- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- N1-246-169/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- L. K.
- Kaltinamasis
- R. J.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2013 m. balandžio 3 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) namu esančiame stadione mažamečiui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė per galvą, taip smurtaudama sukėlė jam fizinį skausmą.
Apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamoji R. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku pro savo buto langą pamačiusi, kad D. muša jos sūnų A., keletą kartų pabeldė į langą, o šiam nenustojus mušti, išbėgo į kiemą ir praeidama pro šalį vieną kartą delnu sudavė D. per pakaušį. Išbėgusi į kiemą matė ant asfalto gulintį sūnų, kuriam buvo buvo nubrozdinta nugara. Nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo ir jo atstovės.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. J. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
nukentėjusiojo D. K. parodymais, jog A. su pagaliu sudavė jam į ranką, todėl jis šį pastūmė ir pastarasis pargriuvo į balą. Tada išbėgo A. mama ir vieną kartą jam sudavė delnu į galvą;
nukentėjusiojo atstovės ir civilinės ieškovės L. K. parodymais, jog žiūrėdama pro langą matė, kaip stadione vaikai mėtėsi pagaliais, jos sūnus pastūmė A. ir šis pargriuvo. Po to matė išbėgant R. J., kuri delnu vieną kartą sudavė sūnui į sprandą. Sūnus buvo išsigandęs, verkė. Civilinio ieškinio atsisako, nes kaltinamoji viena augina penkis vaikus, jos turtinė padėtis sunki, pakanka jos atsiprašymo;
2013-04-03 L. K. protokolu-pareiškimu policijai (1 b. l.).
LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.
Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant ir pan.
Kaltinamosios R. J. veiksmai tyčia delnu sudavus vieną kartą mažamečiui D. K. kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, nes pakaltinamas asmuo, delnu suduodamas vaikui per pakaušį, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. J. kaltės padarius LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – smurtaujant sukėlus fizinį skausmą mažamečiui.
Iš kaltinimo R. J. šalintinas dviejų smūgių sudavimas D. K., nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių minėtų smūgių sudavimą.
Kaltinamosios R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajai R. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamosios požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padarius nusikalstamą veiką, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis neigiamas poelgis, jai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimą (BK 54, 56 ir 75 straipsniai).
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. J. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Išaiškintina R. J., kad kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą (LR Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas, gindamas viešąjį interesą, t. y. mažamečio D. K., interesus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir baimę, šoką, pažeminimą, nes smurtą patyrė iš svetimo žmogaus, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.
Nors prokurorė teisme civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir palaikė bei prašė jį tenkinti, atsižvelgdamas į nusikaltimu sukeltas nesunkias pasekmes, į tai, jog kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą, pastarieji jai atleido ir nukentėjusiojo atstovė L. K. ieškinio atsisakė dėl kaltinamosios sunkios turtinės padėties – kaltinamoji viena augina penkis vaikus, vieną iš jų neįgalų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog prokurorės teisme palaikytas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas, nukentėjusiojo atstovei jo atsisakius, ir procesas nutrauktinas (LR BPK 112 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant dešimt mėnesių neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. J. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. J., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. Generausko civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą atmesti ir procesą nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.