Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-77/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-25
Bylos Nr.
1S-77/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kategorijos
Byla Nr. 1S-77/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.1., 2.1.15.1.2.1.1., 2.1.15.1.2.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,Sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,gynėjui Valentinui Staugaičiui,įtariamajam O. D. ,vertėjai Joanai Liutvinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo O. D. (O. D. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria įtariamajam O. D. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. kartu su M. I. , I. V. suplanuotai nusikalstamai veikai atlikti ir padedant R. P. , J. N. ir R. N. išnuomojo patalpas – prekybos kioskus, esančius Gariūnų turgavietėje, Aukštųjų Panerių pramoninėje zonoje ,,C“, (duomenys neskelbiami), žadėdamas legalų loterijos pardavėjų darbą surinko asmenų grupę, kurioje asmenims paskirstė operatorių pardavėjų, tariamų žaidėjų, momentinės loterijos bilietų platintojų, pinigų skolintojų, kurstytojų vaidmenis. Organizuotos grupės nariams – operatoriams suteikė kompiuterį, kuriame buvo įdiegta vartotojo programa su ,,nesąžiningo“ žaidimo režimu, organizuotos grupės nariams - momentinės loterijos bilietų platintojams dalino loterijos bilietus, organizuotos grupės nariams – tariamiems žaidėjams ir skolintojams išduodavo pinigų. Įgyvendindami sukurtą nusikaltimo padarymo planą, jo nurodymu organizuotos grupės nariai – momentinės loterijos bilietų platintojai prie išnuomoto prekybos kiosko nemokamai dalydavo loterijos bilietus praeiviams ir pastaruosius viliodavo į kioską, kuriame organizuotos grupės nariai – operatoriai pardavėjai, įjungę kompiuterio vartotojo programos ,,nesąžiningo“ žaidimo režimą ir žinodami, kad įviliotas asmuo neturi galimybių laimėti, kai tik ateidavo organizuotos grupės narys – tariamas žaidėjas, pradėdavo minėtu kompiuteriu lošimą, kurio metu ėmė iš nukentėjusiųjų pinigus. Pradėjus lošimą, į kioską ateidavo organizuotos grupės narys – kurstytojas, kuris įkalbinėdavo ir kurstydavo lošti kuo didesnėmis pinigų sumomis. Taip pat lošimo metu prieidavo organizuotos grupės narys – skolintojas, kuris, nukentėjusiajam pritrūkus pinigų, jų paskolindavo, paimdavo užstatą, o pasibaigus lošimui važiuodavo su nukentėjusiu asmeniu atsiimti skolintos pinigų sumos. Jei lošimo metu nukentėjusysis pinigų nesiskolindavo, tai įtariamojo įpareigojimu organizuotos grupės narys – lydėtojas sekdavo pastarąjį ir stebėdavo, kad nebūtų kreipiamasi į policiją. Kiekvienos dienos pabaigoje mokėjo kiekvienam atlikusiam paskirtą vaidmenį organizuotos grupės nariui piniginį atlygį bei vedė nusikalstamu būdu gautų pinigų apskaitą. Tokiu būdu O. D. subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo ir savo bei šios grupės asmenų naudai apgaule iš 810 nukentėjusiųjų įgijo didelės vertės svetimą turtą – 228 374 litus, tai yra jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.

O. D. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., O. D. sulaikytas 2005 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. spalio 12 d. nutartimi paliko galioti 2004 m. gruodžio 10 d. nutartį ir O. D. nustatė suėmimo terminą trims mėnesiams. O. D. 2005 m. rugpjūčio 9 d. buvo sulaikytas Latvijoje ir pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvos Respublikai. 2005 m. spalio 12 d. nutartimi, įskaičius į suėmimo terminą Latvijoje suėmime išbūtą laiką, įtariamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminas jam buvo tęsiamas įstatymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi O. D. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. gegužės 9 d. Teismas nutartyje nurodė, jog O. D. suėmimo terminas pratęsiamas, nes jis po nusikaltimų padarymo išvyko į užsienį, todėl buvo paskelbta jo paieška. 2005-08-09 jis buvo sulaikytas Latvijoje ir pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvos Respublikai. Pažymėta, kad suėmimo paskyrimo ir vėlesnio pratęsimo pagrindai įtariamajam nėra išnykę. Teismas nurodo, kad pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą vykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d.

O. D. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl taikomos nuostatos, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 p.). Apygardos teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p., kuris nurodo, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad O. D. yra Rusijos pilietis, Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo paskelbta paieška. Šie išvardinti argumentai patvirtina, kad O. D. gali vengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir tai duoda pagrindą taikyti kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Be to, už O. D. inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti liudytojus, nusikalstamos veikos bendrininkus, kurių duomenis gerai žino, paslėpti ar sunaikinti dar nerastus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, taikyti O. D. suėmimą yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties, t. y. bylą sudaro 14 (keturiolika) tomų, yra atliekami sudėtingi ir ilgai trunkantys rašysenos tyrimai, byloje nustatyti 9 (devyni) įtariamieji, du iš jų slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų Rusijos Federacijoje, byloje būtina atlikti parodymų patikrinimo veiksmus ir proceso veiksmus, susijusius su tyrimo užbaigimu ir bylos perdavimu teismui, todėl suėmimo termino pratęsimas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. reikalavimus. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus motyvus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosios priemonėmis nei suėmimas negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.

Šalies argumentai

O. D. skunde nurodo, jog nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas, nepadarė, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai surinko klaidingus duomenis, kurie neduoda pakankamo pagrindo manyti, jog jis padarė šį nusikaltimą. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodyti labai sunkūs, sunkūs nusikaltimai arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatyti apysunkiai nusikaltimai. Teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, nes apie paskelbtą paiešką nežinojo, jokių šaukimų ar kvietimų atvykti pas pareigūnus negavo. Nurodo, kad Latvijoje gyveno legaliai, ten turi žmoną, nuolatinį darbą, važinėdavo per Lietuvą į Kaliningradą pas motiną. Šie argumentai patvirtina, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė. Jis turi gerą draugą K. Č. , gyvenantį (duomenys neskelbiami), kuris suteiks jam gyvenamąją vietą. Nors pragyvenimo šaltinio O. D. Lietuvoje neturi, bet materialiai jam padėtų motina ir žmona. Todėl skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindo, remiantis tik tuo, kad jis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą.

O. D. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, jog jis gali trukdyti procesui, nes per šį laikotarpį jau visi procesiniai veiksmai buvo atlikti, t. y. apklausti liudytojai, nukentėjusieji bei kiti įtariamieji, jis jiems jokio poveikio anksčiau nedarė bei neketina daryti. Be to, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 7 d. reikalavimais, nes per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Su juo ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami daugiau kaip pusę metų, todėl mano, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas ir taip pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Prašo apygardos teismo nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo panaikinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti, O. D. ir jo gynėjas – patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo O. D. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas O. D. suėmimo terminą, nepažeidė šios kardomosios priemonės pratęsimui keliamų reikalavimų. O. D. skunde nurodo, kad nesutinka su pareikštais įtarimais, nes šio nusikaltimo nepadarė. Šie argumentai atmetami, nes iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra duomenų (liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai, kratų protokolai, kita bylos medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad O. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kardomosios priemonės (suėmimo) termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (LR BPK 121 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos įtariamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodyti labai sunkūs, sunkūs nusikaltimai arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatyti apysunkiai nusikaltimai. Šis argumentas yra atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kad O. D. gali daryti naujus nusikaltimus, tik formaliai nurodė jį kaip vieną iš kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo pagrindų. Iš tikrųjų byloje nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad O. D. laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Tačiau tai negali būti pagrindu naikinti minėtą nutartį, nes byloje yra kitų pagrindų, kuriais remiantis O. D. suėmimo terminas buvo pratęstas.

O. D. skunde nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, nes apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo, turi gerą draugą K. Č. , gyvenantį (duomenys neskelbiami), kuris suteiktų jam gyvenamąją vietą, nors pastovaus darbo Lietuvoje ir neturi, materialiai galėtų padėti motina ir žmona. Šie O. D. argumentai negali būti pakankama priežastimi griežčiausiai kardomajai priemonei (suėmimui) panaikinti, nes jis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos matyti, kad, nenustačius O. D. buvimo vietos, buvo paskelbta jo paieška, pagal Europos arešto orderį jis sulaikytas Latvijos Respublikoje ir perduotas Lietuvos teisėsaugos institucijoms. O. D. Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio ir jokių kitų socialinių ryšių, galinčių jį susieti su kokia nors gyvenamąja vieta Lietuvoje. Tuo tarpu O. D. , būdamas užsienio valstybės piliečiu, turi ryšių Rusijos Federacijoje ir Latvijos Respublikoje. Todėl būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Įtariamojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jo draugas K. Č. gali suteikti jam gyvenamąją vietą, yra labai abstrakti ir niekuo nepagrįsta. Tai, kad O. D. turi šeimą, dirba, nėra pakankama priežastis pačią griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą) keisti į švelnesnę.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog O. D. gali trukdyti procesui. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad būtent O. D. suorganizavo asmenų grupę padaryti sunkų nusikaltimą. Beje, kai kurie šios grupės nariai sutiko padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, jog paleistas į laisvę O. D. gali bandyti paveikti šiuos asmenis arba gali paslėpti ar sunaikinti dar nesurastus dokumentus (BPK 122 str. 3 d. 1, 2 p.).

O. D. skunde nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 7 d. reikalavimais, nes per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius byloje nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Su juo ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami daugiau kaip pusę metų, todėl mano, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas bei pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Šis įtariamojo argumentas nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 7 d. reikalavimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo apklausiami liudytojai N. M. , R. M. , S. L. ir kiti asmenys, atlikta 15 asmenų parodymų atpažinti, O. D. gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi. Iš tikrųjų konkrečiai su įtariamuoju O. D. ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai tai sieja su tyrimo taktika ir nelaiko, kad juos būtina ar tikslinga atlikti. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais galima teigti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatos nebuvo pažeistos. O. D. suėmimo terminas pratęstas virš įstatymo nustatyto termino pagrįstai, nes byla sudėtinga ir didelės apimties (LR BPK 127 str. 2 d.). Bylos medžiagą sudaro 14 (keturiolika) tomų, nustatyti 9 (devyni) įtariamieji, daugiau kaip 810 (aštuoni šimtai dešimt) nukentėjusiųjų. Bylos tyrimas ilgai užtruko dėl sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių rašysenos ekspertizių atlikimo. Bylos ikiteisminio tyrimo vilkinimo požymių nėra. Teismo nuomone, O. D. pratęsiant suėmimo terminą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Įtariamojo O. D. (O. D. ) skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys