Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Z. (M. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) ,,RWI LT“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ,,Audersima“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (UAB) ,,Baltijos geležinkelių statyba“, M. Z., A. Z., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (UAB) ,,Babėnų transportas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš M. Z. ir UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ 10 000 EUR žalos atlyginimo BUAB „RWI LT“ naudai; priteisti iš atsakovo A. Z. subsidiariai su atsakove UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ 10 000 EUR žalos atlyginimo, priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2012-02-27 buvo įregistruota UAB „RWI LT“. Įmonės pagrindinė veikla buvo geležinkelių ir požeminių geležinkelių tiesimas, kita niekur nepriskirta specializuota statybos darbų veikla. Įmonės vadovu nuo 2012-04-27 iki bankroto bylos iškėlimo buvo L. pilietis M. Z.. 2014-03-28 buvo pasirašytas UAB „RWI LT“, atstovaujamos M. Z., įgaliojimas A. Z. – valdyti, naudotis ir disponuoti visais įmonei priklausančiais piniginiais indėliais, atstovauti bendrovei įsigyjant transporto priemones ir kt. 2015-05-04 UAB „RWI LT“, atstovaujama M. Z. įgalioto asmens A. Z., ir UAB „Baltijos geležinkelių statyba“, atstovaujama to paties asmens – (duomenys neskelbtini) A. Z., sudarė ratinio ekskavatoriaus Q & K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ratinis ekskavatorius buvo parduotas UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ už 3 000 EUR. Ši įmonė už ratinį ekskavatorių neatsiskaitė. 2016-10-10 UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ ratinį ekskavatorių pardavė įmonei UAB „Babėnų transportas“ už 13 000 EUR. Po pardavimo su ieškove už ratinį ekskavatorių taip pat nebuvo atsiskaityta. 2016-02-03 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „RWI LT“, bankroto administratore paskirta UAB „Audersima“. M. Z. įgaliotas asmuo A. Z., kuris ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, buvo ir pirkusios UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ (duomenys neskelbtini), ir turimais duomenimis — M. Z. brolis, t. y. akivaizdžiai susijęs asmuo. Pardavimas už gerokai (4 kartus) mažesnę kainą negu tikroji ratinio ekskavatoriaus vertė sudaro pagrįstą manymą dėl fiktyvios bei ekonomiškai įmonei nenaudingos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, M. Z., būdamas UAB „RWI LT“ vadovas, leisdamas sudaryti nuostolingą ieškovei pirkimo–pardavimo sandorį, veikė neatsakingai, todėl turi atlyginti dėl jo sudarymo ieškovei ir jos kreditoriams padarytą žalą – atlyginti 10 000 EUR, žala susidarė įvertinus, kad vėliau ratinis ekskavatorius, buvo parduotas ne už 3 000 EUR, o už 13 000 EUR. Tuo atveju, jei atsakovė UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ negalėtų įvykdyti prievolės, A. Z. turėtų atsakyti subsidiariai, nes yra šios įmonės tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), kuris pasinaudojo kontroliuojama įmone tam, kad galėtų perparduoti ratinį ekskavatorių trečiajam asmeniui ieškovei ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-19 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų M. Z. ir UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ solidariai, o iš atsakovo A. Z. subsidiariai, 10 000 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 000 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei BUAB ,,RWI LT“ bankroto administratorei UAB ,,Audersima“, priteisė iš atsakovų M. Z., UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ ir A. Z. lygiomis dalimis 400 EUR, t. y. po 133,34 EUR bylinėjimosi išlaidų, ieškovei BUAB ,,RWI LT“ bankroto administratorei UAB ,,Audersima“, priteisė iš atsakovų M. Z., UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ ir A. Z. lygiomis dalimis 225 EUR, t. y. po 75 EUR žyminio mokesčio valstybei.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas tuo, kad atsakovai M. Z. ir A. Z. pažeidė įmonės vadovo pareigą išimtinai veikti įmonės interesais, ir taip padarė žalą bendrovei. Ieškovės nuomone, atsakovas A. Z., veikdamas pagal įgaliojimą, išduotą UAB „RWI LT“ vadovo M. Z., 2015-05-04 sudarė ratinio ekskavatoriaus Q & K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kurią ratinis ekskavatorius už 3 000 EUR buvo parduotas UAB „Baltijos geležinkelių statyba“, kurios vadovas yra A. Z., t. y. tas pats asmuo, veikiantis pagal minėtą įgaliojimą ir atstovaujantis UAB „RWI LT“ interesams. 2016-08-17 buvo sudaryta kita to paties ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Baltijos geležinkelių statyba“, atstovaujama direktoriaus A. Z., už daugiau nei keturis kartus didesnę kainą, t. y. už 13 000 EUR, pardavė trečiajam asmeniui UAB „Babėnų transportas“ nurodytą ratinį ekskavatorių. 2016-10-12 perdavimo – priėmimo aktu trečiasis asmuo perėmė nuosavybėn ratinį ekskavatorių, už jį sumokėdamas banko pavedimais nuo 2016-08-12 iki 2016-10-28, lėšas pervedė į UAB „Baltijos geležinkelių statyba“ sąskaitą LT (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke bei 2016-10-10 200 EUR sumokėjo pagal kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO Nr. l. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad tiek atsakovas M. Z., būdamas UAB ,,RWI“ vadovu, tiek atsakovas A. Z., veikdamas pagal įgaliojimą ir būdamas UAB ,,Baltijos geležinkelių statyba“ vadovu, sudarė UAB ,,RWI“ akivaizdžiai nenaudingas ir nuostolingas sutartis, kurių pagrindu įmonei atsirado 10 000 EUR žala, kuri šiuo atveju pasireiškė kaip ieškovės negautos pajamos, kurios, esant teisėtoms pardavimo sąlygoms, t. y. turtą pardavus už rinkos kainą, būtų panaudotos bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog šioje byloje ieškovei atstovaujanti administratorė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos padarymo faktą ar jos dydį, todėl bankroto administratorės reikalavimai kaip pagrįsti patenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas M. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-19 sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo M. Z. priteisė 10 000 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, šią ieškinio dalį atmesti, kitą sprendimo dalį pakeisti, į civilinę bylą atsakove įtraukiant VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą-Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą ir ieškovei žalos atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo A. Z., BUAB „Baltijos geležinkelių statyba“, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro-Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti A. Z. dalyvavimą procese būtinu, įpareigoti ieškovę pateikti visus buhalterinius duomenis ir duomenis iš SIA „La Impressa“ banko atsiskaitomosios sąskaitos apie 2012–2016 m. laikotarpiu atsakovo M. Z. ir įmonės SIA „La Empresa“ pervestas pinigines lėšas į UAB „RWI LT“ sąskaitą ir UAB „RWI LT“ pervestas lėšas atsakovui M. Z. ir įmonei SIA „La Empresa“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovui M. Z., A. Z. įteikė pažeisdamas CPK 122 straipsnio l dalies, CPK 130 straipsnio nuostatas. Kadangi atsakovui M. Z. nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, todėl atsakovas M. Z. laiku negalėjo teismui pateikti įrodymų, reikšmingų bylai teisingai išnagrinėti.Atsakovas M. Z. yra įtrauktas dalyvauti byloje atsakovu visiškai nepagrįstai, kadangi savo akcijas atsakovas M. Z. buvo perleidęs sūnui M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), dar 2014-04-02, 2014-04-15 pateikė prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog UAB „RWI LT“ 2014-03-28, atstovaujama direktoriaus M. Z., išdavė generalinį įgaliojimą A. Z., kuriuo suteikė teisę A. Z. veikti UAB „RWI LT“ vardu, neva kartu ir atstovauti bendrovei įsigyjant transporto priemones ir kt. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nevertino įgaliojimo turinio ir įgaliotajam A. Z. suteiktų įgalinimų apimties. Įgaliojimas buvo parašytas sudaryti konkretiems veiksmas, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, jog šiuo įgaliojimu nebuvo suteikta teisė pardavinėti įmonės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kartu ir transporto priemones. A. Z. tik savo nuožiūra, be UAB „RWI LT“ direktoriaus ar akcininko įgaliojimo, leidimo ir sutikimo, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, neteisėtai pardavė ginčo transporto priemonę – ekskavatorių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent atsakovas M. Z. įgaliojo A. Z. parduoti ekskavatorių už įmonei nuostolingą piniginę sumą, todėl pagrindinę atsakomybę dėl šio sandorio turi prisiimti A. Z. ir jo atstovauta bei vadovaujama įmonė UAB „Baltijos geležinkelių statyba“.Įžvelgtinas ir valstybinės institucijos, registruojančios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro-Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, aplaidumas atliekant pirkimo–pardavimo sandorį sudarančio asmens dokumentų patikrą, nes remiantis įgaliojimu, atsakovas A. Z. niekaip negalėjo sudaryti ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sandorio, neturėdamas tam jokio įgaliojimo. Todėl minėta įstaiga, dėl kurios neatidumo buvo įregistruotas neteisėtas, t. y. asmens, neturinčio įgalinimų, sudarytas sandoris ir ieškovei padaryta žala, atitinkamai šioje byloje turėtų būti įtraukta bendraatsakiu.Bankroto administratorė, po nutarties įsiteisėjimo perėmusi bankrutuojančios įmonės dokumentus ir būdama įsitikinusi, kad UAB „RWI LT“ ekskavatorius buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, turėjo nedelsdama imtis veiksmų ir ginčyti tokį sandorį kaip neteisėtą ir žalingą UAB „RWI LT“ ne tik dėl nepagrįstai mažos, t. y. nerealios, šios sandorio vertės, bet ir kaip negaliojantį sandorį, sudarytą tam teisės ir įgaliojimų neturinčio asmens. Todėl yra pagrindas manyti, jog BUAB „RWI LT“ žala buvo padaryta ir dėl pačios ieškovės atstovės – bankroto administratorės – neveiklumo.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Adresas (duomenys neskelbtini), – buvo tiek pačios įmonės buveinės adresas, tiek turto, kurio bendraturčiu yra apeliantas, adresas, tuo labiau žinant, kad šiuo adresu gyvena jo šeimos narys, t. y. mama. Savo apeliaciniame skunde atsakovas patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Todėl vienintelė ieškovei ir teismui žinoma vieta buvo įmonės, kurios jis direktorius buvo, buveinė, kuri kartu yra ir jo dalinė nuosavybė.Ieškovė disponuoja viešais duomenimis, t. y. išrašu iš VĮ Registrų centro, pagal jį apeliantas M. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nurodytas kaip UAB „RWI LT“ vadovas nuo 2012-03-08. Šie duomenys nėra panaikinti ar nuginčyti. Byloje nėra pateikta duomenų – įrodymų (netgi su apeliaciniu skundu), kad apeliantas pateikė (ir kada) prašymą atleisti jį iš vadovo pareigų po to, kai 2014-03-24 akcijas perleido savo sūnui M. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2014-03-28 suteiktas ir nepanaikintas įgaliojimas broliui A. Z. įrodo, kad apeliantas veikė kaip įmonės vadovas. 2014-03-28 buvo pasirašytas UAB „RWI LT“, atstovaujamos M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), įgaliojimas A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (kiek yra žinoma, M. Z. broliui), valdyti, naudotis ir disponuoti visais įmonei priklausančiais piniginiais indėliais, sąskaitomis, atstovauti bendrovei įsigyjant transporto priemones ir pan.. Įgaliojimas galiojo iki 2015-12-31, tačiau ratinis ekskavatorius pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduotas UAB „Baltijos geležinkelių statybai“ už 3 000 eurų 2015-05-04.Bankroto administratorės veiksmai, jei tam yra pagrindo, gali būti skundžiami kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnis) ir nėra šios bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantas su apeliaciniu skundu bei su 2017-08-07 prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos pateikė papildomus įrodymus. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus. Kadangi minėtais įrodymais šalys grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, minėti įrodymai pridėtini prie bylos.Byloje kilo ginčas dėl vadovo civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-03 nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Audersima“. Ieškovės bankroto administratorė pareiškė ieškinį, kuris grindžiamas tuo, jog atsakovai M. Z. ir A. Z. pažeidė įmonės vadovo pareigą išimtinai veikti įmonės interesais, ir taip padarė žalą bendrovei. Atsakovas A. Z., veikdamas pagal 2014-03-28 įgaliojimą, išduotą UAB „RWI LT“ vadovo M. Z., 2015-05-04 sudarė ratinio ekskavatoriaus Q & K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ratinis ekskavatorius už 3 000 EUR buvo parduotas UAB „Baltijos geležinkelių statyba“, kurios vadovas yra A. Z., t. y. tas pats asmuo, veikiantis pagal minėtą įgaliojimą ir atstovaujantis UAB „RWI LT“ interesams. 2016-08-17 sudaryta kita to paties ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Baltijos geležinkelių statyba“, atstovaujama direktoriaus A. Z., už 13 000 EUR pardavė trečiajam asmeniui UAB „Babėnų transportas“ nurodytą ratinį ekskavatorių. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, motyvuojant tuo, kad M. Z., būdamas UAB ,,RWI“ vadovu, tiek atsakovas A. Z., veikdamas pagal įgaliojimą ir būdamas UAB ,,Baltijos geležinkelių statyba“ vadovu, sudarė UAB ,,RWI“ akivaizdžiai nenaudingas ir nuostolingas sutartis, kurių pagrindu įmonei atsirado 10 000 EUR žala, kuri šiuo atveju pasireiškė kaip ieškovės negautos pajamos, kurios, esant teisėtoms pardavimo sąlygoms, t. y. turtą pardavus už rinkos kainą, būtų panaudotos bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti.Apeliaciniame skunde apeliantas M. Z. pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, jog įteikiant procesinius dokumentus M. Z. bei A. Z. buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, todėl apeliantas neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų, reikšmingų bylai teisingai išnagrinėti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Ginčijamų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusio CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129 (paskiriant kuratorių), CPK 130 (viešo paskelbimo būdu) straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 124 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nutartį išsiuntė apeliantui ieškinyje nurodytu korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), bei kitu adresu (duomenys neskelbtini), neįteikus procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus įteikė CPK 130 straipsnyje nurodyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovui A. Z. procesiniai dokumentai taip pat išsiųsti adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įgaliojime nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas). Atsakovui neįteikus procesinių dokumentų minėtais adresais, jie įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, jog pirmiausiai pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui (CPK 29 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškinyje apelianto M. Z. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Atsakovo A. Z. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), nors 2014-03-28 įgaliojime nurodyta, kad minėto asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė papildomai ieškinyje nurodė, jog su apeliantu nepavyksta susisiekti žinomais kontaktiniais duomenimis bei telefonais, todėl procesinius dokumentus prašė siųsti adresu (duomenys neskelbtini), nes apeliantas yra šio nekilnojamojo turto savininkas, ir tikėtina, kad jame gyvena jo šeimos nariai. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, prašė įteikti juos viešo paskelbimo būdu, nes bankrutuojanti įmonė neturi galimybės paskirti kuratoriaus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė turėdama pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių teisingam atsakovų gyvenamosios vietos adreso nustatymui, šios pareigos neįvykdė, nes prašė įteikti abiem atsakovams procesinius dokumentus apelianto turto buvimo vietos adresu, kuris sutampa su ieškovės buveine.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką, ir nesiėmė priemonių, užtikrinančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą. Remiantis EŽTT išaiškinimu, dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė buvo nurodžiusi apelianto gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas apelianto gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų nesiuntė. Be to, pirmosios instancijos teismas turėdamas pareigą imtis papildomų priemonių išsiaiškinti tikrąjį apelianto adresą – patikrinti registrų duomenis apie apelianto deklaruotą gyvenamąją vietą, darbovietės adresą, šios pareigos nevykdė. Atsakovui A. Z. prieš įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu taip pat netikrino registro duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą, darbovietės adresą.Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovams, šioje byloje iš esmės pažeidė CPK 123, 130 straipsnio nuostatas, todėl apeliantui, neturinčiam informacijos apie prieš jį pradėtą teismo procesą, buvo užkirsta galimybė įgyvendinti teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir teikti įrodymus, reikšmingus ginčo išsprendimui. Atsakant į atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, jog apeliantas pats pripažįsta, jog gyvena (duomenys neskelbtini), todėl net ir siunčiant procesinius dokumentus (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu, jam įteikti procesinių dokumentų nebūtų pavykę, pažymėtina, jog Civilinio proceso kodeksas numato, jog procesinių dokumentų įteikimas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių taip pat laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Procesinius dokumentus gavę šeimos nariai turi pareigą juos įteikti adresatui.Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas negali nustatytų procesinių teisės normų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės. Be to, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.Kaip jau minėta, šioje byloje ieškinio reikalavimai yra grindžiami tuo, kad tiek M. Z., būdamas UAB ,,RWI“ vadovu, tiek atsakovas A. Z., veikdamas pagal įgaliojimą ir būdamas UAB ,,Baltijos geležinkelių statyba“ vadovu, sudarė UAB ,,RWI“ akivaizdžiai nenaudingas ir nuostolingas sutartis, kurių pagrindu įmonei atsirado 10 000 EUR žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad atsakovas M. Z. buvo perleidęs įmonės akcijas sūnui M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), dar 2014-04-02, 2014-04-15 pateikė prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų. Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nevertino įgaliojimo turinio ir įgaliotajam A. Z. suteiktų įgalinimų apimties. Apelianto teigimu, įgaliojimu nebuvo suteikta teisė pardavinėti įmonės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, iš jų ir transporto priemones. Todėl, apelianto vertinimu, A. Z. tik savo nuožiūra, be UAB „RWI LT“ direktoriaus ar akcininko įgaliojimo, leidimo ir sutikimo, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, neteisėtai pardavė ginčo transporto priemonę – ekskavatorių, todėl jis turi prisiimti atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, darytina išvada, kad siekiant priimti pagrįstą sprendimą dėl pagrindo apeliantui taikyti civilinę atsakomybę kaip įmonės vadovui, reikalinga ištirti ir įvertinti visas aplinkybes bei įrodymus, susijusius su 2014-03-28 įgaliojimo atsakovui A. Z. sudarymu, jo turiniu, suteiktų įgaliojimų apimtimi. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių bei įrodymų netyrė ir nevertino. Tik įvertinus nurodytas aplinkybes bei ištyrus visus byloje esančius bei su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, susijusius su įgaliojimo ir ginčo sandorių sudarymu, bus galima spręsti dėl pagrindo taikyti apeliantui civilinę atsakomybę arba galimai svarstyti dėl atsakomybės taikymo A. Z. viršijus įgaliojimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas (CPK 123, 130 straipsniai), neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą pažeidus proceso teisės normas bei neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.