Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė: 1) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui (dokumento Nr. XII-935, šiam ginčui aktuali redakcija: 2014-06-12, paskelbta: TAR, 2014-06-26, Nr. 9160) (įvertinant, ar jame nėra teisės spragų apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti subjektui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri konkursų ar aukcionų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius neorganizuoja ir jų laimėtojų neskelbia); 2) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.3 papunktis neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui (dokumento Nr. XII-935, šiam ginčui aktuali redakcija: 2014-06-12, paskelbta: TAR, 2014-06-26, Nr. 9160) (įvertinant, ar jame nėra teisės spragų apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas); 3) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (dokumento Nr. VIII-1099, šiam ginčui aktuali redakcija: 1999-03-23, paskelbta: „Valstybės žinios“, 1999-04-02, Nr. 30-856) 4 straipsnio 2 daliai; 4) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.3 papunktis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo (dokumento Nr. VIII-1099, šiam ginčui aktuali redakcija: 1999-03-23, paskelbta: „Valstybės žinios“, 1999-04-02, Nr. 30-856) 4 straipsnio 2 daliai; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 8SD-4998-(14.8.125E.); 6) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 8SD-4995-(14.8.125E.); 7) panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-2152-(5.59 E.); 8) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą statyti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune; 9) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą statyti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje adresu Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 29-2-1225 šių prašymų netenkino ir nurodė, kad Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282, 5.2 punkto nuostatos numato, kad reikalinga pateikti žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimą. Pareiškėja 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymais išduoti sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius (reklaminius įrenginius) valstybinėje žemėje adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. spalio 21 d. sprendimais Nr. 8SD-4998-(14.8.125E.) ir Nr. 8SD-4995-(14.8.125E.) atsisakė nagrinėti UAB „Katos studija“ prašymą išduoti sutikimą statyti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune. Sprendimuose nurodyta, kad pagal Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.), reikia pateikti Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus. Minėtus sprendimus pareiškėja apskundė NŽT. NŽT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad yra būtinas NŽT sutikimas statyti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o NŽT, būdama valstybinės žemės patikėtine, savo nuomonę dėl reklaminių įrenginių statymo pateikė Kauno skyriaus 2020 m. spalio 21 d. raštais Nr. 8SD-4998-(14.8.125 E.) ir Nr. 8SD-4995-(14.8.125 E.), t. y. atsisakė išduoti sutikimą, motyvuotai nurodydama, kad pateikti ne visi dokumentai, kurie reikalingi, kad būtų galima išduoti sutikimus.

Pareiškėja nurodė, kad skundžiami sprendimai buvo priimti nepagrįstai ir neteisėtai, formaliai ir biurokratiškai. Teigė, kad objektyviai yra neįmanoma pateikti NŽT reikalaujamų Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų, kadangi jie neegzistuoja ir šią dieną egzistuoti negali, t. y. pareiškėja negali pateikti dokumentų, įrodančių, kad UAB „Katos studija“ laimėjo Kauno miesto savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, ir nurodytų Taisyklių 4.1 papunktyje, kadangi: 1) Kauno miesto savivaldybė nėra organizavusi konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius ir paskelbusi jų laimėtojo prašomoje įrengti reklaminį įrenginį vietoje; 2) nėra Kauno miesto savivaldybės patvirtinto dokumento, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas atsakovės reikalaujamas reklaminių įrenginių išdėstymas. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 29-2-1434 nurodė, kad: „Jūsų atveju žemė, ant kurios pageidaujate įrengti išorinę reklamą, Savivaldybei nepriklauso, todėl negali būti taikomi Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo reikalavimai ir tokių konkursų organizuoti neturime teisės. Dėl šios priežasties nėra ir Jūsų prašomų reklaminių įrenginių vietų patvirtintų schemų, todėl jų pateikti Jums negalime“. Šiuo atveju NŽT Kauno miesto skyrius atsisakymus nagrinėti prašymus išduoti leidimus priėmė formaliai, reikalaudamas pateikti kito viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentus, kurie objektyviai neegzistuoja ir kurių sudarymas ir patvirtinimas nuo pareiškėjos nepriklauso; teisės aktai savivaldybių neįpareigoja organizuoti konkursų ar aukcionų, kad būtų paskelbtas konkurso ar aukciono laimėtojas dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, taip pat teisės aktai neįpareigoja savivaldybių tvirtinti reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitų dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas. Kiekvienos savivaldybės administracija savo nuožiūra sprendžia, kokiu būdu ir tvarka organizuoti leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracija (kaip ir dalis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijų) nėra organizavusi ir paskelbusi konkurso ar aukciono dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo ant jai nepriklausančios žemės. Pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektui yra suteikta diskrecijos teisė tam, kad subjektas adekvačiai reaguotų į iškilusius klausimus, nes priimant teisės aktus nėra galimybės numatyti visų aplinkybių, kurios gali iškilti ateityje. Pažymėjo, kad skundžiamus sprendimus galima vertinti kaip iš dalies teisėtus aktus, tačiau dėl anksčiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo juos laikyti teisingais. NŽT nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl reklaminių įrenginių statybos valstybinėje žemėje tuo pagrindu, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad ji laimėjo Kauno miesto savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, ir nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos patvirtintos reklaminių įrenginių išdėstymo schemos kopijos arba kito savivaldybės patvirtinto dokumento, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisės nei organizuoti konkurso, nei sudarinėti šios žemės planų su pažymėtomis reklaminių įrenginių vietomis žemėje, kuri nepriklauso savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės administracija yra tenkinusi pareiškėjos paraiškas gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune (tiems patiems reklaminiams įrenginiams tais pačiais adresais, dėl kurių leidimas nebuvo išduotas pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. paraiškas), nors pareiškėja su pradinėmis 2020 m. kovo 6 d. paraiškomis NŽT sutikimo nebuvo teikusi. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 18 d. paraiškomis iš esmės siekė pratęsti leidimų, gautų pagal 2020 m. kovo 6 d. paraiškas, galiojimus adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune. Tokiu elgesiu viešojo administravimo subjektas sukūrė teisėtą lūkestį, kad leidimai, nepasikeitus reglamentavimui, ir toliau bus išduodami ta pačia tvarka, o ne iškeliant papildomus reikalavimus. Anksčiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja dėl viešojo administravimo subjektų, atstovaujančių tai pačiai valstybei, galimo veiksmų nekoordinuotumo ir negebėjimo tarpusavyje suderinti savo funkcijų atlikimo, dėl netinkamo tarnybinio bendradarbiavimo pateko į circulus vitiosus („užburtas ratas“): viešojo administravimo subjektai reikalauja, kad pareiškėja pateiktų kito viešojo administravimo subjekto dokumentus, nors abu viešojo administravimo subjektai žino, kad reikalaujami dokumentai nebus išduoti.

