- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3282-939/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00383-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., D. B., Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., D. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. R. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydama: paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina M. Š. tuoj po savo sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą; patęsti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-5).
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu (2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. Š., (duomenys neskelbtini) mirė jos motina M. Š. VĮ Registrų centre J. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Tačiau, jam gyvenant santuokoje su jos motina M. Š., buvo įsigytas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre registruotas M. Š. vardu. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl buvo J. Š. ir M. Š. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausanti keikvienam po 1/2 dalį. Prieš mirtį J. Š. testamento nepaliko, dėl jo palikimo priėmimo į notarą kreiptasi nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta. Tačiau M. Š. tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktinui M. Š. ir toliau liko gyventi minėtame bute, iš kurio iki pat savo mirties niekur kitur gyventi išsikėlusi nebuvo, kito būsto neturėjo. Jai liko visi jos sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, prietaisai ir pan., motina mokėjo mokesčius už butą. Sutuoktinui mirus, M. Š. savo lėšomis organizavimo šio laidotuves bei kapavietės sutvarkymą. Jo palikimą motina pradėjo valdyti kaip savo. Nors M. Š. ir nesikreipė į notaro kontorą dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, buvo įsitikinusi, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini). mirusio sutuoktinio J. Š. palikimą, nes iš karto po jo mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą M. Š. mirties dieną jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad M. Š. iš karto po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą, neturi, kadangi yra praėję daugiau nei šešiolika metų nuo J. Š. mirties. Tačiau tą faktą, kad M. Š. iki pat savo mirties gyveno jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, patvirtina Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, iš kurių matyti, kad M. Š. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo deklaruota ir J. Š. gyvenamoji vieta. J. Š. ir M. Š. susilaukė trijų vaikų: D. B., S. R. ir J. M. Nė vienas iš vaikų dėl J. Š. palikimo į notarą nesikreipė, aktyviais veiksmais faktiškai jo valdyti taip pat nepradėjo.
M. Š. prieš mirtį (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko J. M. Motina iki pat savo mirties gyveno viena, pareiškėja tik lankydavo ją bei padėdavo susitvarkyti buityje. J. M. į notarą dėl motinos M. Š. palikimo nesikreipė. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad Prienų rajono 2- ajame notaro biure paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. Š. palikimą, nepradėta. J. M. nuslėpė nuo jos faktą, kad į notarą dėl motinos palikimo nesikreipė, o ji pati buvo įsitikinusi, kad ši susitvarkiusi visus su motinos palikimu susijusius dokumentus. J. M. savo teise priimti palikimą nepasinaudojus, kaip pirmos eilės įpėdinė pareiškėja turi teisę paveldėti motinos palikimą. Terminą palikimui pagal įstatymą priimti ji praleido, nes buvo įsitikinusi, kad jos sesuo J. M. priėmė motinos M. Š. palikimą pagal testamentą per įstatymo nustatytą terminą. Ji pati daug kartų prašė pastarąją sumokėti komunalinius mokesčius už motinos butą, nes susikaupusios skolos už šildymą, kitas paslaugas. Skolas neapsikentusi ji apmoka pati. Jos pačios ir sesers santykiai nėra geri, jos nėra artimos, dar iki motinos mirties mažai bendraudavo, J. M. nuolat keičia savo gyvenamąsias vietas, veda asocialų gyvenimą. Aplinkybė, kad sesuo J. M. nėra priėmusi jų motinos palikimą, jai tapo žinoma tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet ji nuvyko į AB “Prienų butų ūkis“ dėl susidarusios skolos, kur jai buvo paaiškinta, kad butas yra registruotas mamos vardu, o nuvykusi pas notarę, ji sužinojo, kad į mamos palikimą neužvesta paveldėjimo byla ir būtina kreiptis į teismą. Ji iš karto kreipėsi į savivaldybę dėl nemokamos teisinės pagalbos. Ji mano, kad terminą praleido dėl nurodytų svarbių priežasčių, praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl jai pratęstinas terminą palikimui priimti. Į mamos M. Š. palikimą Prienų rajono 2-jame notrao biure nėra užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimai į jos palikimą neišduoti.
Pareiškėjos atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu (2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas) prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-17), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-17) nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11-13), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11-13) prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus.
Suinteresuoti asmenys J. M. ir D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 39-40, 41-42), duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, suinteresuotas asmuo D. B. prašė nagrinėti civilinę bylą jai nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo b. l. 26), suinteresuotas asmuo J. M. prašymų nepateikė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo J. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti, remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (elektroninės bylos apyrašo b. l. 26).
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu (2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties liko gyventi bute, jame gyveno iki savo mirties. Ji žino, jog pareiškėjos motina testamentu turtą paliko Ji. Ši dalyvavo motinos laidotuvėse.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai). M. Š. ir J. Š. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai). J. Š. mirė santuokoje, sutuoktinė – M. Š., vaikai: S. R., J. M. ir D. B. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai). Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro pažymų matyti, jog notaro biure J. Š. ir M. Š. palikimo paveldėjimo bylos nepradėtos (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai). VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų J. Š. vardu neregistruota (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai). Pareiškėjos pateikti VĮ Registrų centro išrašai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai) patvirtina, kad jos motinos M. Š. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. M. Š. ir J. Š. santuokos metu, todėl buvo šių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. Š. iki savo mirties gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo adresu iki pat J. Š. mirties buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai). M. Š. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko J. M. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-2172 priedai).
Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į J. Š. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjos pareiškimo, pareiškėjos, jos atstovės bei liudytojos J. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad M. Š. tuoj po (duomenys neskelbtini). mirusio savo sutuoktinio J. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: M. Š. iki sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini). gyveno kartu su sutuoktiniu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute M. Š. toliau gyveno ir mirus jos sutuoktiniui, mokėjo mokesčius, naudojosi jame likusiais mirusiajam iki šio mirties priklausiusiais daiktais, bendrai su palikėju santuokos metu įgytais daiktas, baldais, ir pan., t. y. save laikė mirusiajam sutuoktiniui iki šio mirties priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.
Taigi, nors M. Š. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad M. Š. faktiškai priėmė J. Š. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. Š. tuoj po savo sutuoktinio J. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti palikėjos M. Š. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl J. Š. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Pareiškėja yra palikimo, atsiradusio po jos motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdinė pagal įstatymą, tačiau į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl prašo teismo pratęsti terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. Š., mirusios mirties (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą priimti palikimą yra tai, kad ji nežinojo apie savo teisę priimti mirusios motinos palikimą pagal įstatymą, nes motina M. Š. testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko J. M., kuri į notarą dėl motinos M. Š. palikimo nesikreipė, tačiau nuslėpė nuo jos šį faktą, dėl to ji pati buvo įsitikinusi, kad J. M. susitvarkiusi visus su motinos palikimu susijusius dokumentus.
Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjos ir jos atstovės advokatės Rasos Malinauskienės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti praleidimo tikėtina egzistavo ir yra svarbios, susijusios su ne nuo jos priklausančiomis aplinkybėmis, t. y. laikytina, kad pareiškėja dėl objektyvių ne nuo jos priklausančių priežasčių, t. y. ne dėl savo kaltės, praleido įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, nes ji nežinojo apie savo teisę priimti mirusios motinos palikimą pagal įstatymą, nes motina M. Š. testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, buvo palikusi J. M., kuri į notarą dėl motinos M. Š. palikimo nesikreipė, tačiau nuslėpė nuo pareiškėjos šį faktą. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, taip pat tai, jog M. Š. palikimo paveldėjimo byla nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai dėl jos palikimo neišduoti, nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, asmenų, prieštaraujančių termino atnaujinimui, nėra, terminas priimti palikimą praleistas nežymiai, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniai).
Valstybė šioje byloje patyrė 12,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pareiškėjai civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama valstybės garantuojama ir 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, pareiškėja yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), dėl to iš pareiškėjos valstybei priteistina 6,34 Eur, t. y. 50 procentų valstybės patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Atnaujinti pareiškėjai S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Priteisti iš S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.