Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. e2S-695-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
e2S-695-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01593-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Suinteresuotas asmuo
UAB „Litagros prekyba“, J. S.
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
  • 140.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-695-826/2015

Teisėja Raimonda Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-3-01593-2014-7)

Procesinio sprendimo kategorijos: 140.1; 122.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys J. S., UAB „Litagros prekyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Principo reikalas“. Nurodė, kad nuo 2004 m. pradėjo ūkininkauti, įregistravo ūkininko ūkį, pirko žemės sklypus ir žemės ūkio techniką, kurą ir kitus produktus bei prekes, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti bei plėsti. 2009 m. prasidėjus ekonominei krizei ir dėl jos kritus nekilnojamojo turto kainoms, pradėjo mažėti vartojimas, pareiškėjas nebegalėjo pelningai realizuoti savo produkcijos, susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl to kreditoriai kreipėsi į antstolius ir buvo areštuotas visas pareiškėjo turtas. Šiuo metu pareiškėjas neturi galimybių vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Nurodo, kad yra skolingas UAB „Agrochema“ 63 560,92 Lt, UAB „Gotartas“ – 12 082,85 Lt, AB DnB bankui – 64 671,57 Lt, UAB „EU Verslas“ – 12 968,50 Lt, AB „Lytagra“ – 33 693,68 Lt, UAB „Lytagros prekyba“ – 50 000 Lt, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 45 032,33 Lt, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 11 113,41 Lt. Pareiškėjo pradelsti mokėti įsiskolinimai, neskaičiuojant paskirtų baudų, priteistų procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų, iš viso sudaro 293 123,26 Lt. Pareiškėjas prašo iškelti jam bankroto bylą, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-02-05 nutartimi pareiškėjui R. S. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“, patvirtino 702,33 Eur sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 500 Eur sumą, reikalingą pareiškėjui kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kokius pareiškėjas turi kreditorius, įsiskolinimus jiems, pareiškėjui priklausantį turtą, pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų apie tikslų įsiskolinimo šiam suinteresuotam asmeniui dydį, taip pat nenurodė tikslaus turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kiekio, tačiau tikslūs kreditiniai reikalavimai yra tvirtinami teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą, o tikslų ieškovo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kiekį nustatys bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūras. Teismas konstatavo, kad pagal turtinę padėtį pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismas neturi duomenų apie tai, kad ieškovas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių, yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 str., 208 str., 209 str., 216 str., 222 str., 223 str., ir jo teistumas nėra išnykęs ir dėl to jis tapo nemokus; jam nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu yra fizinis asmuo, bankroto byla. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti ieškovui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorų interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, ieškovas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos, net jei jos ir padidėtų, neleistų skolinių įsipareigojimų padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama su kreditorių pagalba atkurti ieškovo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek ieškovo, tiek kreditorių interesus.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas formaliai pasisakė dėl pareiškėjo finansinių pajėgumų, atsižvelgdamas vien tik į pareiškėjo nurodytą skolinių įsipareigojimų ir turimo turto dydį, tačiau netyrė ir nevertino realios pareiškėjo finansinės padėties bei neatsižvelgė į jo elgesį ir sąžiningumą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė mažesnę įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui sumą, nes jo skola yra ne 50 000 Lt, o 18 114,82 Eur (62 546,86 Lt), pareiškėjas nesąžiningai sumažino savo įsipareigojimų dydį. Pareiškėjas nurodė ne visą savo turimą turtą ir jo vertę, o teismas nepagrįstai nurodė, kad šių aplinkybių tikslinimas ir nustatymas yra bankroto administratoriaus, o ne teismo pareiga. Turto arešto aktu Nr. S1-35988 areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas (kilnojamasis turtas), tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šio turto jis neturi. Teismas privalėjo vertinti aplinkybes, kad pareiškėjas slepia savo turtą, nenurodo tikrosios jo masės. Teismas formaliai išvardijo pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė, kokia nutarties priėmimo dieną yra žemės sklypų rinkos vertė. Masinio vertinimo metu nustatyta pareiškėjui priklausančio turto vertė negalėjo būti pripažintina kaip atitinkanti dabartinę realią turto vertę. Byloje nepateikta duomenų apie pareiškėjo vardu atliktus nekilnojamojo turto sandorius per pastaruosius trejus metus, nepateikta duomenų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros apie gautas išmokas. Teismas nevertino, kad duomenų apie sutuoktinės turimas transporto priemones taip pat nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo santuoka nenutraukta, sutuoktinės J. S. turimos transporto priemonės, pajamos bei turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas planuoja 2014 metais gauti 28 000 Lt pelno, tačiau nutartis priimta 2015-02-15, jau pasibaigus 2014 mokestiniams metams, taigi pareiškėjas privalėjo pateikti, o teismas privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti ne spėjamus ir numanomus duomenis apie ketinamą gauti pelną, o tikrus, buhalteriniais dokumentais pagrįstus duomenis apie 2014 mokestiniais metais gautą pelną. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad jis atliko kokius nors veiksmus siekdamas padidinti pajamas, jis nesikreipė į darbo biržą dėl geriau mokamo darbo, nesiėmė veiksmų siekdamas sumažinti skolas ar padidinti pajamas. Teismas neatliko pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių analizės, nes nepaisydamas itin didelių įsipareigojimų neįvykdymo pareiškėjas ir vėliau aktyviai prisiiminėjo naujus finansinius įsipareigojimus ir jų neįvykdydavo. Teismas turėjo būti aktyvus ir, kilus abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, turėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo. Teismui pareiškėjas nepateikė duomenų apie galimai gautas / gaunamas lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, išmokas už žemės naudmenas, taip pat pasėlių draudimo išmokas, o jų gavo iš viso 232 829 Lt. Pagal byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, kad, be nekonkrečių, neaiškių pajamų, gaunamų iš ūkininko veiklos, pareiškėjas neketina ir neplanuoja gauti kitų pajamų, o tokia pozicija taip pat privalėjo būti įvertintina sąžiningumo aspektu. Suinteresuotas asmuo nesutinka ir su teismo patvirtinta išlaidų suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nurodo, jog ji aiškiai per didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. S. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad tikslus kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas sudaromas ir tvirtinamas vėlesnėje bankroto proceso stadijoje, todėl kreditoriaus argumentas dėl nurodyto netikslaus jo finansinio reikalavimo dydžio nelaikytinas pagrįstu argumentu, dėl kurio pareiškėjui neturėtų būti keliama bankroto byla. Klausimas dėl turto, paminėto arešto akte Nr. S1-35988, kurio pareiškėjas neturi, buvo išspręstas teismo posėdžio metu, o kreditoriaus argumentai dėl turto vertės netikslumo negali būti vertinami kaip pagrindas atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą. Įstatymas nekelia reikalavimo nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyti tikrąją, šiuo metu rinkoje egzistuojančią besikreipiančiojo į teismą fizinio asmens turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto iškėlimo stadijoje bei iškėlus bankroto bylą. Kreditoriaus teiginiai, jog pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo pajamoms didinti, yra nepagrįsti. Pareiškėjas prisiimdamas skolinius įsipareigojimus investavo į savo vykdomą ūkinę veiklą, iš kurios tikėjosi gauti pelno. Kreditorius teigia, kad pareiškėjas nenurodė, kokią sumą ketina skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui kiekvieną mėnesį, ir tai vertina kaip galimą pareiškėjo nesąžiningumą. Kreditorius neatsižvelgia į tai, kad minėtos informacijos pateikti pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo FABĮ nereikalauja. Net mokumo atkūrimo plane turi būti nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos veiksmais mokumui atkurti, teismo turi būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje. Kreditorius teigdamas, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti patvirtinta 500 Eur/mėn. suma yra nepagrįsta ir nelogiška, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Kreditorius nurodo, jog byloje nėra pateiktos nuomos sutarties, tačiau pareiškėjas gyvenamąjį plotą nuomojasi iš fizinio asmens, su juo nesudaręs rašytinės sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis formali, nemotyvuota, teismas neįvertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nenustatė, tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Pirmosios instancijos teismas išvardijo pareiškėjo kreditorius, įsipareigojimų jiems dydžius, nurodė, kokį turtą turi pareiškėjas ir nurodė, kad pagal turimą turtą pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų, o skoliniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas pareiškėjo sąžiningumą apsiribojo FABĮ 5 str. 8 d. išvardytų konkrečių pagrindų nebuvimu ir nevertino pareiškėjo elgesio FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu pagrindu, kuris numato, jog asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Šio straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus.

Į bylą buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo turtą ir jo vertę, tačiau turimo turto vertė buvo nustatyta masinio įvertinimo metu dar 2007 m., ji nėra ir negali būti laikoma objektyvia ir realia verte bylos nagrinėjimo metu 2015 metais. Tokia nekilnojamojo turto vertė nėra individualiai šiam turtui nustatyta, dėl to neaišku, ar ji yra pakankama didžiajai pareiškėjo įsiskolinimų daliai padengti, ir nenustačius tikrosios pareiškėjo turto apimties negalima teigti, kad jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų šiuo metu ar kad vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus būtų pažeista skolininko ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog byloje liko neįvertintas pareiškėjo sutuoktinės turtas ir jos gaunamos pajamos, nes kol pareiškėjas yra santuokoje, jam priklauso dalis sutuoktinės turto bei pajamų, į kuriuos kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą. Pareiškėjas teismui nurodė, kad su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2007 m., tačiau ir toliau prisiėmė naujus kreditinius įsipareigojimus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiems tikslams buvo naudojamos pasiskolintos lėšos. Pareiškėjas yra ūkininkas, kuris pagal 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą gavo 232 829 Lt paramą, tačiau šio fakto teismui nenurodė, taip pat nenurodė, ar vėlesniais metais buvo gautos paramos lėšos, o teismas šių duomenų nepagrįstai nepareikalavo. Pareiškėjas, prisiimdamas vis naujus skolinius įsipareigojimus, prisiėmė nepamatuotą riziką, nors, įvertinęs savo finansines galimybes, privalėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams įvykdyti negalės. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. ketina gauti 28 000 Lt pelno, nors 2013 m. dirbo nuostolingai, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys apie 2014 m. pajamas, nors nutartis priimta jau 2015-02-05. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip jis ketina padidinti savo pajamas bei kokiomis sumomis planuoja mažinti įsiskolinimus, o nenurodžius bent preliminarių ketinimų, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas siekia atkurti mokumą, priešingai, manytina, jog bankrotu siekiama tik nurašyti skolas, bet ne jas restruktūrizuoti. Neatlikus pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių analizės, neįvertinus pareiškėjo nemokumo sąžiningumo aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas sąžiningų veiksmų ar dėl ekonominės krizės.

Panaikindamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir perduodamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas nepasisako dėl kitų skundo argumentų, susijusių su teismo patvirtina 500 Eur išlaidų suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nes jie teisiškai nereikšmingi ir bus įvertinti pareiškimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313, 338 str.).

Panaikinus nutartį ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos R. S. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Dobrovolskis