Pareiškėja UAB „Katos studija“ prašo ištirti, ar Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206), 6.2. ir 6.3 papunkčiai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ar 6.2 ir 6.3 punktuose nėra teisės spragos (legislatyvinės omisijos), kuri lemtų šių papunkčių prieštaravimą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui, ar Taisyklių 6.2 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas apimtimi, kuria nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, Teritoriniam skyriui turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.1 papunktyje, ir laikinuosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.3 papunktyje, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui privilegijuoti arba diskriminuoti atskirus ūkio subjektus; ar Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas apimtimi, kuriuo nustatyta, kad Asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą reklaminį įrenginį, privalo pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą reklaminių įrenginių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui privilegijuoti arba diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.

Pažymėjo, kad asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, be kitų dokumentų, būtinai visais atvejais NŽT privalo pateikti: dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti nesudėtingus statinius (Taisyklių 6.2 papunktis) ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą reklaminių stendų, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių stendų, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas (6.3 papunktis). Taisyklių 6.3 papunktyje nėra numatyta teisinio reguliavimo, numatančio ir nustatančio NŽT sutikimų statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.) išdavimą, jei savivaldybė, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių savivaldybės patvirtintų dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas (ir todėl asmuo negali pateikti šio dokumento NŽT); Taisyklių 6.2 papunktyje nėra numatyta teisinio reguliavimo, numatančio NŽT sutikimų statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.) išdavimo tvarką, jei savivaldybė, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, neorganizuoja konkurso ar aukciono išduoti leidimą (suteikti teisę) statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius (o leidimus išduoda ne konkurso, bet kita jos patvirtinta tvarka) (ir todėl asmuo negali pateikti dokumento apie konkurso arba aukciono laimėjimą NŽT). Taisyklėse nėra numatyta visiškai jokių atvejų, kad Sutikimą būtų galima išduoti nepateikus Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų. Lietuvos Respublikoje nėra teisės akto, įpareigojančio savivaldybes suteikti teisę asmeniui statyti reklaminius įrenginius išimtinai tik konkurso ar aukciono laimėtojams; kiekviena savivaldybė nustato tvarką, pagal kurią suteikia teisę statyti reklaminius įrenginius, tačiau neprivalo numatyti, kad ši teisė suteikiama būtinai konkurso ar aukciono tvarka jų laimėtojams; taip pat nėra teisės akto, įpareigojančio savivaldybes patvirtinti reklaminių įrenginių išdėstymo schemas arba kitokius dokumentus, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas. Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nesant pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, susidaro situacija, kad NŽT negali išduoti Sutikimų, jei asmenys siekia vykdyti reklaminę veiklą Lietuvos Respublikoje esančioje valstybinėje žemėje, kuri patenka į teritoriją tų savivaldybių, kurios nėra patvirtinusios reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių savivaldybės dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, ir taip pat į teritoriją tų savivaldybių, kurios neorganizuoja konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius. NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės (išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams) patikėtinė, o būdama patikėtine išduodamų sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką nustatė Taisyklėmis. Taisyklių 6.2 punkte tvarkos gauti sutikimus nenustatymas apimtimi, kiek nenustatoma tvarka subjektui gauti NŽT sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės nepateikiant duomenų apie tai, kad jis yra leidimų įrengti reklaminius įrenginius konkurso ar aukciono laimėtojas dėl to, kad savivaldybė neorganizuoja konkursų ar aukcionų ir nepaskelbia jo laimėtojo, visiškai ir be jokių išimčių eliminuoja asmenų galimybę gauti NŽT sutikimus įrengti reklaminius įrenginius teritorijose tų Lietuvos Respublikos savivaldybių, kurios neorganizuoja konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, visiškai eliminuoja asmenų galimybę vykdyti reklaminę veiklą šio dokumento netvirtinančios Lietuvos Respublikos savivaldybės teritorijoje. Tokių Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose reklamos veikla valstybei priklausančioje žemėje tampa visiškai neįmanoma. Taisyklių 6.3 punkte tvarkos išduoti Sutikimus nenustatymas apimtimi, kiek nenustatoma tvarka subjektui išduoti NŽT sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės nepateikiant savivaldybės patvirtintos reklaminių įrenginių išdėstymo schemos arba kitokio dokumento, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas dėl to, kad savivaldybė