Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-07-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-5480-1141/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-20
Bylos Nr.
e2YT-5480-1141/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01436-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Pareiškėjas
G. M.
Suinteresuotas asmuo
V. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono 4-asis notarų biuras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5480-1141/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01436-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. (G. M.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono 4-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. priėmė po sutuoktinio M. M. (M. M.) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą – ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. M. motina G. M.. Pareiškėjas ir V. G., mirus motinai G. M., priėmė palikimą. Pareiškėjo tėvas M. M. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje pareiškėjo tėvai pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo užregistruotas kaip M. M. nuosavybė. Paveldėjimo byla notarų biure po M. M. mirties nebuvo užvesta. Tvarkant su paliktu turtu susijusius formalumus Vilniaus rajono 4-ojo notaru biure pareiškėjui tapo žinoma, kad velionė G. M. mirus sutuoktiniui M. M. nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notaro biurą dėl sutuoktinio palikimo oficialaus priėmimo, tačiau ji toliau valdė visą turtą (gyveno bute, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, naudojo likusius buities daiktus), tokiu būdu kaip paveldėtoja faktiškai priimdama sutuoktinio turto dalį. Dėl velionio įgyto ir iki jo mirties dienos valdyto turto ginčų nekilo, pareiškimų priimti po M. M. mirties likusio turto kiti galimi paveldėtojai nepateikė. Pažymėjo, kad juridinio fakto patvirtinimas yra reikalingas, kadangi tik tokiu būdu pareiškėjas, kaip palikėjos G. M. turto paveldėtojas, galės priimti visą palikimą, o ne jo dalį.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotiems asmenims V. G. ir Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie nagrinėjamą bylą dėl juridinio fakto nustatymo jiems buvo žinoma, tačiau minėti suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Turto bankas nurodė, kad Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo M. M. palikimo perėjimo valstybei procedūros, paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Jei teismas įsitikintų, kad G. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Turto bankas nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu, mirties įrašu, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, gimimo įrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. M., kuris buvo palikėjos G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vyras. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo G. M. bei suinteresuoto asmens V. G.. Testamentų registro duomenimis, M. M. testamentų sudaręs nebuvo. Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro 2021 m. gegužės 21 d. pažymos duomenimis, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio M. M. palikimą iki 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus rajono 4-ajame notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad palikėjui M. M. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įgytas palikėjui esant santuokoje su G. M., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Daugiau nekilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo. Pažymėtina, kad pareiškime pareiškėjas nurodė, kad M. M. iki mirties gyveno kartu su sutuoktine G. M. jiems priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. G. M. po vyro mirties ir toliau liko gyventi minėtame bute, prižiūrėjo jį, rūpinosi buitimi, naudojo likusius kilnojamuosius, namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi manė, jog visas nekilnojamasis turtas yra jos nuosavybė.

7. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jo motina G. M. po sutuoktinio M. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pareiškėjo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad G. M. po vyro mirties mokėjo mokesčius už minėtame turte suvartotą elektros energiją (pridėti mokėjimų kvitai/sąskaitos už elektros, teikiamos butui, apmokėjimus), juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. M. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo motina G. M. po savo sutuoktinio M. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo G. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po G. M. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. (G. M.) prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio M. M. (M. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2017 m. vasario 16 d.) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo G. M. (G. M.) paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė