Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas, AN15.-494-1095/2021

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-09-15
Bylos Nr.: AN15.-494-1095/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-08-3-00278-2021-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę

Teisėjas: Neringa Girnytė (pirm.)
Pažeidėjas: D. K.
Institucija: Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Nukentėjusysis: Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas
Advokatai: Dainius Mažylis

Kategorijos

1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-494-1095/2021Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00278-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 16.9.1; 16.9.8.1; 16.9.10; 21.9.10 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugsėjo 15 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Rūtai Marinskaitei, Vitalijai Kliukienei, Rasai Švėgždienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, jo atstovei pagal įstatymą mamai J. K.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Raimondai Pintukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2, 3 dalis, 423 straipsnio 1, 3 dalis, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 2, 5 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2021 m. gegužės 30 d. 00.20 val. Panevėžyje, ties Klaipėdos g.–J. Tilvyčio g. sankryža, vairavo mopedą „Peugeot“ be valstybinio numerio ženklo (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėliau buvo rastas įdėtas į mopedo daiktadėžę), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra neįgyta, ir būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,25 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. Mopedui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. D. K. vairuodamas mopedą nepakluso tikrinančių policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Reikalavimas buvo pareikštas įjungus specialiojo „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto policijos skiriamaisiais ženklais, mėlynus ir raudonus šviesos bei specialiuosius garso signalus, be to daug kartų per garsiakalbį reikalaujant sustabdyti vairuojamą transporto priemonę.

Be to, D. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir už tai, kad važiuojant J. Basanavičiaus g. ties 44 pastatu, Panevėžio m., D. K. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuoto mopedo, kliudė pažeidėjo kairėje važiavusio kito specialiojo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės sparną (specialioji transporto priemonė važiavo su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais). Po susidūrimo D. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Nukentėjusiajam dėl specialiosios transporto priemonės apgadinimo buvo padaryta 1544,30 Eur žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdyje parodė, kad pripažįsta kaltę, jog vairavo neblaivus, neturėdamas tam teisės, bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau nepripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį. Gegužės 30 d. apie vidurnaktį važinėjo su motoroleriu mieste, valstybinis numeris buvo be vieno varžto, todėl nukrito ir įsidėjo jį į daiktadėžę. Policija jį pradėjo stabdyti jam važiuojant Klaipėdos g. link centro, jie buvo įjungę švyturėlius, todėl suprato, kad jį stabdo, tačiau kadangi buvo išgėręs ir neturėjo teisės vairuoti, bijojo stoti ir nestojo, galvodamas, kad pabėgs. Iš pradžių pareigūnai jį vijosi važiuodami iš paskos, jis važiavo link Paltaroko mokyklos, užvažiavo į kalną, važiavo pro bažnyčią, važiavo link Žemynos mokyklos, nusuko į kiemus ir atitrūko nuo to policijos ekipažo, bet po to prie jo privažiavo kitas policijos ekipažas su „Caddy“ automobiliu ir transporteris (autobusiukas). Išvažiavus į Aukštaičių g., prieš prekybos centro IKI perėją, pareigūnai su autobusiuku („Volkswagen“ transporteriu) vieną kartą su dešiniu priekiniu sparnu jam trenkė į motorolerio kairės pusės galinę dalį, jis susimėtė, su pirštu parodė į šalmą, ir ties prekybos centru, pravažiavus perėją, antrą kartą jam buvo trenkta į šoną, tada jis vėl rodė „ką jūs darot“. Tuo metu transporteris buvo jam iš kairės pusės. Pareigūnai jį taranavo su automobilio dešiniu priekiniu sparnu, todėl ne visi nurodyti automobilio apgadinamai susiję su įvykiu. Įsukęs į Basanavičiaus g., prie 44 pastato, jis sustojo, kai pamatė, kad nepabėgs, nes jam užblokavo kelią ir jo priekinis ratas užšoko ant borto, pareigūnas išlipo iš automobilio, jį nuvertė nuo motorolerio, paguldė ant žemės ir užspaudė su koja, jis nesipriešino, ištiesė rankas, pareigūnas spėjo nusegti laikrodį ir uždėti antrankius. Kai buvo uždėti antrankiai, jis gulėjo ant žemės ir nieko nedarė, jo rankos buvo už nugaros ir surakintos, o kitas pareigūnas atidarė šalmo dangtį ir įpurškė dujų, dėl to jis rėkė, koliojosi. Sulaikymas vyko ant šaligatvio. Važiavo su tėčio, kuris yra išvykęs, motoroleriu, kurį pasiėmė iš garažo niekam apie tai nesakydamas. Neblaivumas buvo tikrintas du kartus, vartojo alkoholį iki vairavimo likus pusę valandos. Motorolerio techninė apžiūra nėra atlikta. Gailisi dėl to, kad padarė neapgalvotą nesąmonę, bet pasimokė ir daugiau taip nebedarys. Netiesa, kad automobilis iš karto buvo išvežtas į servisą remontuoti, nes turi vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad tarnybinis automobilis yra toliau eksploatuojamas su pažeistu priekiniu sparnu.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Raimonda Pintukaitė parodė, kad pažeidimų esmė nurodyta protokole. Eismo įvykis įvyko prie Basanavičiaus g. 44, t. y. šiek tiek arčiau, nei pažeidėjo sulaikymo vieta. Įvykio vieta nustatyta pagal bylos medžiagą ir pareigūnų paaiškinimus. S. R. pasakys tikslią įvykio vietą. Policijos automobilis po įvykio buvo apžiūrėtas ir remontuojamas servise. Ji pati ryte apžiūrėjo automobilį ir matė, kad sugadintas yra dešinės pusės priekinis sparnas. Dėl kelių protokolų surašymo gali paaiškinti, kad iš pradžių buvo surašyti atskiri protokolai dėl eismo įvykio ir kitų pažeidimų, tačiau taip daryti negalima, todėl vėliau buvo surašytas vienas protokolas. Pasiskambinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisui sužinojo, kad remontas kainuos apie 600 Eur, t. y. neviršys 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl iš pradžių buvo parinkta vienokia kvalifikacija. Kadangi vėliau gavo informaciją apie didesnę nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių žalos sumą, reikėjo iš naujo supildyti protokolą. Galutinės sąmatos neturi, nes automobilis dar yra remontuojamas, po įvykio automobilis nebuvo eksploatuojamas. V. B. atsakingas už tarnybinį transportą. Negali pasakyti, ar šiuo konkrečiu atveju buvo atliekamas aplinkybių patikrinimas.

Liudytojas S. R. parodė, kad yra mobilaus būrio specialistas. Atsimena, kad per raciją buvo gautas pranešimas, kad kolegoms nestoja motoroleris, kuris važiuoja be šviesų, numerių, nereaguoja į perspėjimus sustoti. Persekiojime iš viso dalyvavo trys ekipažai. Jų ekipažas atvažiavo nuo Nemuno g. link Aukštaičių g. tuo metu, kai motoroleris išsuko iš Ramygalos g. į Aukštaičių g. Transporto priemonę vairavo jis. Važiavo su garsiniu signalu, švyturėliai, pats asmuo kartas nuo karto atsisukdamas žiūrėjo į juos, visą kelią mėtėsi, jie buvo priartėję prie motorolerio, o į Basanavičiaus g. pasukus jie jam užstojo kelią, o kolegos buvo jam iš galo, todėl motoroleris lipo ant šaligatvio ir bandė toliau bėgti, tačiau kolegos sulaikė motorolerio vairuotoją. Kai išlipo iš automobilio, motorolerio vairuotojas jau buvo paguldytas ant žemės. Kiek matė, vairuotojas priešinosi aktyviais veiksmais, rėkė, bendravo gana agresyviai. Po persekiojimo pastebėjo, kad įlenktas tarnybinio automobilio priekinis dešinės pusės sparnas, bet kuriuo momentu, kurioje vietoje ir kokiu būdu jis buvo įlenktas, negali pasakyti. Vėliau kolegos nustatė, jog sulaikytas asmuo yra nepilnametis. Persekiojant asmenį ir bandant jį sustabdyti gali blokuoti, taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu keltų labai didelį pavojų. Šiuo atveju to nebuvo. D. K. važiuodamas pavojingai manevravo, ne vieną sykį atsisukdamas gestus rodė, buvo ir priekyje, ir šone jų automobilio (keleivio pusėje). Po įvykio su transportu dirbo iki tol, kol pabaigė tarnybą, o kitą dieną su apgadinta transporto priemone niekas nedirbo ir dabar nedirba, nes ji remontuojama.