tokių dokumentų netvirtina, visiškai eliminuoja asmenų galimybę vykdyti reklaminę veiklą šio dokumento netvirtinančios savivaldybės teritorijoje. Tokių Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose reklamos veikla valstybei priklausančioje žemėje tampa visiškai neįmanoma. Laikytina, kad toks 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nustatytas neišsamus reglamentavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui, kuris numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: (...); lygiateisiškumo. Nustačius tvarką, pagal kurią Sutikimus galima išduoti tik tiems asmenims, kurie pateikia pirmiau nurodytus dokumentus, ir nenumačius tvarkos, pagal kurią Sutikimus galima išduoti asmenims, kurie teisę įrengti reklaminius įrenginius įgijo ne konkurso ar aukciono, o kita tvarka, ir kurie siekia Sutikimus gauti savivaldybėse, kurios netvirtino planų, Taisyklėmis nebuvo sudaryta galimybė išduoti leidimų tiems asmenims, kurie siekia reklaminę veiklą vykdyti (įrengti reklaminius įrenginius) tų savivaldybių, kuriose leidimai įrengti reklaminius įrenginius išduodami ne konkurso, o kitu teisėtu būdu, ir kuriose nėra patvirtinta reklaminių įrenginių išdėstymo dokumentų, teritorijose. Nėra pagrįsta, kad privilegija gauti Sutikimus suteikta tiems subjektams, kurie leidimą įrengti reklaminį įrenginį Lietuvos Respublikos valstybinėje žemėje įgijo konkurso ar aukciono tvarka, o ne kita teisėta tvarka; nėra pagrįsta, kad privilegija gauti Sutikimus suteikta subjektams, kurie siekia įrengti reklaminį įrenginį toje valstybinėje žemėje, kuri patenka į savivaldybių, kurios nusprendė patvirtinti reklaminių įrenginių išdėstymo dokumentus, palyginti su tais subjektais, kurie siekia įrengti reklaminį įrenginį toje valstybinėje žemėje, kuri nepatenka į savivaldybių, kurios nusprendė patvirtinti reklaminių įrenginių išdėstymo dokumentus. Nesant objektyvaus pateisinančio pagrindo išskirti asmenų grupę leidimo įrengti reklaminį įrenginį gavimo pagrindu ir nesant objektyvaus pateisinančio pagrindo išskirti asmenų grupę tuo pagrindu, ar ji turi reklaminių įrenginių išdėstymo schemą arba kitokį dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose numatyti reikalavimai laikytini diskriminaciniais, t. y. pažeidžiančiais Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui. Taisyklių 6.2 papunktyje turėtų būti nustatytas NŽT Sutikimų išdavimo teisinis reguliavimas tiek, kiek jis nenustato tvarkos asmeniui išduoti sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri teisę įrengti reklaminius įrenginius suteikimui neorganizuoja konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius ir neskelbia konkurso ar aukciono laimėtojo. Taisyklių 6.3 papunktyje turėtų būti nustatytas NŽT Sutikimų išdavimo teisinis reguliavimas tiek, kiek jis nenustato galimybės asmeniui išduoti sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad Išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatoma išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, atsisakymu išduoti leidimą, įspėjimu apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarka, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą“, Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. Nutarimo redakcija Nr. 552 1 punktu įgaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją patvirtinti Išorinės reklamos įrengimo taisykles. Kompetencija nustatyti reikalavimus, susijusius su Leidimo išdavimu ar atsisakymu išduoti leidimą, suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Ūkio ministerijai. Kompetentingos institucijos nėra priėmusios teisės akto, kuris numatytų, kad Leidimai išduodami tik tiems ūkio subjektams, kurie laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, ar kad Leidimai išduodami tik tiems ūkio subjektams, kurie reklaminį įrenginį siekia įrenti teritorijoje tos savivaldybės, kurioje patvirtintas reklaminių įrenginių išdėstymo schemos arba kitoks dokumentas, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas. Todėl savivaldybės turi diskrecijos teisę Leidimus išduoti kiekvienos savivaldybės nustatyta Leidimų išdavimo tvarka, –Leidimus išduoti tiek konkurso tvarka, tiek ir kita jos nustatyta tvarka. NŽT neturi kompetencijos nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su Leidimo išdavimu ar atsisakymu išduoti Leidimą, kurie savo esme (nors ir netiesiogiai) lemtų turinčių teisę gauti Leidimus asmenų rato siaurinimą. Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiais NŽT nustatė ne tik sutikimų išdavimo tvarką, bet iš esmės – ir subjektų, turinčių teisę gauti leidimus įrengti reklaminius įrenginius, atrankos tvarką. Nes dėl Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose numatyto reguliavimo sutikimus (ir leidimus įrengti reklaminius įrenginius) gali gauti tik tie subjektai, kurie tenkina NŽT reikalavimą pateikti Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose numatytus dokumentus. Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose (bei kitose Taisyklių nuostatose) nenumatytas reguliavimas, kaip išduoti NŽT sutikimą tiems asmenims, kurie siekia įrengti reklaminį įrenginį teritorijose tų savivaldybių, kurios leidimus įrengti reklaminius įrenginius išduoda ne konkurso ar aukciono, o kitokia tvarka, ir taip pat nenumatytas reguliavimas, kaip išduoti NŽT sutikimą tiems asmenims, kurie siekia įrengti reklaminį įrenginį teritorijose savivaldybių, kurios netvirtina reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, NŽT sutikimai pastariesiems asmenims nėra išduodami, ir tokiu būdu šie asmenys eliminuojami iš subjektų, turinčių teisę įrengti reklaminius įrenginius ir vykdyti (ūkinę) reklaminę veiklą, rato. Toks reglamentavimas, kai NŽT nesuteikia galimybės gauti Leidimus asmenims, kurie nepateikia pirmiau nurodytų dokumentų, laikytinas diskriminaciniu; NŽT privilegijuoja asmenis, kurie iš savivaldybės Leidimus gauna konkurso tvarka, o ne kita savivaldybės nustatyta tvarka. Taip apribojama konkurencija, suponuojamas nevienodas rinkoje veikiančių reklamos subjektų traktavimas. NŽT neturi kompetencijos įpareigoti savivaldybes sudaryti reklaminių įrenginių išdėstymo schemą arba kitokį dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, ir taip pat neturi kompetencijos įpareigoti leidimus įrengti reklaminius įrenginius išduoti tik konkurso ar aukciono būdu. Todėl NŽT Taisyklės, kuriomis nusprendžiama, kad iš esmės galiojantis (suteikiantys teisę gauti Sutikimą) yra tik tas Leidimas, kuris išduotas konkurso ar aukciono būdu, laikytinas nepagrįstu ir diskriminaciniu; toks kriterijus sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas Lietuvos Respublikos reklamos rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Taip pat laikytinas diskriminaciniu ir Taisyklių reikalavimas, kad asmuo, siekiantis gauti Sutikimą, privalo pateikti reklaminių įrenginių išdėstymo dokumentą, nes toks kriterijus sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas Lietuvos Respublikos reklamos rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 6 d. buvo gauti UAB „Katos studija“ prašymai išduoti sutikimą statyti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje Sukilėlių pr. / Žeimenos g. sankirtoje ir Partizanų g. / Pramonės pr. sankirtoje Kaune. NŽT Kauno miesto skyrius skundžiamais raštais informavo pareiškėją, kad prašymai dėl reklaminio įrenginio statybos valstybinėje žemėje galės būti nagrinėjami tik tuomet, kai bus pateikti Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte yra nurodytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad galėtų būti įgyvendinta statytojo teisė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyti išimties atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, yra išvardyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatose. Nurodė, kad, vadovaujantis Reglamento 50 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl norint statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. NŽT išduoda sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagal Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius (toliau – ir Teritorinis skyrius) pagal valstybinės žemės, kurioje planuojama statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, buvimo vietą (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, Teritoriniam skyriui turi pateikti: prašymą išduoti sutikimą; dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.1 papunktyje: Taisyklių 4.1 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas; valstybinės žemės, kurioje numatoma statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, planą. Jeigu prašyme išduoti Sutikimą pateikti ne visi šių Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai ir (ar) planuojamų statyti laikinųjų ir nesudėtingųjų statinių statyba prieštarauja šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, Teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos apie tai raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, informuodamas, kad būtina ištaisyti rašte nurodytus trūkumus. Ištaisęs Teritorinio skyriaus nurodytus trūkumus, asmuo gali iš naujo kreiptis į Teritorinį skyrių su prašymu išduoti Sutikimą. Teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė Nacionalinei žemės tarnybai, gavus asmenų prašymus dėl administracinių paslaugų suteikimo, kreiptis į kitas institucijas ir susirinkti duomenis ar informaciją, kurią turėjo su prašymu pateikti pareiškėjas, tačiau nepateikė. Taisyklių nuostatos įpareigojo pareiškėją kartu su prašymu pateikti ir informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę pageidaujamoje vietoje statyti reklaminius įrenginius. Patvirtintose Taisyklėse nėra numatyta išimties atvejų, kad būtų galima išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), jei savivaldybė, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemų arba kitokių savivaldybės patvirtintų dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, kaip ir nenumatyta išimtis, kad būtų galima išduoti sutikimą asmeniui, kuris nėra laimėjęs savivaldybės organizuoto konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, šiuo atveju net nebuvus tokio konkurso. Pareiškėjos prašymas ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1P-131-(1.3 E.) redakcija) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 6 straipsnio 4 dalį, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ginčo teisinius santykius iš esmės reguliuoja Reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintas Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas. Leidimus įrengti reklamą išduoda savivaldybės, dėl reklamos yra atsakingos būtent savivaldybės vykdomosios institucijos ir iš esmės nuo jų valios bei sprendimų priklauso ir tai, ar gali būti išduodami NŽT sutikimai. NŽT nėra kompetentinga be savivaldybės vykdomosios institucijos valios išraiškos (Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai) spręsti, ar gali būti išduodami sutikimai be Taisyklėse nurodytų dokumentų pateikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu Sukilėlių pr. netoli sankryžos su Žeimenos g. ir su paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu Partizanų g. / Pramonės pr. Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi paraiškas pagal Aprašo reikalavimus, nustatė, kad pareiškėja prašo išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą valstybinėje žemėje, todėl vadovaujantis Aprašo 5.2 papunkčiu turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą. Kadangi pareiškėja tokio sutikimo kartu su 2020 m. rugsėjo 18 d. paraiškomis nepateikė, Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 29-2-1225 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune. Pagal pareiškėjos pateiktas situacijos schemas reklaminio įrenginio, esančio adresu Partizanų g. / Pramonės pr., koordinatės X6087842, Y498401, o reklaminio įrenginio, esančio adresu Sukilėlių pr. / Žeimenos g., koordinatės X6087536, Y495398, matyti, kad abu reklaminiai įrenginiai, kuriems pareiškėja siekia gauti leidimą, įrengti ne ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, o valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3.E) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodė, kad NŽT skundžiamuose sprendimuose nurodė atsisakymų išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, teisinį pagrindą. Todėl pareiškėjai nenurodant teisės akto, kuriam skundžiami sprendimai prieštarautų, jų panaikinti skunde nurodytais argumentais dėl biurokratiško situacijos vertinimo nėra pagrindo. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji 2020 m. rugsėjo 18 d. paraiškomis siekė pratęsti leidimų, gautų pagal 2020 m. kovo 6 d. paraiškas, galiojimą nekeičia esmės ir nesukuria pareiškėjai teisės, nesant Apraše nustatytų pagrindų, gauti naują leidimą. Ankstesnių leidimų egzistavimas ir prašymo išduoti leidimą pateikimo faktas savaime nėra pakankamas naujo leidimo išdavimui. Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo organizuoti vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) konkursus valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-852 „Dėl Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašo patvirtinimo“ (pakeistas 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1376) patvirtino vietų, kurios yra ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų ir kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašą. Į šį sąrašą įtraukta Pramonės pr. ir Partizanų g. sankryža (2.19 papunktis) bei Sukilėlių pr., šalia sankryžos su Žeimenos g. (2.23 papunktis). Paskelbus vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti konkursą, pareiškėja tokiomis pat teisėmis, kaip ir kiti reklaminės veiklos subjektai, teisės aktų nustatyta tvarka turės galimybę jame dalyvauti. Pareiškėjos prašymas ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1P-131-(1.3 E.) redakcija) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 6 straipsnio 4 dalį, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašė: 1) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui (dokumento Nr. XII-935, šiam ginčui aktuali redakcija: 2014-06-12, paskelbta: TAR, 2014-06-26, Nr. 9160) (įvertinant, ar jame nėra teisės spragų apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti subjektui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri konkursų ar aukcionų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius neorganizuoja ir jų laimėtojų neskelbia); 2) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.3 papunktis neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui (dokumento Nr. XII-935, šiam ginčui aktuali redakcija: 2014-06-12, paskelbta: TAR, 2014-06-26, Nr. 9160) (įvertinant, ar jame nėra teisės spragų apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas); 3) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (dokumento Nr. VIII-1099, šiam ginčui aktuali redakcija: 1999-03-23, paskelbta: „Valstybės žinios“, 1999-04-02, Nr. 30-856) 4 straipsnio 2 daliai; 4) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3 E.) redakcija (paskelbta: TAR, 2020-01-08, Nr. 206) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.3 papunktis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo (dokumento Nr. VIII-1099, šiam ginčui aktuali redakcija: 1999-03-23, paskelbta: „Valstybės žinios“, 1999-04-02, Nr. 30-856) 4 straipsnio 2 daliai; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 8SD-4998-(14.8.125E.); 6) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 8SD-4995-(14.8.125E.); 7) panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-2152-(5.59 E.); 8) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą statyti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje adresu Sukilėlių pr. / Žeimenos g., Kaune; 9) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą statyti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje adresu Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune.

Bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėja pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracija šių prašymų netenkino, priimdama individualų administracinį teisės aktą – 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 29-2-1225 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“. Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti leidimus buvo motyvuotas tuo, kad Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.2 papunkčio nuostatos numato, jog reikalinga pateikti žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimą, o pareiškėja minėtų dokumentų nepateikė.

Atsakovė 2020 m. spalio 6 d. gavo UAB „Katos studija“ prašymus išduoti sutikimą statyti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje Sukilėlių pr. / Žeimenos g. sankirtoje ir Partizanų g. / Pramonės pr. sankirtoje Kaune. NŽT Kauno miesto skyrius skundžiamais raštais informavo pareiškėją, kad prašymai dėl reklaminio įrenginio statybos valstybinėje žemėje bus nagrinėjami tik tuomet, kai bus pateikti Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai.

Pareiškėja, pasinaudodama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimus apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1SS-2152-(5.59 E.) „Dėl gauto Jūsų skundo“ netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamus NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimus.

Pagal pareiškėjos pateiktas situacijos schemas reklaminio įrenginio, esančio adresu Partizanų g. / Pramonės pr., ir reklaminio įrenginio, esančio adresu Sukilėlių pr. / Žeimenos g., matyti, kad abu reklaminiai įrenginiai, kuriems pareiškėja siekia gauti leidimą, įrengti ne ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, o valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šią aplinkybę patvirtina ir kadastro žemėlapis. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.

Dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Pareiškėja pateikė prašymą: 1) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui (įvertinant, ar jame nėra teisės spragų apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti subjektui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri konkursų ar aukcionų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius neorganizuoja ir jų laimėtojų neskelbia); 2) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.3 papunktis neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui (įvertinant, ar jame nėra teisės spragų apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas); 3) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.2 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai; 4) ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintų Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 6.3 papunktis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto: 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).

Teismas, argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais: teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.

Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiai nustato, kad asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Teritoriniam skyriui turi pateikti: dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.1 papunktyje, ir laikinuosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.3 papunktyje; Taisyklių 4.1 ir 4.3 papunkčiuose nurodytais atvejais savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas. Šie dokumentai iki jų patvirtinimo turi būti suderinti su Teritoriniu skyriumi.

Pareiškėja savo prašymą ištirti Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčių nuostatų teisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiais, kuriais įpareigojama asmenį, pageidaujantį gauti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimą pateikti duomenis apie laimėtoją, konkurso tvarka įgijusį teisę statyti reklaminį įrenginį konkrečios Lietuvos Respublikos savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, ir reklaminių įrenginių išdėstymo schemą, susiaurintas sutikimų galinčių gauti subjektų ratas ir nesąžiningai ribojama konkurencijos teisė. Asmenys neturi galimybės gauti leidimų įrengti reklaminius įrenginius teritorijose tų savivaldybių, kurių leidimus išduodančios institucijos nusprendė leidimus įrengti reklaminius įrenginius išduoti ne konkurso būdu ir kuriose nėra patvirtinta reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitų dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas; Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiais nustatytas įstatyme nenumatytas kriterijus, – kad teisę gauti sutikimus įrengti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje gali tik tie asmenys, kuriems leidimus išduodanti institucija leidimą išdavė konkurso būdu (kaip konkurso laimėtojui) ir yra patvirtinta reklaminių įrenginių išdėstymo schema, – įtvirtinta subjektų, kurie turi teisę gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų įrengti reklaminį įrenginį valstybinėje žemėje, išskyrimą, taip pažeidžiant objektyvumo ir lygiateisiškumo principą bei sukuriant privalomojo pobūdžio nuostatas, įgalinančias diskriminuoti asmenis pagal įstatyme neįtvirtintą atrankos kriterijų. Todėl, pareiškėjos nuomone, Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčių nuostatos neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Pažymėjo, jog Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiai daro reklaminės veiklos vykdymą neįmanomą tam tikrų savivaldybių teritorijose vien dėl to, kad leidimus išduodanti institucija pasirinko būdą išduoti leidimus ne konkurso, o kita teisėta tvarka. Mano, kad šiais papunkčiais panaikinamos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę ir taip pažeidžiama Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl norint statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.

Nacionalinė žemės tarnyba išduoda sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagal Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius pagal valstybinės žemės, kurioje planuojama statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, buvimo vietą.

Taisyklių 4.1 papunktyje reglamentuojama, kad sutikimas suteikia teisę: statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius, kurių parametrai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 3 lentelės reikalavimus.

Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, Teritoriniam skyriui turi pateikti: prašymą išduoti sutikimą; dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.1 papunktyje; Taisyklių 4.1 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas; valstybinės žemės, kurioje numatoma statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, planą.

Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė Nacionalinei žemės tarnybai, gavus asmenų prašymus dėl administracinių paslaugų suteikimo, kreiptis į kitas institucijas ir susirinkti duomenis ar informaciją, kurią turėjo su prašymu pateikti pareiškėjas, tačiau nepateikė. O kaip tik šiuo atveju Taisyklių nuostatos įpareigojo pareiškėją kartu su prašymu pateikti ir informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę pageidaujamoje vietoje statyti reklaminius įrenginius.

