas pažeistas 100 procentų, tai buvo galima nustatyti net vizualiai, tačiau Komisija vis dėlto naudojo GPS prietaisą.

Pareiškėjas nurodo, kad P. D. Komisijai prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pateikė 2017 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime nenurodyta, kada P. D. pastebėjo laukinių gyvūnų padarytą žalą. Pareiškėjas mano, kad medžiotojų klubas „Girelė“ laukinių gyvūnų padarytos žalos pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. P. D. prašymą neturi atlyginti dėl to, kad 2017 m. liepos 21–rugpjūčio 17 d. medžiotojų klubo „Girelė“ veikla buvo sustabdyta 2017 m. liepos 21 d. LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. VR-V-I2I. Taigi pareiškėjas neturėjo galimybės vykdyti medžioklės veiklos ir prisidėti prie žemės ūkio pasėlių saugojimo, medžiodamas laukinius žvėris.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui licencija buvo sustabdyta, tačiau jis ir toliau buvo medžioklės ploto naudotojas, įstatymas šiuo atveju jo nuo pareigos atlyginti žalą neatleidžia, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad medžiotojų klubas „Girelė“ laukinių gyvūnų padarytos žalos pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. P. D. prašymą neturi atlyginti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Komisija taip pat nevertino, ar pasėlių savininkas privalėjo laikytis ir ar laikėsi kitų agrotechninių reikalavimų, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, taigi Komisija neobjektyviai tyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, todėl pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Komisija skundžiamame sprendime Nr. 122 nenurodė, ar buvo naudojamos apsaugos priemonės, kokiu atstumu nuo miško nutolęs žemės sklypas.

Byloje nustatyta, kad, nustatydama padarytos žalos dydį ir surašydama Apžiūros aktą Nr. 52 (2017 m. rugpjūčio 25 d.), Komisija visas šias aplinkybes vertino ir Apžiūros akte pažymėjo, kad „Komisija žalos atlyginimą šalinančių išimčių, numatytų Metodikos 9, 12 punktuose nenustatė.“ Taigi šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad iš Komisijos nėra gavęs medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų. Dėl to medžioklės plotų naudotojui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas ir galimą nesutikimą su Apžiūros aktų duomenimis bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus ir taip buvo apribota galimybė ginti savo teises.

Byloje nustatyta, kad, surašant apžiūros aktą Nr. 52 (2017 m. rugpjūčio 25 d.), pareiškėjo atstovai buvo pakviesti dalyvauti, tačiau atsisakė. Priimant sprendimą Nr. 122 pareiškėjo atstovas A. P. dalyvavo Komisijos posėdyje, buvo supažindintas su visais dokumentais, įskaitant apžiūros aktą Nr. 52. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad jam buvo apribota galimybė ginti savo teises.

Pareiškėjas teigia, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo Nr. 143 turinio, apžiūros aktuose Nr. 15 ir Nr. 16 nurodyta, kad padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 10 proc., 60 proc., 70 proc., 100 proc., 80 proc., tačiau nenurodoma, kokį plotą užima sunaikinti pasėliai.

Apžiūros akte Nr. 15 (2017 m. balandžio 7 d.) nurodoma, kad Komisija kartu su pareiškėju apžiūrėjo ir, išmatavusi GPS prietaisu (Magellan eXplorist 310), nustatė: 1) 1,12 ha pažeisto ploto intensyvumas – 10 procentų; 2) 0,18 ha pažeisto ploto intensyvumas – 60 procentų; 3) 0,82 ha pažeisto ploto intensyvumas – 70 procentų; 4) 0,12 ha pažeisto ploto intensyvumas – 100 procentų. Nustatyta, kad pažeidimus padarė šernai, nes aiškiai matyti knisimai. Daugiametė pieva atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus. Apžiūroje dalyvavęs pareiškėjo atstovas A. P. Apžiūros akte pasirašė, jokių pastabų nepareiškė, su pažeidimo intensyvumu ir pažeistų plotų dydžiais sutiko. Teismas daro išvadą, kad matavimai buvo atlikti tiksliai, Komisija tai patvirtino.

Apžiūros akte Nr. 14 (2017 m. balandžio 7 d.) nurodoma, kad bendras sklypo plotas – 11,43 ha. Pažeidimas nustatytas 0,98 ha plote, sunaikinta 100 procentų, tai sudaro 0,98 ha. 0,66 ha plote sunaikinta 80 procentų, tai sudaro 0,528 ha. Žala šiuo atveju buvo apskaičiuota taikant Metodikos 7.2 punkte nurodytą formulę, tai aiškiai išdėstyta 2018 m. balandžio 26 d. apskaičiavimo akte Nr. 132.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. Komisija apžiūrėjo pažeistus daugiamečių pievų sklypus, esančius Veseluškos k. ir Tolučių k., matavo pažeistus pievos plotus, tačiau Komisijos darbe dėl laiko stokos atsisakė dalyvauti ūkininkas ir pareiškėjo atstovas. Apžiūros akte Nr. 47 (2017 m. liepos 11 d.) šios aplinkybės užfiksuotos. Dėl šių aplinkybių tą dieną Komisija darbą nutraukė. Taigi priežastys, kodėl Komisija pakartotinai fiksavo žalą, buvo siekis, kad šiame procese dalyvautų ir suinteresuoti asmenys, kad šiems asmenims būtų suteikta galimybė įsitikinti žalos buvimo faktu, patiems pamatyti žalos matavimo procesą, taip pat pareikšti šiuo klausimu savo nuomonę – išreikšti savo sutikimą ar prieštaravimus dėl žalos fakto ar dydžio.

Apžiūros akte Nr. 47.1 (2017 m. liepos 27 d.) nurodyta, kad, nustatant žalos dydį, dalyvavo ir pareiškėjo atstovas A. S.. Šiame akte išdėstytas pažeidimų plotas, nurodyti matavimo būdai. Taip pat nurodyta, kad apžiūroje dalyvavę asmenys prieštaravimų, atskirų nuomonių surašant Apžiūros aktą neturėjo. Taigi atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl pakartotinės apžiūros.

Pareiškėjas teigia, kad sprendimuose Nr. 142 ir 141 nenurodyti pažeistų plotų matavimai, tik nurodomas pievų pažeidimo intensyvumas – 100 proc. Toks matavimo rezultatų nurodymas, nenurodant konkrečių išmatuotų pasėlių rodmenų, neatitinka Metodikos 7 punkto reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad tiek apžiūros aktuose Nr. 59 (2017 m. rugsėjo 27 d.), Nr. 47 (2017 m. liepos 11 d.), Nr. 67 (2017 m. lapkričio 27 d.), tiek sprendimuose Nr. 141, 142 ir 144 nurodyti visi rodmenys pagal Metodikos Komisijos darbo reglamento reikalavimus.

Pareiškėjas dėl Komisijos sprendimo Nr. 137 dėl žalos atlyginimo A. Z. teigia, kad apžiūros akte Nr. 4.1 yra nurodyta, kad padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 100 proc., 50 proc., 60 proc., tačiau nenurodoma, kokį konkrečiai plotą užima sunaikinti pasėliai.

Kaip matyti iš apžiūros akto 4.1 (2017 m. balandžio 3 d.), apžiūroje dalyvavo pareiškėjo atstovas J. D.. Komisija Apžiūros akte nurodė, kad su pareiškėju (ūkininku A. Z.) apžiūrėjo pažeistą sklypą. Iš rastų knisimo žymių nustatyta, kad pievą iškniso šernai. Knisimai paviršiniai – išversta velėna. Daugiametė pieva yra geros agrarinės būklės. Sklypo pažeidimai išmatuoti GPS prietaisu „Magellan eXplorist 310“ ir nustatyta, kad: 1) 0,01 ha pažeistas 100 procentų; 2) 1,53 ha pažeistas 60 procentų; 3) 0,273 ha pažeistas 50 procentų; 4) 0,2 ha pažeistas 100 procentų; 5) 0,687 ha pažeistas 50 procentų; 6) 0,15 ha pažeistas 50 procentų. Komisija žalos atlyginimą šalinančių išimčių, nurodytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatė. Kadangi pažeistų plotų intensyvumas buvo skirtingas, apskaičiuodama žalos dydį Komisija vadovavosi Metodikos 7.2 punkto nuostatomis ir taikė šiame punkte esančią formulę. Nustatant žalos dydį, pareiškėjo atstovas J. D. žalos buvimo fakto, pažeistų plotų dydžio ar pažeidimo intensyvumo neginčijo, atskiros nuomonės neišreiškė. Taigi pareiškėjo argumentai šiuo atveju laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Komisijos sprendimu Nr. 138 dėl šių aplinkybių: apžiūros akte Nr. 3 nurodyta, kad padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 70 proc., 80 proc., 30 proc., 50 proc., tačiau nenurodoma, kokį konkrečiai plotą užima sunaikinti pasėliai. Pareiškėjas teigia, kad Komisija priimdama skundžiamą sprendimą neobjektyviai ištyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, todėl neįvertinusi, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padaryta žalą, pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą.

Byloje nustatyta, kad apžiūros akte Nr. 3 (2017 m. kovo 30 d.) nurodyta, kad sklypo pažeidimai išmatuoti GPS prietaisu, nurodomi atskirų sklypo plotų pažeidimo intensyvumai. Nustatyta, kad pažeidimai padaryti šernų – knisimai paviršiniai, išversta velėna. Apžiūroje dalyvavę asmenys, tarp jų ir pareiškėjo atstovas J. D., jokių pastabų dėl pažeidimo fakto, dydžio, intensyvumo nepareiškė, sutiko su Komisijos užfiksuotais dydžiais. Kadangi sklypo pažeidimai buvo nevienodo intensyvumo, Komisija, nustatydama žalos dydį, vadovavosi Metodikos 7.2 punkto nuostatomis. Nors Apžiūros akte nurodyta, kad sklypas nutolęs ne daugiau kaip 200 metrų nuo pastatų, apžiūros metu pastatų priklausomybės nustatyti nepavyko, tačiau iki priimant skundžiamą sprendimą Nr. 138 buvo išsiaiškinta, kad šie pastatai nėra gyvenamieji ir jokia teise nėra valdomi ūkininko, patyrusio žalą. Todėl Komisija pagrįstai netaikė Metodikos 12 punkte įtvirtintos normos. Taigi pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai Nr. 120, 122, 141, 142, 143, 144, 137 ir 138 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska