Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A–231-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. gegužės 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendžio, kuriuo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti. Į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2010-02-15 iki 2010-02-17 ir suėmime būtas laikas nuo 2010-02-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą iš folijos, saugomą Klaipėdos miesto 2-ajame PK, ir byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra jis 2009-11-10, apie 13.00 val., turėdamas tikslą padaryti vagystę, parduotuvėje „City Sport“, esančioje prekybos centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, iš prekybinės salės paėmė UAB „Sport Line“ priklausantį 429 Lt vertės sportinį kostiumą „Nike“ ir nesusimokėjęs už prekę iš parduotuvės išėjo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam A. K. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam A. K., teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, į teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas A. K. padarė nusikaltimą nuosavybei, jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. K. anksčiau teistas už savanaudiškų tyčinių nusikaltimų, iš jų – už analogiškas nuskalstamas veikas nuosavybei, padarymą. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko A. K. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. K. anksčiau buvo teistas. Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu apeliantas padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nors BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, tačiau pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kaip minėta, paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę recidyvistui teismas gali tik išimtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijoje numatytam laivės atėmimo bausmės minimumui, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Apeliantas prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl sveikatos problemų jam reikalingas nuolatinis gydymas, tačiau byloje nėra duomenų apie sunkią jo sveikatos būklę. Nuteistasis A. K. tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors apeliaciniame skunde nurodė, kad poreikį nuolatiniam gydymui patvirtinančius duomenis pateiks bylos nagrinėjimo apeliacijos teisme metu. Pažymėtina, kad nepaisant sveikatos problemų, A. K. ne pirmą kartą nusikalsta, būdamas jauno amžiaus niekur nedirbo, darbo neieškojo, baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad jis išvadų nedaro, nenori keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui A. K. yra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artima jos minimumui, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.