Pareiškėja nepakankamai atskleidžia ir argumentuoja teisinio reglamentavimo prieštaravimus. Reklamos įstatymo 1 straipsnis apibrėžia įstatymo paskirtį ir taikymą, o 20 straipsnis nustato reklamos savitvarkos principus ir reklamos savitvarkos institucijos teises. Įvertinus tiek Reklamos įstatymo 1 straipsnio, tiek 20 straipsnio paskirtį ir nuostatas, reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, akivaizdu, kad atsakovė nėra nei reklamos veiklos subjektas, nei komercinės veiklos subjektas, taip pat nevykdo su šiais visuomeniniais santykiais susijusių funkcijų, taip pat nėra reklaminės veiklos subjektų įsteigta savanoriškos priežiūros institucija. Pareiškėjai neįrodžius šių įstatymo nuostatų taikymo pagrindo šioje administracinėje byloje vertinamiems teisiniams santykiams, nėra pagrindo pripažinti, kad Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiai neatitinka Reklamos įstatymo 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtintas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. To paties straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas, kuris apibrėžtas kaip principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad prieš įstatymą visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais. Pagal oficialios konstitucinės doktrinos ir administracinės jurisprudencijos nuostatas, teisėkūros subjektai, įgyvendindami jiems pavestus įgaliojimus administracinio reglamentavimo (teisėkūros) srityje, privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nekonkuruotų, neprieštarautų įstatyme nustatytajam, kuris būtų grindžiamas įstatymu ir jį detalizuotų tik pagal įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5-592/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai aiškiais teisiniais argumentais nepagrindus Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčių prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems ginčo santykius, darytina išvada, kad Taisyklių reikalavimai neprieštarauja ir nekonkuruoja su įstatymu, kurį jos įgyvendina. Todėl argumentai dėl neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui laikomi abstrakčiais ir deklaratyviais.

Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Racionalumo principas yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte, kuriame nurodyta, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Taigi, pareiškėja nepateikė pakankamai argumentų dėl prieštaravimų tarp Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčių ir Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis neleidžia išduoti leidimo, jeigu numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, žemės valdytojas – valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Taigi, tiek savivaldybės, tiek valstybės institucijos, kurioms pavesta norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės perduotą turtą, dėl šio turto gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, ir nustatyti atitinkamas taisykles.

Iš esmės pareiškėja dėl pirmojo ir antrojo reikalavimo ištirti norminio akto teisėtumą prašo įvertinti, ar jame nėra teisės spragos apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių išdėstymo schemų arba kitokių dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, ir įvertinti, ar jame nėra teisės spragos apimtimi, kiek nenustatytas teisinis reguliavimas išduoti subjektui Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą įrengti reklaminį įrenginį teritorijoje savivaldybės, kuri konkursų ar aukcionų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius neorganizuoja ir jų laimėtojų neskelbia. Teisės spragos įvertinimas nėra norminio akto teisėtumo ištyrimas. Įvertinus, jog yra teisės spraga ar jos nėra, tai neturės įtakos ginčui nagrinėjamoje byloje. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas pradeda tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka konkretų įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Taigi, teisės spragos įvertinimas niekaip neįpareigos atsakovės patenkinti pareiškėjos reikalavimus jos siekiamu būdu.

Dėl trečiojo ir ketvirtojo reikalavimo ištirti norminio akto teisėtumą pareiškėja prašo pripažinti atsakovės reikalavimą pateikti prašomus dokumentus diskriminaciniu, nes kitose savivaldybėse tokie reikalavimai nėra numatyti. Pažymėtina, jog teismas pradeda norminio akto teisėtumo tyrimą konkrečioje administracinėje byloje. Teismas neanalizuoja kitose savivaldybėse priimtų aktų, todėl toks prašymas yra abstraktus ir nelaikomas lemiančiu nagrinėjamą bylą.

Teismas daro išvadą, jog reikalavimai ištirti norminio akto teisėtumą nepagrįsti teisiniais motyvais, ir teismui nekyla abejonių dėl norminio akto teisėtumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamos Taisyklių nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pagrindo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

Dėl administracinių aktų panaikinimo.

Pareiškėja prašo išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą valstybinėje žemėje, todėl, vadovaujantis Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.2 papunkčiu, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą. Pareiškėja tokio sutikimo kartu su 2020 m. rugsėjo 18 d. paraiškomis nepateikė, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 29-2-1225 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresais Sukilėlių pr. / Žeimenos g. ir Partizanų g. / Pramonės pr., Kaune.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis neleidžia išduoti leidimo, jeigu numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų.

Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, 21 punkte nurodyta, kad pareiškėja leidimą išduodančiai institucijai turi pateikti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Faktiškai analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Aprašo 5.2 papunktyje.

Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3.E) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius atsisakė išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius dėl to, kad pareiškėja kartu su prašymu nepateikė Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų.

Aprašo 2 punkte nustatyta, kad leidimas įrengti išorinę reklamą suteikia teisę leidimo turėtojui leidimo galiojimo laikotarpiu leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės. Jeigu pasibaigus leidimo galiojimo terminui reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą, jis Asmenų aptarnavimo poskyriui ne anksčiau nei prieš 40 darbo dienų ir ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos Apraše nustatyta tvarka turi pateikti paraišką su Apraše nurodytais dokumentais (Aprašo 17 punktas). Aprašo 18 punkte nustatyta, kad leidimas Aprašo 17 punkte nurodytu atveju išduodamas Apraše nustatyta tvarka ir terminais.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji 2020 m. rugsėjo 18 d. paraiškomis siekė pratęsti leidimų, gautų pagal 2020 m. kovo 6 d. paraiškas, galiojimą, nekeičia esmės ir nesukuria pareiškėjai teisės, nesant Apraše nustatytų pagrindų, gauti naują leidimą. Ankstesnių leidimų egzistavimas ir prašymo išduoti leidimą pateikimo faktas savaime nėra pakankamas naujo leidimo išdavimui.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, išduodami viešo konkurso laimėtojams.

Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2513 „Dėl Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat reglamentuoja vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką bei sąlygas.

Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo organizuoti vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) konkursus valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-852 „Dėl Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašo patvirtinimo“ (pakeistas 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1376) patvirtino vietų, kurios yra ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės, statinių ar kitų objektų, ir kurias konkurso tvarka numatoma suteikti didelio ir labai didelio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašą. Į šį sąrašą įtraukta Pramonės pr. ir Partizanų g. sankryža (2.19 papunktis) bei Sukilėlių pr., šalia sankryžos su Žeimenos g. (2.23 papunktis). Paskelbus vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti konkursą, pareiškėja tokiomis pat teisėmis, kaip ir kiti reklaminės veiklos subjektai, teisės aktų nustatyta tvarka turės galimybę jame dalyvauti.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl norint statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.

Nacionalinė žemės tarnyba išduoda sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagal Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius pagal valstybinės žemės, kurioje planuojama statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, buvimo vietą (Taisyklių 2 punktas).

Taisyklių 4.1 papunktyje reglamentuojama, kad sutikimas suteikia teisę: statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius, kurių parametrai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 3 lentelės reikalavimus.

Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, Teritoriniam skyriui turi pateikti: prašymą išduoti sutikimą; dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.1 papunktyje; Taisyklių 4.1 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas; valstybinės žemės, kurioje numatoma statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, planą.

Taisyklių 8 punkte yra nustatyta, kad Teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo patikrina, ar kartu su prašymu pateikti visi šių Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai, ar planuojamų statyti laikinųjų ir nesudėtingųjų statinių statyba neprieštarauja šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Jeigu prašyme išduoti Sutikimą pateikti ne visi šių Taisyklių 6 punkte nurodyti dokumentai ir (ar) planuojamų statyti laikinųjų ir nesudėtingųjų statinių statyba prieštarauja šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, Teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos apie tai raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, informuodamas, kad būtina ištaisyti rašte nurodytus trūkumus. Ištaisęs Teritorinio skyriaus nurodytus trūkumus, asmuo gali iš naujo kreiptis į Teritorinį skyrių su prašymu išduoti Sutikimą.

Kaip minėta, teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė Nacionalinei žemės tarnybai, gavus asmenų prašymus dėl administracinių paslaugų suteikimo, kreiptis į kitas institucijas ir susirinkti duomenis ar informaciją, kurią turėjo su prašymu pateikti pareiškėjas, tačiau nepateikė. Taisyklių nuostatos įpareigojo pareiškėją kartu su prašymu pateikti ir informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę pageidaujamoje vietoje statyti reklaminius įrenginius.

Taisyklės reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos išduodamų sutikimų išdavimo atvejus ir tvarką (Taisyklių 1 punktas). Patvirtintose Taisyklėse nėra numatyta išimties atvejų, kad būtų galima išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), jei savivaldybė, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, nėra patvirtinusi reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemų arba kitokių savivaldybės patvirtintų dokumentų, kurių planinėje medžiagoje būtų numatytas reklaminių įrenginių išdėstymas, kaip ir nenumatyta išimtis, kad būtų galima išduoti sutikimą asmeniui, kuris nėra laimėjęs savivaldybės organizuoto konkurso ar aukciono statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, šiuo atveju net nebuvus tokio konkurso.

Taigi, teismas visiškai sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, kad atsakovė, įgyvendindama viešojo administravimo subjekto funkcijas, nepažeidė viešojo administravimo subjektams taikomos taisyklės – leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatyme, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Taigi, naikinti skundžiamus raštus nėra teisinio pagrindo. Be to, ar būtų panaikinti, ar nepanaikinti skundžiami raštai, tai neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis pakartotinai į atsakovę su analogiškais prašymais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas visa apimtimi.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos atstovė advokatė Žana Vašcova pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjos skundas netenkintas, todėl pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.