Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 23 d. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. spalio 22 d. 23.07 val. Liepojos g. ir Girininkijos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 68 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 18 km/h, įvertinus paklaidą nustatytą greitį viršijo 17 km/h, be to, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 135 punktų reikalavimus. Tokie V. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 2 d. ir 126 str. 5 d.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą kaip neteisėtą ir grąžinti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. spalio 22 d., apie 23.07 val., Klaipėdos m., Liepų g. ir Girininkijos g., vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir viršijo leistiną greitį 17 km/h. Šia veika V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 5 d. ir 124 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad nors pas V. M. rasta kanabinoidų/marihuanos (narkotinės medžiagos), tai, pasak teismo, nurodo tik tai, kad narkotinė medžiaga vartota, bet ne apsvaigimo nuo jos faktą, nes V. M. šlapimo netyrė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai.

Apeliantas pažymi, kad pareigūnai nebūtų tikrinę apsvaigimo fakto, jeigu V. M. elgesys nebūtų sukėlęs įtarimo, o tai jau įrodo, kad V. M. vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnai vadovavosi 2006-05-12 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 p., kuriame aiškiai apibrėžiama, kada asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Policijos pareigūnai tik matydami, kad vairuotojas yra apsvaigęs, jį pristato į medicinos įstaigą tyrimui atlikti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad trūkstant kokių nors įrodymų, teismas pats turi būti aktyvus renkant įrodymus, to teismas nepadarė ir neįpareigojo Klaipėdos universitetinės ligoninės atlikti visus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje, ir vadovautis ja bei pats nepaskyrė ekspertizės.

V. M. žinojo, kad apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė, o tai, kad jis teigia, kad nesijautė apsvaigęs, apelianto teigimu, yra tik pažeidėjo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (302¹¹ str. 1 d.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. M. pagal ATPK 126 str. 5 d. nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas prašo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 126 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 3 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra prieštaringų duomenų, kurie trukdo teisingai išnagrinėti bylą, be to, byloje surinkti ne visi reikalingi duomenys.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M., surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ nurodė: „Viską paaiškinsiu teisme.“ (b. l. 4). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu V. M. paaiškino, kad 2,5 paros iki tos dienos, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis rūkė marihuaną būdamas Ispanijoje ir Olandijoje, nes šiose šalyse nedraudžiama to daryti. Nurodė, kad į Lietuvą jis buvo grįžęs prieš dieną iki sulaikymo, vairavo nebūdamas apsvaigęs, tą dieną jis nieko nevartojo.

Policijos pareigūnų R. K. ir R. R. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11, 12) nurodyta, kad bendraujant su vairuotoju V. M., iš transporto priemonės sklido stiprus kanabinoidų/marihuanos kvapas, vairuotojas bendravo nerišliai, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti. Kilus įtarimui, jog vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jis buvo nuvežtas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, kur buvo nustatyta, kad V. M. negali vairuoti transporto priemonės, nes yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Apklausiami pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnai R. K. ir R. R. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad pažeidėjas vairavo vienas, patikrinus buvo nustatyta, kad V. M. su savimi turėjo popieriuką su kažkokios medžiagos pėdsakais, jos kvapas buvo specifinis, paklausus V. M., ar jis vartojo narkotines medžiagas, pastarasis atsakė, jog rūkė jo draugai, o jis pats vakar vartojo „žolę“. Vežant patikrinti V. M. į miesto ligoninę, pastarasis sakė, kad vakar dieną buvo rūkęs žolės, o ligoninėje jis jau sakė, kad rūkė būdamas Olandijoje. Patikrinimo metu V. M. šlapime buvo rasta marihuanos pėdsakų, gydytoja parašė, kad šis asmuo negali vairuoti. Abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir pareigūnų parodymais teisme nėra pagrindo, nes jie yra logiški, nuoseklūs, juose nėra jokių prieštaravimų. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siekė neteisingai apkaltinti pažeidėją. Policijos pareigūnai prieš duodami parodymus teisme pasirašė, jog yra įspėti dėl atsakomybės, numatytos ATPK 187² str., dėl melagingų parodymų davimo.

Ne mažiau svarbu yra tai, kad byloje esantis 2013 m. spalio 22 d. toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas patvirtina, kad V. M., gim. 1984 m., tyrimo rezultatai yra teigiami – nustatyta, kad buvo vartojami kanabinoidai/marihuana (TCA) (b. l. 9). Teisiškai reikšminga tai, kad 2013 m. spalio 22 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 306 padaryta išvada, jog V. M. yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų (kanabinoidų/marihuanos), negali vairuoti (b. l. 10).

Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog minėtas 2013 m. spalio 22 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 306 taip pat patvirtina ir tai, kad jame gydytoja užfiksavo, be kita ko, jog tiriamojo eisena tiesi, kojų nemėto, posūkius atlieka, Rombergo ir sudėtingoje pozoje pastovi, judesius „pėda po pėdos“ atlieka, judesių tikslumas – atlieka patenkinamai, vyzdžiai simetriški, vidutiniškai kalbus, sąmoningas, orientuojasi laike ir vietoje, atmintis gera, skaito gerai, mąstymas nuoseklus, skaičiavimo veiksmus atlieka, kalba rišli, artikuliacija nesutrikusi, negestikuliuoja (b. l. 10). Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas iš dalies sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog šie požymiai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs nuo jo šlapime rastų narkotinių medžiagų.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja N. K. parodė, kad ji atliko V. M. medicininę apžiūrą, ir patvirtino savo 2013 m. spalio 22 d. surašytame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 306 išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad V. M. pagal jos surašytą išvadą apsvaigęs nebuvo, nes apžiūros metu įtarimų dėl apsvaigimo nekilo, jis viską atliko tinkamai, todėl ji padarė išvadą, kad V. M. nebuvo apsvaigęs.

Tačiau, kaip minėta anksčiau, dėl aptartų aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys laikytini prieštaringais. Kaip minėta, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nuo paaiškinimų protokole atsisakė, nurodydamas, kad viską paaiškins teisme, o pareigūnams pastarojo paklausus, ar jis vartojo narkotines medžiagas, V. M. atsakė, jog rūkė jo draugai, nors, kaip nurodė pareigūnai, jis važiavo vienas, vežamas į ligoninę M. M. jau nurodė, kad vakar buvo rūkęs žolės, o ligoninėje bei apklausiamas teisme jis jau teigė, kad rūkė būdamas Olandijoje, taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės keitėsi, policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad vairuotojas bendravo nerišliai, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti, iš transporto priemonės sklido stiprus kanabinoidų/marihuanos kvapas. Be to, įvertinant ir tai, jog šlapimo tyrimas patvirtino, kad V. M. vartojo kanabinoidus/marihuaną (THC), o gydytoja N. K. nurodė, kad V. M. objektyviai atrodė normalus, nerado požymių, kad asmuo apsvaigęs, elgesio sutrikdymo ar sutrikusios koordinacijos nebuvo, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ATPK 284 str. 1 d.).

Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009). ATPK 277 str. 1 d. numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekdamas pašalinti visas abejones pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas nesiėmė visų priemonių visoms abejonėms dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo išsklaidyti.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui papildomiems įrodymams rinkti bei V. M. atsakomybės klausimui tinkamai išspręsti.

Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininko apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimas naikintinas ir V. M. administracinio teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir grąžinti V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.