Liudytojas M. R. parodė, kad atsimena, jog su kolega važiavo Kerbedžio g. (vairavo jis) ir išgirdo per radijo ryšį, kad nestoja motoroleris, sureagavę į įvykį nuskubėjo link centro, kolegos pasakė, kad pametė motorolerį, o jie tuo metu įsuko į Ramygalos g. ir pamatė, kad priešais juos atvažiavo motoroleris be valstybinių numerių, šviesos tik gabaritinės veikė, jo beveik nesimatė kelyje. Vidury kelio užstatė mašiną, kad jis sustotų prie jų, įjungė garsinį signalą ir per garsiakalbį sakė, kad sustotų. Motoroleris prie pat jų pakeitęs važiavimo kryptį į priešpriešinę eismo juostą išvengė susidūrimo su jais. Kol jie apsisuko, motoroleris iš Ramygalos g. į Aukštaičių g. pasisuko, tada matė, kaip pro sankryžą paskui motorolerį nuvažiavo kolegos S. R. su transporteriu ekipažas, tada jie išvažiavo į Aukštaičiu g. ir pamatė, kaip motoroleris nusuko į Basanavičiaus g. Jiems įvažiavus į Basanavičiaus g. S. R. ekipažas jau buvo užtvėręs motoroleriui kelią, o jie iš galo užtvėrė, t. y. motorolerį „uždarė į dėžutę“, todėl jam nebuvo, kur dėtis, nes kitaip jis nebūtų sustojęs. Jiems sustojus, jo ir S. R. kolega iššoko iš mašinos ir bandė motorolerio vairuotoją tempti nuo motorolerio, bet jis toliau „gazavo“ ir bandė vengti sulaikymo, todėl jis taip pat išlipo iš automobilio ir papurškė vairuotojui dujų, tada jį nuvertė nuo motorolerio ir sulaikė. Pats nematė jokio susidūrimo, ilgiau nepasiliko sulaikymo vietoje, nes išvažiavo toliau dirbti. Negali pasakyti, kokiu atstumu buvo nuo vairuotojo ir ar jo šalmo stikliukas buvo atidarytas, kai purškė dujas, bet vėliau nuėmė vairuotojo šalmą.

Liudytojas J. S. parodė, kad atsimena, kaip su kolega A. A. patruliuodami važiavo Klaipėdos g. link Nemuno g., kai pamatė, kad priešpriešais atvažiuoja akivaizdžiai didesniu greičiu negu leistinas, be šviesų, valstybinių numerių motoroleris. Tarnybinę transporto priemonę vairavo kolega A. A.. Prie Tilvyčio g. įjungė švyturėlius ir pradėjo stabdyti motorolerį, vairuotojas atsisuko, pasižiūrėjo, kad jie vejasi, padidino dar labiau greitį ir nuvažiavo, pavojingai manevravo, beveik jų pačių nekliudė, persekiojo iki tol, kol pametė Durpyno g. Vairuotojo sulaikymo nematė. Teko įforminti eismo įvykį dėl apgadintos kolegų transporto priemonės, kolega S. R. nurodė, kad priekinis dešinės pusės sparnas apgadintas, paaiškino, kad persekiojimo metu atsitrenkė pilietis, fotografavo ir tarnybinį automobilį (matė tarnybinio automobilio priekinio dešinio sparno apgadinimą), ir motorolerį. Eismo įvykio aplinkybes aiškinosi po vairuotojo sulaikymo, braižė eismo įvykio vietos planą, viską, ką tuo metu matė, užfiksavo, šiame plane eismo įvykio vieta nebuvo pažymėta, todėl negali pasakyti, kur konkrečiai, kas ir kaip įvyko. Persekiojant gali naudoti švyturėlius, garsinį signalą, sudaro sąlygas, kad aiškiai matytų, kad jis yra persekiojamas, prisigretinti, tačiau taranuoti negali.

