Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Tomui Zimbliui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Ž., jo įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, namo kieme, iš chuliganiškų paskatų, girdint kitiems asmenims įžeidžiamai kibo prie V. K., tai yra sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu šaukė pastarosios atžvilgiu „blet, joptvaimat“ bei konfliktui besitęsiant šaukė įžeidžiamus žodžius „jau seniai reikėjo būti po žemė, o tu dar čia vaikštai“, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. G. Ž. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Tomas Zimblys patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė G. Ž. nubausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Ž. teisme neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad tą dieną buvo pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini) , V. K. adresas (duomenys neskelbtini) sklypai ribojasi, yra tvora ir gyvatvorė. Rugpjūčio 13 d. su D. S. remontavo malkinę iš vidaus, malkinė supūdyta, tekėjo vanduo ant jos, darė pamatus, išgirdo, kad kažkas vyksta ir užlipo ant savo malkinės stogo. Pamatė, kad kaimynai keičia skardą ir jų skarda lenda po jo tėvo stogu. Jis pasakė R., kad sutvarkytų, R. atsakė, kad viskas bus sutvarkyta. Tuomet atėjo V. K., pradėjo šaukti, kalbėti pakeltu tonu, todėl jis pasakė, kad jie yra problematiški žmonės ir tuo baigėsi. Nevartojo necenzūrinių žodžių nurodytų protokole ir jokių įžeidžiamų žodžių nesakė. Nulipo nuo stogo, ką darė V. K. nematė. Kodėl kreipėsi į policiją, nežino. Tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo, įžeisti V. K. nenorėjo. V. K. kieme jos anūko nematė.

Nukentėjusioji V. K. teisme paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d., iš ryto pradėjo dengti malkinės stogą. Vieną lapą uždengė ir pamatė G. Ž. ant stogo. Jos žentas R. K. pasisveikino, o G. Ž. pradėjo šaukti. R. ramino G.. Jinai klausė G., ko jis nori, tai jis atsakė „dar tu čia vaikštai, tau jau seniai reikėjo būti po žeme, o tu dar čia vaikštai?“ Jos anūkas labai išsigando, naktimis nemiega. Visokiais žodžiais ją pradėjo keikti. G. Ž. sakė, kad savo pažadus vykdo. Prieš ketverius metus M. Ž. nužudė jos šunelį. Kai jie dirbo, buvo jos duktė, anūkas ir G.s ant stogo. G. vartojo žodžius „blet, joptvaimat, nachui“. Ji nežino, ko jis keikėsi. Nekvietė policijos nes buvo šeštadienis. Nuėjo į policiją po išeiginių ir tyrėja liepė rašyti pareiškimą. G. šaukė ant žento, ką sakė ant žento, nežino. Jos mažametis anūkas buvo tuo metu šalia jos ir jis labai išsigando. Incidentą matė jos dukra, bet ji to nenurodė policijoje.

Nukentėjusiosios V. K. pareiškime nurodyta, kad G. Ž. užlipo savo pusėje ant stogo ir pradėjo šaukti necenzūrinius žodžius R. K. atžvilgiu, vėliau jos atžvilgiu (b.l. 2).

Liudytojas R. K. teisme paliudijo, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. adresu (duomenys neskelbtini) tvarkė stogą. Kai prisuko vieną lapą, pamatė G. Ž. ant stogo, jis buvo užlipęs ant savo sandėliuko stogo. G. Ž. rėkė, kaip jis čia dirba, atsakė G. Ž., kad netrukdytų dirbti. V. K. paklausė Ž., ko jis puola, tada G. Ž. jai pasakė, kad jau seniai turėjo būti po žeme, taip pat sakė, kad laikosi savo žodžio, nesimėto tuščiais pažadais. G. Ž. rėkaudamas vartojo necenzūrinius žodžius „nachui, blet“, tuos žodžius vartojo jų atžvilgiu. Iš pradžių su G. santykiai buvo geri, bet vėliau prasidėjo piktumai dėl sandėliuko. G. Ž. nueidamas pasakė laimingo darbo, sakė sėkmės darbe ir jis dirbo toliau. G. Ž. pasakė sėkmės darbe mandagiai, bet ką galvojo, negali pasakyti. Buvo nuo Ž. už poros metrų, labai jau kad rėktų, tai taip nebuvo, pašalinių žmonių nebuvo, jie buvo nuo gatvės toliau, užkampy, nes užstoja jų ūkinis, pašalinių žmonių nebuvo. Gretimuose sklypuose buvę kaimynai ar girdėjo, nežino. Konfliktas truko gal 10 minučių, konfliktas kilo dėl to, kad jis buvo pilnai nenupjovęs skardos lapo, bet paskui nupjovė. Kieme buvo vaikas, po to vaikas nubėgo ir žaidė prie namo, po įvykio vaikas bijo, jei išgirsta G. balsą bėga iš karto, nes vaikas yra neįgalus, turi baimę nuo mažų dienų. Žmona buvo kieme trumpai, kai konfliktas prasidėjo, vaikas nubėgo. Konflikto metu vaikas buvo toliau nuo jų, po kelių dienų tik pamatė, kad sūnus bijo G. Ž. balso. Po pokalbio su G. Ž. toliau dirbo, baigė savo darbą iki galo.

Liudytoja J. P. teisme paliudijo, kad yra G. Ž. sesuo, 2016 m. rugpjūčio 13 d. tvarkėsi darže, brolis sandėliuke tvarkė malkinę. Ji girdėjo brolio ir R. pokalbį nuo pradžios, pakalbėjo gal dvi minutes ir brolis nulipo nuo stogo, matė, kad V. K. su dukra buvo kieme, brolis su jomis nesileido į kalbas. Kai vyko konfliktas, buvo prie šiltnamio, šiltnamis nuo malkinės 5-6 metrai. Ji aiškiai girdėjo, brolis pasakė nebaikit pūdyt mūsų malkinės, o R. pasakė, nepergyvenk, viskas buvo sutvarkyta. Kieme dar buvo kaimynė M., ji buvo atėjusi pas mamą, kaimynė buvo prie jos.

Liudytoja Birutė J. M. teisme paliudijo, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. buvo atėjusi pas Ž., nuėjo pas Ž., jos durys užrakintos, todėl nuėjo į kiemą, kur prie šiltnamio stovėjo J., o G. ir R. buvo ant stogo. G. sakė, kodėl supūdė malkinę, o R. pasakė, kad bus sutvarkyta, bet kai atlėkė motina su dukra tai koliojosi kelias aukštais. G. nesikoliojo, yra labai paslaugus ir mandagus. G. padeda tėvams, tvarko aplinką. G. nesakė necenzūrinių žodžių. Kad G. keiktųsi ant V. K. negirdėjo, ji nuėjo ir paliko dar G. ant stogo, jie rodė vienas kitam kas ten padaryta.

Liudytojas D. S. teisme paliudijo, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. tvarkė malkinę, kai vyko pokalbis buvo malkinės viduje, G. užlipo ant stogo ir kalbėjo su vyru, sakė, kad pabaikit darbus, nes bėga vanduo, kad G. keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius, negirdėjo. Moterišką balsą girdėjo, bet ką sakė, negirdėjo. Nebuvo didelio triukšmo, darbų nereikėjo nutraukti, policija nebuvo kviesta.

Liudytoja S. R. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnė teisme paliudijo, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, renkant medžiagą buvo išsamiai bendrauta su pareiškėja ir liudytoju R. K.. Ką sakė G. Ž., tas buvo parašyta protokole, išsamesnio paaiškinimo G. Ž. nedavė. V. K. ir anksčiau skundėsi, kad yra nesutarimų su kaimynu. Renkant įrodymus buvo bendrauta su aplinkui gyvenančiais gyventojais, bet jie sakė, kad nematė ir negirdėjo įvykio. Duomenų, kad kaimynai matė ir girdėjo konfliktą, nebuvo gauta, išskyrus tik R. K..

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra, necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, tai yra pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju G. Ž. ir V. K. konflikto priežastis buvo asmeniniai tarpusavio santykiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaimynų jau kurį laiką yra susiklostę įtempti santykiai. Nagrinėjamu atveju konfliktas kilo dėl remontuojamo malkinės stogo, G. Ž. neneigia pareiškęs pretenziją V. K. žentui R. K. dėl dengiamo malkinės stogo. R. K. teisme patvirtino, kad jis buvo pilnai nenupjovęs skardos lapo, kurį vėliau nupjovė.

Teismas nelaiko, kad kaimynų konfliktas vyko viešoje vietoje. Ir vieni, ir kiti kaimynai dirbo kiekvienas savo teritorijoje, byloje duomenų, kad buvo pažeista viešoji tvarka ar žmonių rimtis, teisme nenustatyta. Šią aplinkybę patvirtina byloje apklausti asmenys, tai yra tiek R. K., tiek D. S., kurie teisme nurodė, kad darbų nutraukti nereikėjo, pradėtus darbus tęsė toliau ir baigė, policija kviečiama nebuvo. Policijos pareigūnė teisme nurodė, kad renkant įrodymus buvo bendrauta su aplinkui gyvenančiais gyventojais, kurie nurodė, kad nematė ir negirdėjo įvykio, duomenų, kad kaimynai matė ir girdėjo konfliktą, taip pat nebuvo gauta. Be to, pats R. K. teisme paliudijo, kad konflikto metu pašalinių asmenų nebuvo, vaikas konflikto metu buvo toliau. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių – viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo.

Visas abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuoja, kad nesant teisės pažeidimo objektyviosios pusės, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, G. Ž. atžvilgiu yra nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teisme prašo iš nukentėjusiosios V. K. priteisti 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus Institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis Nr. 2AT-17-2012). Tačiau šis klausimas sprendžiamas ne administracinio teisės pažeidimo teisenos, o civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, šis prašymas yra paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 291 -293 straipsniais,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl G. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

G. Ž. atstovo prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.