Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos ir Švedijos Karalystės pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

I. N. privataus kaltinimo skundu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

S. A. privataus kaltinimo skundu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirsti pasitikėjimą juo bei viešai raštu užgauliai pažemino žmogų, o būtent:

klastojus dokumentus, t.y. padarius nusikaltimą numatytą LR BK 300 str.: „Vėliau vietoje jų I. N. suklastojo kitus dokumentus. <...>" (Atsiliepimo 2 psl. 9 pastr. 6 sak.); „I. N. sufabrikavo dokumentų paketą <...> " (Atsiliepimo 3 psl. 8 pastr. 6 sak.);teikus melagingus skundus (BK 235 str.) bei melagingu įskundimu (BK 236 str.): „I. N.... 2007-07-30 kreipėsi į policiją su melagingu pareiškimu apie neva dingusią įrangą. " (Atsiliepimo 3 psl. 8 pastr. 2 sak.); „Pagal jo apgaulingą pranešimą mano bendrovė buvo sabotuota keturiems mėnesiams, o pagal jo apgaulingą priešieškinį buvo sabotuota mano veikla ir asmeninis gyvenimas trijų metų bėgyje. " (Atsiliepimo 7 psl. 9 pastr.).vagystėmis (BK 178 str.) ir turto pasisavinimu (BK 183 str.): „Reikia pažymėti, kad mano 20 110 JAV dolerių, I. N., UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, 2007 m. rugpjūčio mėn., panaudojo tam, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų 520 UAB (duomenys neskelbtini)." (Atsiliepimo 2 psl. 10 pastr. 3 sak.); „ Kaip paaiškėjo I. N. naudojo mano pinigines lėšas savo asmeniniams tikslams. Praėjus savaitei po mano pinigų gavimo į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, už tuos mano pinigus jis įsigijo už 4200 JAV dolerių, savo asmeniniams naudojimui, brangų sniego valytuvą. Nors žadėjo, kad už pirkinį apmokės UAB(duomenys neskelbtini).“ (Atsiliepimo 2 psl. 11 pastr. 1 sak.; 2 psl. 12 pastr. 2 sak.); „Tačiau mane labai neramina faktai privedimo iki bankroto ir iš to sekančio bendrovių vagystės iš kompanionų su įtarimus atitraukiančiais riksmais jų adresu „ tai jie apvogė mano verslą!“. <...>“ (Atsiliepimo 3 psl. 7 pastr. 4 sak.); „Aš papildžiau ją daugiau kaip 92 000 JAV dolerių, o dabar I. N., išvogęs dalį jų, nori pasisavinti ir likusius prisidengiant užsitęsusiu UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procesu" (Atsiliepimo 3 psl. 2 pastr. 2 sak.); „Vėliau šis automobilis I. N. nurodymu buvo parduotas, o mano pinigai buvo pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms.“ (Atsiliepimo 2 psl. 11 pastr. 6 sak.).

Tokiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Išrašai iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų bazės patvirtina, kad nei S. A., nei I. N. anksčiau nebuvo teisiami (t. 1, b.l. 104, t. 2, b.l. 154).

Į civilinę bylą Nr. 2-6460-779/2011 pateikto S. A. Atsiliepimo nuoraše atsispindi S. A. teiginiai, kuriuos savo privataus kaltinimo skunde nurodė I. N., laikydamas šiuos teiginius šmeižikiškais bei jį žeminančiais (t. 1, b.l. 8-19).

Ištyręs pateiktus įrodymus bei įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, jog yra pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad S. A. paskleidė apie I. N. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pastarąjį paniekinti ar pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo, bei viešai raštu užgauliai pažemino I. N..

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas – tai sąmoningas paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažemini tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagrindinis šmeižimo turinį sudarantis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus ar savybes konstatavimas. Faktams taikomas tiesos kriterijus, jie gali būti patikrinti ir patvirtinti tam tikrais duomenimis. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi remtis faktais.

Teismas pripažįsta, jog minėti S. A. teiginiai apie I. N. buvo pateikiami ne kaip asmeninė S. A. nuomonė, bet kaip faktai. Tokią išvadą leidžia daryti visų pirma tai, kad šie teiginiai buvo išdėstyti oficialiai teismui pateiktame juridinę reikšmę turinčiame dokumente – atsiliepime į civilinį ieškinį (priešieškinį), kas atitinkamai reiškia ir tai, jog šį dokumentą pasirašęs asmuo (S. A.) minėtą informaciją apie I. N. pateikė teismui ir kitiems proceso dalyviams ne kaip subjektyvius vertinimus ar komentarus, bet kaip ginčui išspręsti bei tiesai nustatyti reikšmę turinčius faktus. Tai, kad S. A. Atsiliepime nurodyti minėti teiginiai apie I. N. negali būti vertinami tik kaip S. A. išsakyta nuomonė patvirtina ir šių teiginių turinys, dėstymo forma, jų kategoriškumas, t.y. informacija pateikiama ne kaip pasvarstymai, gandai ar jų vertinimai, bet kaip žinomi ir neginčitini realybės faktai.

