- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- ATP-12-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00908-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-04 nutarimo, kuriuo S. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 1000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones šešiems (6) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-04 nutarimu S. P. nubaustas už tai, kad 2013-10-13 9 val., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,65 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinėje pusėje, (duomenys neskelbtini) ) vairavo automobilį „Renault Premium 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis tvirtina, jog S. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Kokių nors išskirtinių priežasčių, dėl kurių S. P. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, apylinkės teismas nenurodė. Tai, kad S. P. dėl padaryto pažeidimo gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nėra reikšminga. Vairuojant tokios rūšies transporto priemonę, kurią vairavo S. P. pažeidimo padarymo metu, atsakomybė kyla jau nustačius 0,21 promilės girtumą. S. P. galimas pasekmes privalėjo numatyti iš anksto, tačiau šių pasekmių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti.
Apeliaciniame skunde rašoma, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmens komfortu.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, paskiriant S. P. 1000 Lt dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti, nes apylinkės teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taikė pagrįstai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni, šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui nebuvo pagrindo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
S. P. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.
S. P. pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, S. P. vairavo transporto priemonę būdamas lengvai girtas, tačiau jis anksčiau už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitokius labai šiurkščius ir pavojingus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 7–9), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad S. P. turi šeimą, keturis vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, juos reikia materialiai išlaikyti. Vienas pilnametis sūnus yra neįgalus, jam nustatytas tik 55 proc. darbingumas, todėl akivaizdu, kad ir šiam vaikui reikalinga materialinė parama. S. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vilkiko vairuotoju, bendrovės vadovė jį charakterizuoja labai gerai, pažymi, kad S. P. alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja (b. l. 19). S. P. paskirtą baudą sumokėjo, ne tik jis, bet ir jo šeima, kurios vienintelis maitintojas jis yra, finansiškai jau nukentėjo, yra pagrindas manyti, kad S. P. išvadas dėl savo netinkamo poelgio padarė. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams sukeltų didesnes neigiamas pasekmes ne tik pačiam S. P., bet ir jo šeimai. S. P. netekus darbo, šeima netektų maitintojo, o pats S. P., užsiregistravęs darbo biržoje, taptų valstybės išlaikomu.
Atsižvelgus į šias ir apylinkės teismo 2013-11-04 nutarime išdėstytas aplinkybes, įvertinus tų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas S. P. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taikė pagrįstai. Yra pagrindas manyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti palikus S. P. apylinkės teismo paskirtą 1000 litų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-04 nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.