Liudytojas T. V. parodė, kad pamena, kaip per raciją pasakė, jog nestoja motoroleris, todėl prisijungė prie jo gaudymo. Važiavo Nemuno g. ir ties Ramygalos–Aukštaičių g. sankryža prieš juos išvažiavo į Aukštaičių g. juodos spalvos motoroleris, tada perėmė persekiojimą, buvo įjungti švyturėliai ir garsiniai signalai, sakė, kad sustotų. Motoroleris buvo priartėjęs ir atitoldavo, buvo momentų, kai buvo susigretinę, motoroleris važiavo jų automobilio dešinėje pusėje per ištiestos rankos atstumą, bet nepajuto ir nematė, kad būtų susilietę transporto priemonės. Pilietis nestojo, atsisukęs parodė vidurinį pirštą, pasuko į dešinę, į Basanavičiaus g., ir vienu momentu, kai jis sulėtino greitį, su jų automobiliu jam buvo užblokuotas kelias, išlipęs bandė sulaikyti vairuotoją, tačiau jis bandė šalintis, pradėjo akceleratorių spausti. Iš kito ekipažo prisijungė kolegos ir padėjo nulaipinti vairuotoją nuo motorolerio. Vairuotojas buvo nulaipintas panaudojus imtinių veiksmus ir dujas. Po 5–10 min. išvažiavo toliau patruliuoti. Aplinkybę, kad tarnybinis automobilis buvo apgadintas, pastebėjo tik išvažiavus toliau patruliuoti, kalbėjo apie įvykį su kolega ir nutarė, kad reikia sustoti ir apžiūrėti, sustoję rado apgadinimus. Apgadintas buvo dešinės pusės priekinis sparnas ir dešinės pusės galinės stumdomos durys apatinėje dalyje, buvo įlenkimai. Kai pamatė, kad yra apgadinimai, grįžo į įvykio vietą ir kiti kolegos įformino eismo įvykį. Baigė tarnybą su ta transporto priemone, bet vėliau neatsimena, kad būtų vykdę tarnybą su ta transporto priemone.

Liudytojas A. A. parodė, kad dirbo su kolega J. S., patruliavo su tarnybiniu automobiliu, važiavo Klaipėdos g. nuo centro pusės link Daukanto g., ketino sukti į kairę ir pamatė kaip priešpriešais atvažiuoja nuo Nemuno g. pusės motoroleris akivaizdžiai dideliu greičiu, be šviesų. Nusprendė sustabdyti patikrinimui, apsisuko ir pradėjo važiuoti jam iš galo, įsijungė švyturėlius, garsinį signalą, pranešė per garsiakalbį, kad sustotų, bet jis nestojo, dideliu greičiu pavojingai manevravo gatvėmis, į šonus mėtydamasis ir vis atsisukinėdamas. Motoroleris įvažiavo į Durpyno g. kiemą ir dingo iš jų akiračio, nes kieme negalėjo toliau persekioti, pranešė apie tai kitiems ekipažams, o vėliau išgirdo, kad sulaikė motorolerį su vairuotoju, todėl nuvažiavo į sulaikymo vietą. Kolegos pasakojo, kad buvo atsitrenkęs į autobusiuką, bet plačiau apie eismo įvykį nepasakojo. D. K. rėkavo, buvo agresyviai nusiteikęs, buvo pasodinę jį į tarnybinį automobilį, jam buvo nustatytas girtumas. Eismo įvykį fiksavo, rašė protokolą, matė apgadintą tarnybinio automobilio (transporterio) priekinį sparną.

Liudytojas J. P. parodė, kad tiksliai neatsimena tos dienos įvykio, todėl prašė remtis tarnybiniu pranešimu. Atsimena, kad asmuo nestojo kolegoms, o po kurio laiko prisijungė, kad padėtų stabdyti mopedą. Persekiojimas vyko Ramygalos, Basanavičiaus, Aukštaičių gatvėmis, kolegos buvo arčiau motorolerio, o jie buvo toliau nuo motorolerio atsilikę, važiavo atsilikę apie 200 m, todėl nematė paties eismo įvykio. Matė, kad mopedas ir kolegų automobilis važiavo šalia vienas kito, mopedas buvo dešinėje tarnybinio automobilio pusėje. Mopedą sustabė jų kolegos ir beveik iš karto privažiavo jie. Buvo prie tarnybinio automobilio mopedas sustojęs, kai jis ir kolega iš kito tarnybinio automobilio bandė nulaipinti mopedo vairuotoją. Po to jie išvažiavo iš sulaikymo vietos, ilgiau ten nepasiliko. Neprisimena, ar kas iš kolegų sakė apie apgadintą transportą. Neprisimena, ar ant tarnybinio automobilio buvo kokie pažeidimai, nes ne jų automobilis buvo apgadintas, o mopedas buvo su nežymiais apgadinamais, kiek prisimena. Jis dėjo vairuotojui antrankius, apie dujų panaudojimą nieko nežino. Po įvykio viską surašė tarnybiniame pranešime.