Išklausius apklaustų asmenų parodymus, ištyrus į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, buvo nustatyta, jog didžioji dalis minėtų S. A. nurodytų faktų apie I. N. neatitinka objektyvios realybės. Teistumo pažyma patvirtina, kad I. N. nėra ir nebuvo teistas nei dėl S. A. Atsiliepime nurodytų nusikaltimų, nei dėl kitų nusikalstamų veikų, todėl Atsiliepimo teiginiai apie tariamą dokumentų klastojimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, melagingą įskundimą yra laikytini akivaizdžiai neatitinkančiais tikrovės. Faktinis asmens apkaltinimas nusikaltimų padarymu, negalint tokios informacijos pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, atsižvelgiant į šios informacijos pateikimo būdą ir formą, atitinka BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tokio pobūdžio neigiamos informacijos apie asmenį paskleidimas žemina asmenį kitų žmonių akyse, griauna jo reputaciją, pakerta kitų žmonių pasitikėjimą šiuo asmeniu. Teismas konstatuoja, jog S. A. teismui pateiktame Atsiliepime išdėstyti melagingi teiginiai apie tai, jog I. N. yra padaręs ir vystydamas savo verslą daro nusikalstamą pobūdį turinčias veikas yra pripažintini šmeižikiškais ir atitinka BK 154 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

I. N. dėl dalies teiginių, susijusių su tariamu jo sukčiavimu, prašė patraukti S. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d., tačiau teismas su tokiu siūlomu teisiniu S. A. veiksmų įvertinimu nesutinka. Analogiško pobūdžio tuo pat metu atliktus veiksmus vertinti kaip dvi nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Be to, gana abstraktaus pobūdžio Atsiliepimo teiginiai apie tariamus I. N. sukčiavimo faktus, verslo vystymą nesąžiningais ir apgavikiškais metodais, nenurodant konkretesnių detalių nėra pakankami pripažinti, jog I. N. buvo šmeižiamas padaręs stambaus masto sukčiavimą, t.y. sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Teismo vertinimu visi privataus kaltinimo skunde nurodyti S. A. Atsiliepimo teiginiai apie I. N. tariamai padarytus nusikaltimus ar jo polinkį nusikalsti, atitinka BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius ir yra vertintini kaip viena nusikalstama veika, todėl S. A. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Iš kaltinimo šmeižimu yra šalintina aplinkybė dėl I. N. šmeižimo nurodant tikrovės neatitinkantį I. N. išsimokslinimo lygį teiginiu „<...> nepabaigusio mokslų PTM I. N. ...“. Savo turiniu, taip pat vieta Atsiliepimo kontekste ši frazė nėra pakankama pripažinti ją šmeižikiška. Negalima kategoriškai teigti, jog šiuo teiginiu buvo nurodytas tikrovės neatitinkantis I. N. bendro išsimokslinimo lygis, nes minėta frazė akcentuoja tik tam tikrų mokslų nepabaigimą. Be to, iš konteksto matosi, jog minėta frazė turi daugiau įžeidžiantį, nei šmeižikišką pobūdį – vartojama bandant pabrėžti menkus I. N. protinius gebėjimus ir mažą raštingumą.

Teismas iš kaltinimo taip pat pašalina aplinkybę dėl tariamo I. N. šmeižimo paskleidžiant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jo sulaikymą Vokietijoje nurodant teiginį: „kada tas sukčius buvo areštuotas Interpolo ir buvo Vokietijos kalėjime“. Kaip nustatyta teismo ištirtais įrodymais, tame tarpe paties I. N. parodymais, faktas, kad I. N. buvo sulaikytas Vokietijoje, atitinka tikrovę, todėl tokios informacijos, nors ir turinčios tam tikrą negatyvų atspalvį, paskleidimas negali būti laikomas šmeižimu.

Teismo ištirtų įrodymų visuma taip pat leidžia daryti išvadą, kad S. A. raštu įžeidė I. N. ir padarė BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Įžeidimas yra neigiamas ir nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Savo Atsiliepime S. A. pakankamai didelį dėmesį skyrė ne tik šio dokumento turinio esmę sudarantiems duomenims (ginčo dalykui aptarti, teisiniams argumentams ar įrodymams išvardinti), bet nurodė ir daugybę perteklinių, tokiam dokumentui nebūdingų ir šiuo atveju visiškai nebūtinų teiginių bei pasvarstymų apie I. N. ir jo asmenines savybes. Atsiliepime be šmeižikiškų teiginių apie nusikalstamus I. N. polinkius, taip pat buvo akivaizdžiai pasityčiota ir iš I. N. asmeninių savybių, elgesio manierų, protinių gebėjimų, išsilavinimo, kilmės. Niekaip su atsiliepimo į civilinėje byloje pareikštą priešieškinį turiniu, kuris turėtų koncentruotis ties ginčo dalyku ir bylos teisiniais aspektais, negali būti siejami S. A. Atsiliepime nurodyti užgaulūs teiginiai apie I. N. karinę tarnybą, jo melagingas išvadinimas kiemsargės ir alkoholiu piktnaudžiaujančio komunalinio ūkio darbininko sūnumi, tuo pasityčiojant iš jo kilmės, taip pat jo užgauliojimas dėl tariamos išsilavinimo stokos, menko raštingumo, vadinimas nesąžiningu, nepadoriu, neturinčiu kūrybinio talento ir skonio, turinčiu kvailą savimonę, sarkastiški pasvarstymai apie I. N. nesugebėjimą skaityti ir suvokti tekstus, tariamai beraščiams ir pigaus skonio žmonėms būdingą painų parašą, užuominos apie netradicinę I. N. seksualinę orientaciją ir pasvarstymai apie tai kokioje kūno vietoje, „žinant šio piliečio polinkius“, jis slėpė mikrofoną per pokalbį su Baltarusijos saugumo pareigūnais. Įvertinęs akivaizdžiai užgaulų minėtų S. A. teiginių pobūdį, taip pat atsižvelgęs į jų pateikimo formą ir būdą, teismas konstatuoja, kad minėtų, iš esmės juridinės reikšmės civilinei bylai neturinčių ir nesusijusių su civilinės bylos ginčo dalyku teiginių nurodymo Atsiliepime vienintelė paskirtis buvo pasityčioti iš I. N. ir jo asmeninių savybių. Tokie veiksmai atitinka BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. A. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau nėra teistas, iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti S. A. paskyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą.

Kadangi tiek BK 154 str. 1 d., tiek 1555 str. 1 d. numatyta veika buvo padarytos vienu metu ir iš esmės tais pačiai veiksmais, pripažintina, kad šios veikos padarytos idealiosios sutapties sąlygomis, todėl už jas skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Dėl S. A. reiškiamų kaltinimų I. N.

Ištyręs pateiktus įrodymus bei įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad S. A. atžvilgiu būtų padaryta BK 154 str. numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, todėl I. N. dėl jam reikštų kaltinimų išteisintinas jam nepadarius BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. numatytų nusikaltimų. S. A. kaltino I. N. jį apšmeižus teismo posėdžio metu nurodant, kad jis pavogė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, melagingai nurodant aplinkybes apie S. A. atsisakymą 2007-06-04 pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat melagingai nurodžius, jog jis yra Rusijos karo žvalgybos karininkas. Pažymėtina, kad civilinę bylą nagrinėjančiam teismui I. N. nurodytos aplinkybės dėl 2007-06-04 S. A. atsisakymo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nėra paneigtos jokiais objektyviais įrodymais (jos nebuvo paneigtos ir minėtoje civilinėje byloje), todėl negalima teigti, kad nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o dėl šios priežasties minėtų aplinkybių nurodymas negali būti laikomas šmeižimu. S. A. teiginiai, jog 2007-06-04 I. N. negalėjo su juo susitikti, nes vis dar buvo kalėjime Vokietijoje, tėra tik jo versija. Ją paneigia I. K. parodymai, kuriais ši liudytoja patvirtino, jog 2007-06-04 vyko I. N. ir S. A. susitikimas dėl akcijų pirkimo sutarties pasirašymo, taip pat dokumentai dėl I. N. sulaikymo Vokietijoje pabaigos 2007-05-30, Vilniaus apygardos teismo 2012-04-19 sprendimas civilinėje byloje, kuriame konstatuota, jog negalima atmesti fakto, kad I. N. 2007-06-04 jau buvo Lietuvoje (t. 5, b.l. 8).

I. N. apklausos teisme metu išsakyti teiginiai apie tai, kad S. A. pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei apie tai, kad šis gyrėsi esąs GRU karininkas, pripažintini nuomonės išsakymu, bet ne faktų skleidimu, todėl tokie veiksmai nesudaro BK 154 str. numatyto nusikaltimo sudėties.

Iš 2011-09-21 civilinės bylos Nr. 2-6460-779/2011 teismo posėdžio protokolo matosi, jog apklausos metu I. N. paminėjo, kad S. A. yra gyręsis, jog yra Rusijos karo žvalgybos karininkas. Svarbu paminėti ir tai, kad iš protokolo matosi, jog šie teiginiai buvo pasakyti atsakant į ieškovu byloje buvusio paties S. A. klausimus (t. 1, b.l. 118). I. N. informacijos apie S. A. tariamą buvimą GRU karininku neskleidė kaip žinomo ir įrodyto fakto, o tik nurodė šį faktą girdėjęs iš paties S. A., be to, šiuos teiginius išsakė paties S. A. klausinėjamas menkai su ginčo dalyku tesusijusia tema (I. N. sulaikymo Vokietijoje aplinkybės). Įvertinus šias aplinkybes, negalima teigti, jog I. N. sąmoningai skleidė melagingą informaciją apie tariamą S. A. buvimą GRU karininku ir tokiu būdu jį apšmeižė.

Asmeninės nuomonės išsakymu ir subjektyviu situacijos vertinimu laikytini ir teismo posėdžio metu I. N. išsakyti teiginiai apie tai, jog S. A. pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (akmuo, su dirbtinio akmens gamyba susijusios priemonės ir įrenginiai) buvo ir galimai tebėra laikomas S. A. bendrovės UAB „C. B.“ žinioje, dėl ko pagal I. N. pareiškimą 2007 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto pasisavinimo, tačiau vėliau nutrauktas konstatavus, kad tarp šalių susiklostę santykiai turi civilinį, o ne baudžiamąjį pobūdį. S. A. iš esmės neginčija fakto, kad jo žinioje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktas turtas, tačiau nurodo, kad šio turto pirkimas buvo faktiškai finansuotas jo lėšomis, jis yra didžiausias UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, todėl teisėtai ėmėsi saugoti minėtą turtą. Iš teismui pateiktų dokumentų matosi, jog 2007-08-31 teismo nutartimi pagal S. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo uždėtas areštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui (t. 2, b.l. 1-2), turto saugotoju buvo paskirtas UAB „C. B.“ direktorius E. V., vėliau 2007-09-17 bei 2007-12-14 antstolio patvarkymais sniego valytuvo saugotoju paskirtas I. N., o kito areštuoto turto saugotoju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Z. L. (t. 2, b.l. 3-9), tačiau 2007-12-14 antstolės patvarkymo vykdymas buvo sustabdytas 2007-12-21 teismo nutartimi (įsiteisėjo 2008-03-03) iki bus išnagrinėtas S. A. skundas, 2011-12-05 bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. J. kreipėsi dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, nurodydamas, kad E. V. taip ir neįvykdė 2007-12-14 antstolio patvarkymo ir neperdavė saugoti areštuotą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Šių duomenų visuma patvirtina, kad yra kilęs ginčas dėl to, kam teisėtai priklauso saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir kiekviena iš ginčo šalių laikosi kategoriškos nuomonės šiuo klausimu. Nors galima sutikti, kad nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, nėra korektiška įvardinti asmens veiksmus kaip vagystę, tačiau atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra laikomas kito asmens žinioje ir kyla teisiniai ginčai dėl tokių veiksmų teisėtumo), I. N. teiginiai, jog S. A. pavogė minėtą turtą yra laikytini turinčiais daugiau vertinamąjį, nei konstatuojamąjį pobūdį, t.y. jis išsakė savo nuomonę dėl tokių veiksmų. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tokių teiginių išsakymo kontekstą bei formą, kuria šie teiginiai išsakyti. Pažymėtina, kad skirtingai nei S. A. teiginiai apie tariamus I. N. nusikaltimus, I. N. teiginiai apie S. A. „pavogtą“ turtą nebuvo užfiksuoti oficialiai teismui pateikiamame rašytiniame dokumente kaip kitą asmenį ir jo veiklą charakterizuojanti informacija, o buvo išsakyti žodine forma, apklausos teisme metu atskleidžiant savo požiūrį į tam tikrą konkrečią faktinę situaciją.

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad I. N. 2011-09-21 apklausos teisme metu išsakytais teiginiais būtų apšmeižęs S. A., jo veiksmuose nėra BK 154 str. 1 d. ar 154 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymių, todėl I. N. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą;

pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. A. galutinę subendrintą bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

S. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

I. N. išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d., nesant padarytoms veikoms, turinčioms šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.