Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-24 · Administracinė byla Nr. A-556-810-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
A-556-810-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Basium“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 – 810/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.4; 9.3.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant atsakovo atstovei Rasai Stravinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Basium“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Basium“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Basium“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Basium“) skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir Inspekcija) 2008 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-197, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2008 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 69-193 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. S-67(7-284/2008).

Pareiškėjas nurodė, kad neįtikinamas patikrinimo akto argumentas, jog įmonė už prekes atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais vienu mokėjimu neviršijant 10 000 Lt, kad nereikėtų pranešti mokesčio administratoriui apie vieną dieną vienam subjektui grynaisiais pinigais išmokėtas sumas, didesnes kaip 10 000 Lt. Toks atsiskaitymo būdas pats savaime, o ir analizuojant visų aplinkybių kontekste, negali būti prielaida mokesčių nesumokėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. pareiškė, jog R. B. IĮ (UAB „Ginbraitas“) yra mokus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojas, pripažintina, kad protingumo ribose, atsižvelgiant į ūkinių operacijų atlikimo metu buvusias galimybes patikrinti įmonių patikimumą mokesčių mokėjimo aspektu, bendrovės direktorius negalėjo ir realiai neturėjo jokių galimybių žinoti, kad kontrahentas nesumokės mokesčių. Pažymi, kad 2002 m., kai prasidėjo bendradarbiavimas su R. B. įmonėmis, dar nebuvo sukurta bazė apie mokesčių mokėtojus, netinkamai vykdančius savo pareigas, todėl, remiantis prieinama informacija, neturėjo realios galimybės įsitikinti, ar kontrahentas laiku moka mokesčius. Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimu. Taip pat turi būti ištirtos aplinkybės, leidžiančios spręsti, ar mokesčio mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie galimą jo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą. Pareiškėjo nuomone, šių aplinkybių visuma patikrinimo akte nebuvo tiriama ir įrodinėjama. Negali sutikti su patikrinimo akto bei sprendimų teiginiais, jog „Faktą kad pagal minėtų bendrovių išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ūkinės operacijos neįvyko, patvirtina patikrinimo metu (2008-03-12) pateiktas UAB „Basium“ direktoriaus D. S. paaiškinimas su priedais“. 2008 m. kovo 12 d. aiškinamajame rašte nurodė, kad buvo tikrų pirkimo atvejų, jog yra tikros sąskaitos faktūros. Pareiškėjas pabrėžė, kad, vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti jo atliktus veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos partnerio veiklos sąžiningumo vertinimu. Neturėjo jokių galimybių žinoti, kad R. B. IĮ nesumokės mokesčių. Patikrinimo akte nebuvo nagrinėta, ar buvo realus prekių ir paslaugų teikimas.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 49-52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atskaitė 220 729 Lt pirkimo PVM ir 1 145 873,29 Lt suma grindė patirtas prekių įsigijimo išlaidas pagal R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. R. B. IĮ, įregistruota 2002 m. rugsėjo 4 d., PVM mokėtoju įregistruota 2002 m. rugsėjo 17 d. 2005 m. lapkričio 29 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva minėtoji įmonė išregistruota iš PVM kaip asmuo neteikiantis PVM deklaracijų. UAB „Ginbraitas“ įregistruota 2004 m. liepos 1 d., PVM mokėtoju įregistruota 2004 m. lapkričio 17 d. Bendrovė 2006 m. liepos 28 d. išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva, kai asmuo nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Mokestinio ginčo byloje neginčijamai nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų, t. y. R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“ neįvyko. Šias aplinkybes patvirtina ginčijamas PVM sąskaitas faktūras išrašiusio R. B. (R. B. individualios įmonės savininko ir UAB „Ginbraitas“ direktoriaus) parodymai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Klaipėdos skyriaus 2007 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/27 yra apibendrinti R. B. įtariamojo 2006 m. rugpjūčio 2 d. ir 2006 m. rugpjūčio 3 d. apklausos protokolai. Pareiškėjui UAB „Ginbraitas“, R. B. IĮ jokių darbų neatliko, prekių nepardavė, o šių ūkio subjektų išrašytuose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nustačius, kad apskaitos dokumente fiksuojama ūkinė operacija nėra įvykusi tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, įrodinėti mokesčių mokėtojo nesąžiningumo nereikia, nes PVM mokėtojas turi prekes ar paslaugas realiai įsigyti iš pardavėjo ir sumokėti už ją pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM) bei, sukūręs su preke pridėtinę vertę, prekę ar paslaugą realizuoti, o pareiškėjui UAB „Ginbraitas“, R. B. IĮ jokių darbų neatliko, prekių nepardavė, o šių ūkio subjektų išrašytuose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokios pozicijos nagrinėdamas mokestinius ginčus laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-711/2007, 2008 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1778/2008). Be to, įvertinus šios mokestinės bylos medžiagą, ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes, matyti, kad pats pareiškėjas sąmoningai rinkosi tokį elgesio būdą, kuris akivaizdžiai neatitinka norminių aktų reikalavimų, t. y. ieškojo ūkio subjektų, kurie išrašytų PVM sąskaitas faktūras, pateisinančias realiai neįvykusias ūkines operacijas, sudarant pareiškėjui galimybę deklaruoti atskaitomas PVM sumas ir grįsti patiriamas prekių įsigijimo išlaidas, kas rodo akivaizdų pareiškėjo nesąžiningumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 54) prašė skundą atmesti, palaikydamas atsakovo VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu (b. l. 65-70) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas grąžino pareiškėjui 2009 m. balandžio 9 d. sumokėtą 28 Lt žyminio mokesčio permoką.