Liudytojas V. B. parodė, kad yra atsakingas už visas komisariato transporto priemones. Po gegužės 30 d. nakties buvo gautas pranešimas apie apgadinimą, ryte apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad buvo sparnas įlenktas, dažai nubrozdinti ir duobė šoninių galinių stumdomų durų apačioje, daugiau apgadinimų nematė. Automobilis buvo su garantiniu aptarnavimu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati apžiūri ir remontuoja. Kelias dienas po apgadinimų automobiliu dar buvo naudojamasi, nes servisas buvo užimtas, o po to apie savaitę jis buvo remontuojamas. Buvo atliktas šoninių durų ir sparno remontas. Iš pateiktos sąskaitos matau, kad automobiliui buvo atliktas ir techninis aptarnavimas, kuris nesusijęs su tiriamu įvykiu. Konkrečių detalių dėl remonto reikia klausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų. Sąmatoje nurodyti atlikti darbai. Atliekant slankiojančių durų remontą reikėjo ardyti duris, kad jas ištiesinti.

Iš 2021 m. gegužės 30 d. J. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. dirbant ekipaže „1722“ kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. apie 00.10 val. patruliuodami Klaipėdos gatvėje ties sankryža su Daukanto gatve, pastebėjo nuo Klaipėdos–Tulpių gatvių sankryžos atvažiuojantį motorolerį. Minėtas juodos spalvos motoroleris važiavo akivaizdžiai didesniu greičiu nei leistina mieste, o jo gale nebuvo jokio valstybinio numerio ženklo, todėl nusprendė jį patikrinti. Jiems važiuojant jam iš paskos Klaipėdos gatve ir maždaug ties Klaipėdos ir J. Tilvyčio sankryža pradėjus jį stabdyti įjungus specialiojo automobilio švyturėlius ir garsinį signalą, jis dar labiau padidino greitį ir pavojingai manevruodamas nuvažiavo link Klaipėdos ir Ramygalos gatvių sankryžos, kur pasuko į Ramygalos gatvę. Iš ten į Katedros gatvę, o iš jos įvažiavo į Danutės gatvę. Važiuodamas Danutės gatve jis įsuko į Durpyno gatvę ir tuomet į Durpyno gatvėje esančio daugiabučio Nr. 6 namo kiemą, kuriame minėto motorolerio vairuotojas pavojingai manevruodamas pravažiavo tarp ten stovinčių automobilių ir per namų kiemus nuvažiavo Ramygalos gatvės kryptimi. Jiems su specialiuoju policijos automobiliu toliau persekioti minėtą motorolerio vairuotoją nebuvo galimybės, todėl radijo ryšiu pranešėme kitiems mieste dirbantiems policijos ekipažams, kad nepaklusęs sustoti juodos spalvos motoroleris nuvažiavo link Ramygalos gatvės. Nuo pat to momento, kai pradėjo stabdyti minėtą motorolerį ties Klaipėdos ir J. Tilvyčio gatvių sankryža, minėtam motoroleriui važiavo iš paskos su įjungtais tiek šviesos, tiek garso signalais bei daug kartų aiškiai per garsiakalbį išreikšdami reikalavimą nedelsiant sustabdyti transporto priemonę, tačiau jis į jų reikalavimus sustoti nereagavo ir pavojingai manevruodamas dideliu greičiu bandė pabėgti nuo jų keldamas realų pavojų sau ir aplinkiniams gyventojams bei jų turto saugumui. Kad motorolerio vairuotojas yra persekiojamas ir yra stabdomas, jis tikrai matė, kadangi viso persekiojimo metu pastoviai atsigręžinėjo atgal matydamas juos. Netrukus radijo ryšiu gavo pranešimą iš ekipažo 1909, jog minėtas motoroleris yra sustabdytas J. Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 44. Nuvykę į minėtą vietą ten rado policijos ekipažus 1909 ir 1704, kurie jau buvo sulaikę minėto motorolerio vairuotoją. Buvo nustatyta, kad minėto motorolerio vairuotojas yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nustatyta, kad minėtas jaunuolis neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės (teisės vairuoti neįgijęs) ir yra neblaivus (jam nustatytas 1,25 prom. girtumas), jo vairuotas motoroleris neturi galiojančios privalomosios techninės apžiūros o valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo pritvirtintas tam skirtoje vietoje, bet buvo įdėtas į motorolerio daiktadėžę. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad D. K. stabdomas ekipažo 1909 nesuvaldė savo vairuoto motorolerio ir kliudė 1909 specialųjį automobilį sukeldamas eismo įvykį. Jo vairuotas motoroleris buvo išvežtas į aikštelę, o pats D. K. buvo perduotas į įvykio vietą atvykusiai savo mamai J. K. (b. l. 12–13).

