- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-696-562/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo V. G. administracinės teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo, numatyto 210 straipsnio 2 dalyje sudėties, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. spalio 23 d., apie 22 val., Vilniaus rajone, Vilniaus rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, krovininiu mikroautobusu ,,Iveco“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Syland“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) be krovinio, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos bei deklaruodamas, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, nepateikė muitinės kontrolei ir, paslėpęs krovininio mikroautobuso salone tarp asmeninių daiktų, gabeno įvairias automobilio dalis, kurių bendra vertė 1 445 Lt (418, 5 EUR).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu V. G. administracinės teisės pažeidimo byla nutraukė, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo, numatyto 210 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus teritorinė muitinė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą bei priimti naują – pripažinti V. G. kaltu padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 2 172 eurų baudą su neteisėtai gabentų prekių konfiskavimu.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias prekių muitinį įvertinimą ir todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Visiškai neargumentavo, kodėl teismo manymu pareigūno nustatyta prekių vertė nelaikytina tinkama, nors asmens naujai pateiktos prekių vertės nepripažino. Nepagrįstai konstatavo, kad neteisėtai gabentų prekių vertė neviršija 300 eurų.
Teigia, kad įvertinus teismo nutarime nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog muitinės pareigūnas prekių vertę nustatė tinkamai, vadovaudamasis teisės aktuose reglamentuotais prekių vertės nustatymo metodais. V. G. gabenamų daiktų įsigijimo dokumentų tikrinimo metu nepateikė, todėl, remianti Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalimi, muitiniam įvertinimui negalėjo būti taikytas sandorio metodas. Muitinės pareigūnas muitinę vertę turėjo nustatyti paeiliui taikydamas Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Nesant galimybės pagal kilmės šalį pritaikyti tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodo (PREMI duomenų bazėje nėra duomenų apie tuo pačiu metu tuo pačiu apyvartos lygiu importuotas prekes, kurių kiekis maždaug toks pat kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir kurių muitiniam įvertinimui yra pripažintas sandorio metodas), dedukcinio metodo (nepateikti prekių pardavimo Bendrijoje dokumentai, prekės neparduodamos), apskaičiuotos vertės (muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 153 straipsnio 1 dalimi, negali reikalauti iš ne Bendrijos asmens pateikti duomenis, kurių reikia vertei nustatyti), prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, kuris numato, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 ar 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Taip pat remiasi 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintomis Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, kurių 14.3 punktas reglamentuoja sulaikytų ne Bendrijos prekių muitinį įvertinimą.
Nurodo, kad V. G. pažeidimo fiksavimo metu pats nurodė gabenamų automobilių įsigijimo kainas, todėl naujai pateiktos kainos, kurios yra tris kartus mažesnės už anksčiau nurodytas ir nepalyginamai mažesnės už paprastai rinkoje taikomas kainas parduodant automobilių detales, muitinės nuomone, turi būti vertinamos kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Šis dokumentas buvo pateiktas jau po muitinio įvertinimo įforminimo, todėl jį pateikusiam asmeniui kyla pareiga pagrįsti pateikto dokumento egzistavimą pažeidimo nustatymo metu ir išsklaidyti abejones dėl duomenų neatitikimo. V. G. nepateikė jokių apmokėjimo dokumentų (kasos kvitų, bankinių pavedimų išrašų ir panašiai), kurie pagrįstų, kad už automobilių detales buvo sumokėta kaina, nurodyta važtaraštyje.
Mano, kad V. G. kaltę patvirtina ir gabentų prekių gabenimo būdas, nes prekės buvo gabenamos paslėptos (dėžėse, suvyniotos į drabužius, išslapstytos tarp daiktų keliose vietose), kas rodo aiškų ketinimą išvengti muitinės kontrolės, bei patvirtina žmogaus suvokimą, jog tokios prekės turi būti pateiktos muitinės kontrolei.
Pažymi, kad kyla abejonių ir dėl gabentų prekių paskirties, nes dalys buvo skirtos kelių markių automobiliams, V. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuri užsiima automobilių dalių prekyba. Remiasi Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 968 4.5 punktu bei Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 4 punktu, kuriame numatyta, jog Keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 4.1. jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 4.2. jų vertė ar kiekis neviršija šiose taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. 5 punkte apibrėžiama, jog prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: 5.1. įvežamos nereguliariai; 5.2. skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti. Nurodo, kad muitinės pareigūnams buvo pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta vežamų daiktų vertė Rusijos rubliais, tačiau jie muitinės darbuotojų nebuvo vertinti. Be to, iš byloje esančio Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo nėra aišku kaip ir kokia metodika remiantis apskaičiuota vežtų daiktų muitinė vertė. Pažymi, kad priešingai nei nurodoma skunde, jis muitinės pareigūnams neteikė paaiškinimų dėl prekių vertės. Be to, importuojama prekių vertė nustatoma ne pagal įvežančio asmens paaiškinimus, o pagal nustatytą metoduką. Prašo remtis jo pateiktais rašytiniais įrodymais, kur gabentų prekių vertė yra 8 090 Rusijos rublių, kas atitinka 476,50 Lt arba 138 Eur sumą, t. y. neviršija 1 030 Lt vertės.
Taip pat teigia, kad apelianto nurodyti argumentai, jog jis dirba įmonėje, kuri verčiasi detalių prekyba nėra tiksli, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos kryptis yra logistika ir krovinių vežimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Pažymėtina, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, iš jų – laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir jas tiksliai išspręsti pagal įstatymus yra keliami ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams.
Byloje kilo ginčas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens per Lietuvos Respublikos sieną gabentų daiktų muitinės vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taikė sandorio vertės metodiką ir konstatavo, kad gabentų prekių vertė neviršija 300 eurų (1 035,84 Lt), todėl neturi būti apmokestinama importo PVM ir akcizais. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija teigia, kad turi būti vadovaujamasi muitinio patikrinimo metu V. G. žodžiu pateiktais duomenimis apie prekių vertę.
ATPK 210 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog neprivalomus deklaruoti daiktus numato Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 4 punktas, kuriame numatyta, jog Keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 4.1. jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 4.2. jų vertė ar kiekis neviršija šiose taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. 5 punkte apibrėžiama, jog prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: 5.1. įvežamos nereguliariai; 5.2. skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. 6.3 punkte nustatyta, jog Keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 300 Eurų (1 035,84 Lt).
Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis bei Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431. Bylos duomenimis, muitinio patikrinimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė muitinės pareigūnams gabenamų prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Minėtų taisyklių 10 punkte nurodyta, kad jeigu sandorio vertės metodas negali būti taikomas, turi būti vadovaujamasi Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis dėl prekių muitinės vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde vadovaujamasi Bendrijos muitinės kodeksu, kuris yra pakeistas. Galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo metu galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, patvirtintas 2008 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (eb) nr. 450/2008, kurio 41 straipsnyje nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta pagal priemones, patvirtintas vadovaujantis 43 straipsniu (1 dalis). Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai šaliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuotų prekių pardavimo sąlyga (2 dalis). 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 41 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną šio straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį gali būti nustatyta prekių muitinė vertė. Deklaranto prašymu c ir d punktų taikymo eilė pakeičiama. Pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Bendrijos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; d) apskaičiuotoji vertė. Šioje straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.
Apelianto teigimu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo vadovautasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žodžiu duotu paaiškinimu apie vežamų detalių vertę. V. G. neigia žodžiu davęs paaiškinimą apie prekių vertę ir prašo vadovautis prekių važtaraštyje nurodyta detalių kaina, tačiau byloje nėra duomenų apie atliktą mokėjimą už prekes ir pan., kurie patvirtintų, kad gabentos prekės įsigytos būtent už prekių važtaraštyje nurodytą sumą. Tuo tarpu teismas vadovavosi V. G. pateiktu prekių važtaraščiu, nors šio dokumento nepripažino įrodymu. Taigi, asmens kaltė, padarius administracinio teisės pažeidimą bei apylinkės teismo nutarimas nutraukti bylą grindžiamas to paties asmens pateiktais prieštaringais duomenimis. Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino, t. y. nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyta objektyvi prekių vertė. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybės, ar prekės nebuvo įvežamos komerciniais tikslais. Nes kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo neįvertintas gabentų prekių būdas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamos įmonės deklaruojama veikla.
Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas neturi galimybės patikrinti, ar pagrįstai skundžiamu nutarimu V. G. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų ATPK 250 ir 251 straipsniuose, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nei vienos iš šių aplinkybių nenurodė.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes; nesilaikė ATPK 284 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes; nepašalino byloje kilusių prieštaravimų.
Dėl minėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Šiame nutarime paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.