Teismas konstatavo, kad mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl bendrovės teisės į 220 729 Lt PVM atskaitą bei 1 145 873,29 Lt sąnaudas pagal R. B. įmonės ir UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teismas nustatė, kad Inspekcija, patikrinusi pareiškėjo PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, 2008 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-07-77-20 papildomai apskaičiavo UAB „Basium“ 220 729 Lt PVM, 86 792,26 Lt šio mokesčio delspinigių, 163 552 Lt pelno mokesčio, 42 211,82 Lt šio mokesčio delspinigių. Dėl šio akto pareiškėjas pateikė pastabas. Inspekcija 2008 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-197 patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas ir paskyrė 66 219 Lt PVM baudą ir 49 066 Lt pelno mokesčio baudą. VMI prie FM 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 69-193 patvirtino Inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-197. Mokestinių ginčų komisija 2009 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. S-67(7-284/2008) patvirtino atsakovo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 69-193. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad skundžiami sprendimai iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi. Teismas konstatavo, kad nors šiuo atveju ginčo PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pareiškėjas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose faktūrose. Iš mokestinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad realiai ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų (R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“) neįvyko, t. y. išvardintos įmonės realiai pareiškėjui plastmasės žaliavos nepardavė, taip pat neatliko jokių kitų darbų, t. y. PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tai patvirtina duomenys, užfiksuoti FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2007 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/27. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. IĮ 2005 m. lapkričio 29 d. mokesčio administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų kaip asmuo, neteikiantis PVM deklaracijų; UAB „Ginbraitas“ 2006 m. liepos 28 d. išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva kaip asmuo, nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Minėtų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad apskaitos dokumentai buvo surašomi turimoms plastmasės žaliavoms pateisinti. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų ūkinių operacijų realumą. Atsižvelgus į tai, kad ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose faktūrose, pareiškėjo sąžiningumo vertinimas, sprendžiant klausimą dėl teisės į PVM atskaitą, neturi jokios reikšmės. Analogiškai yra pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1778/2008. Iš kitos pusės, atitinkamo pareiškėjo elgesio negalima laikyti sąžiningu mokestinės atsakomybės prasme. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas sąmoningai ieškojo asmenų, kurie fiktyviai išrašytų dokumentus, pateisinančius plastmasės žaliavų įsigijimą, vienareikšmiškai rodo jo nesąžiningumą vykdant verslą, todėl, teismo vertinimu, toks ūkio subjektas nagrinėtinu atveju neturi teisės į PVM atskaitą. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neįrodo jo skundo pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai nurodyta papildomai sumokėti į biudžetą 220 729 Lt PVM. Pripažinus, kad pareiškėjas 220 729 Lt PVM į pirkimo atskaitą įtraukė nepagrįstai, dėl to nepagrįstai buvo sumažintas apmokestinamas pelnas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl mokesčių administratoriaus nurodymas pareiškėjui sumokėti 163 552 Lt pelno mokesčio taip pat yra teisingas. Nustačius, kad pareiškėjas nesumokėjo į biudžetą atitinkamas PVM ir pelno mokesčio sumas, atsižvelgiant į mokesčio permokas, UAB „Basium“ pagrįstai priskaičiuoti 86 792,26 Lt PVM delspinigių ir 42 211,86 Lt pelno mokesčio delspinigių (Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p.). Teismas taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius įvertino, jog bendrovė pagal pastabų turinį pripažino pažeidimus, be to, patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pagrįstai tai pripažindamas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis; be to, atsižvelgė, kad bendrovė siekė atskaityti PVM ir pripažinti sąnaudas leidžiamais atskaitymais pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras (tai mokestinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė), ir pagrįstai UAB „Basium“ skyrė būtent 66 219 Lt PVM baudą ir 49 066 Lt pelno mokesčio baudą (30 procentų dydžio). Tokios skirtos baudos, atsižvelgiant ir į pažeidimo mastą (į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta ženkli PVM (220 729 Lt) ir pelno mokesčio (163 552 Lt) suma) laikytinos tinkamomis poveikio priemonėmis. Nėra pagrindo koreguoti pastarųjų dydžio. Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta (Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriai ir Mokestinių ginčų komisija teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, tinkamai vertino esmines bylos aplinkybes. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, sumokėjo 128 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (ABTĮ 39 str. 1 d.), todėl grąžino pareiškėjui dalį (28 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 74-77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą priimant naują teismo sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimu. Taip pat turi būti ištirtos aplinkybės, leidžiančios spręsti, ar mokesčio mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie galimą jo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą. Šių aplinkybių visuma patikrinimo akte nebuvo tiriama ir įrodinėjama.

2. Vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti jo atliktus veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos partnerio veiklos sąžiningumo vertinimu. UAB „Basium“ neturėjo jokių galimybių žinoti, kad R. B. IĮ nesumokės mokesčių. Patikrinimo akte nebuvo nagrinėta, ar buvo realus prekių ir paslaugų teikimas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-84) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 85) prašo apeliacinį skundą atmesti, palaikydama atsakovo VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

PVM mokėtojas, siekdamas teisės į PVM atskaitą, turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM), sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti. Reikalavimas atlikti prekės įsigijimo ir realizavimo veiksmus, sudaro PVM mokėtojo subjektinės teisės – teisės į PVM atskaitą atsiradimo turinį. Subjektinei teisei į PVM atskaitą atsirasti be minėtų turinio reikalavimų yra numatyti ir atitinkami formos reikalavimai. Pažymėtina, kad PVM mokėtojo subjektinei teisei į PVM atskaitą atsirasti būtina visuma minėtų turinio ir formos požymių. Mokesčių administratorius, apsisprendęs paneigti teisę į PVM atskaitą, turi tai pagrįsti visetu faktinių duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, jog mokesčių mokėtojas tokios teisės neįgijo. Iš kitos pusės ir pats mokesčių mokėtojas, tvirtindamas priešingai, turi pateikti savo sąžiningumo įrodymus, t. y., jog sudarydamas sandorius jis buvo pakankamai rūpestingas ir elgėsi taip, kaip turėtų elgtis subjektas, siekiantis įgyti teisę į PVM atskaitą, pagrįsti pačių sandorių realumą.

Administracinėje byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad sandoriai tarp pareiškėjo ir R. B. IĮ, bei UAB „Ginbraitas“ ne tik, jog neįvyko tomis aplinkybėmis kaip atvaizduota sąskaitose faktūrose, bet apskritai tokių ūkinių operacijų nebuvo. Minėtą išvadą įgalina daryti D. S. paaiškinimai, R. B. individualios įmonės savininko ir UAB „Ginbraitas“ direktoriaus paaiškinimai. Pastaruosiuose jis nurodė, kad nei jo individuali įmonė, nei jo vadovaujama UAB „Ginbraitas“ per visą savo veiklos laiką realiai prekių nepirko ir nepardavė. Visos ginčo PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos neįvyko. Dokumentai tokioms operacijoms buvo išrašomi siekiant išvengti PVM sumokėjimo į biudžetą. Analogiškus, aptariamo mokesčio vengimo prasme, paaiškinimus davė ir pareiškėjo direktorius D. S. Pripažino 2003 metais pradėjęs ieškoti asmenų, kurie galėtų išrašyti PVM sąskaitas faktūras plastmasės žaliavoms, nes jų pareiškėjo sandėlyje buvo susikaupęs didelis kiekis ir tą žaliavą reikėjo dokumentiškai pateisinti. Pastarajam tikslui pasiekti ir buvo pasitelktos R. B. IĮ bei UAB „Ginbraitas“.

R. B. IĮ, įregistruota 2002 m. rugsėjo 4 d., PVM mokėtoju įregistruota 2002 m. rugsėjo 17 d. 2005 m. lapkričio 29 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva minėtoji įmonė išregistruota iš PVM kaip asmuo neteikiantis PVM deklaracijų. UAB „Ginbraitas“ įregistruota 2004 m. liepos 1 d., PVM mokėtoju įregistruota 2004 m. lapkričio 17 d. Bendrovė 2006 m. liepos 28 d. išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva, kai asmuo nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Šios faktinės aplinkybės įtvirtina subjektyvius įrodymus, kad ūkinės operacijos nevyko visiškai - ne tik tarp pareiškėjo ir ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų, t. y. R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“, bet ir su kitais asmenimis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Vadinasi, nustačius, kad sandoriai apskritai realiai neįvyko pareiškėjo teisė į PVM atskaitą negalėjo būti realizuota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004, yra konstatuota, jog išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti patvirtintos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, kurie vertinami atsižvelgiant ir į tai, ar jie patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Svarbu turėti omenyje, jog vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną (Administracinių teismų praktika Nr. 6, p.128-142).

Kadangi ūkinės operacijos, kurių pagrindu būtų buvę galima grįsti apmokestinamų pajamų sumažinimą, nėra įvykusios, teisė į apmokestinamų išlaidų sumažinimą atmestina.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktų faktinių duomenų visumą bei tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Basium“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius