Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., suinteresuotiems asmenims I. L., V. Š., R. R., nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. L., V. Š., R. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Teismas nustatė, kad O. K., mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), buvo pareiškėjo V. K., sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog santuokos metu pareiškėjo V. K. vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu, tvartu, kluonu, malkine, paukštide, kitais kiemo statiniais), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-43). Šis santuokoje įgytas turtas laikytinas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe. Taigi, po O. K. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko (b. l. 47). Teismas pažymi, kad įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Po O. K. mirties pareiškėjas liko įstatyminiu įpėdiniu (CK 5.13 straipsnis), tačiau į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo CK 5.50 straipsnyje nustatytu terminu nesikreipė. Byloje esantis 2014 m. rugpjūčio 20 d. liudijimas iš Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. patvirtina, jog po O. K. mirties (duomenys neskelbtini), Kauno m. 5-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 47). Suinteresuoti asmenys I. L., V. Š., R. R. atsiliepimais į pareiškimą su pareiškimu sutiko bei nurodė, kad atsisako priimti palikimą, atsiradusį po motinos O. K. mirties (b. l. 62-63, 65-66, 68-69). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštarauja, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 72). Bylos duomenimis kitų įpėdinių, be pareiškėjo V. K. ir suinteresuotų asmenų, į palikėjos turtą nėra.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo V. K., suinteresuotų asmenų I. L., V. Š. ir R. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu, civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 8, 9, 36, 38) nustatė, kad pareiškėjas V. K. po savo sutuoktinės O. K. mirties gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri, moka už jį mokesčius (b. l. 10-34). Visi suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas V. K. po sutuoktinės O. K. mirties ir toliau gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudoja sutuoktinės namų apyvokos daiktus, todėl suinteresuoti asmenys neabejoja, kad pareiškėjas priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, t.y. faktiškai pradėjo valdyti O. K., turėtą turtą. Byloje neesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims I. L., V. Š., R. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėjas V. K. po sutuoktinės O. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 20,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjo V. K. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais, CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 20,16 Lt (dvidešimt litų ir šešiolika centų) (nuo 2015-01-01 5,83 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.