Iš 2021 m. gegužės 30 d. A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. dirbant ekipaže „1722“ kartu su vyriausiuoju patruliu J. S. apie 00.10 val. Klaipėdos gatvėje ties sankryža su Daukanto gatve, pastebėjo nuo Klaipėdos-Tulpių gatvių sankryžos akivaizdžiai didesniu nei leistina greičiu atvažiuojantį motorolerį, o jam pravažiavus pastebėjo, kad jo gale nėra valst. Nr. ženklo, todėl nusprendė jį patikrinti. Visą minėto motorolerio persekiojimo laiką jie minėtam motoroleriui važiavo iš paskos su įjungtais šviesos ir garso signalais bei daug kartų aiškiai per garsiakalbį išreiškė reikalavimus nedelsiant sustabdyti transporto priemonę, tačiau jis į jų reikalavimus sustoti nereagavo, o pavojingai manevravo, važiavo nestabiliai, mėtėsi tai į vieną, tai į kitą kelio pusę keldamas didelį pavojų sau ir aplinkiniams gyventojams bei jų turtui. Buvo aiškiai matyti, kad jų persekiojamo motorolerio vairuotojas tai daro sąmoningai, kadangi jis pastoviai atsigręždavo ir žiūrėdavo į juos. Buvo nustatyta, kad minėto motorolerio vairuotojas yra D. K., jis neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės (teisės vairuoti neįgijęs), yra neblaivus (1,25 prom.), jo vairuotas motoroleris neturi galiojančios privalomosios techninės apžiūros ir be valst. Nr., kuri rado po sėdyne. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad prie 1909 ekipažui sustabdžius minėtą motorolerį, jis kliudė specialųjį automobilį, todėl buvo įformintas eismo įvykis (b. l. 14).

Iš 2021 m. gegužės 30 d. S. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 30 d. dirbant ekipaže „1909“ kartu su vyr. patruliu T. V., Panevėžio mieste apie 00.10 val. ekipažas „1722“ per raciją pranešė, kad jiems Panevėžyje, Klaipėdos–J. Tilvyčio g. sankryžoje nestoja stabdomas juodos spalvos motoroleris. Jiems važiuojant Nemuno g. pastebėjo minėtą motorolerį, kuris ties Ramygalos g. nestojo stabdomas ir ekipažui „1704“ ir įjungus švyturėlius bei garsinį signalą pradėjo stabdyti minėtą motorolerį Aukštaičių g. Motoroleris į stabdymą nereagavo, prisigretinus prie motorolerio šis nesuvaldė ir kliudė specialųjį tarnybinį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino dešinės pusės priekinį sparną ir Nemuno–J. Basanavičiaus g. sankryžoje pasuko į dešinę pusę, J. Basanavičiaus g. pasivijus motorolerį šis stabtelėjo ties pastatu Nr. 44, ko pasėkoje apgadino dešinės pusės priekinį sparną. Motorolerio vairuotojas užvažiavo ant šaligatvio ir toliau bandė šalintis, kolegai T. V. išlipus iš tarnybinio automobilio taip pat privažiavo ekipažas „1704“ ir motorolerio vairuotojas buvo sulaikytas (b. l. 15).

Iš 2021 m. gegužės 30 d. J. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 30 d. dirbant ekipaže „P1704” kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. apie 00.10 val. per radijo ryši iš ekipažo „P1722“ išgirdo jog Klaipėdos–J. Tilvyčio g. jiems nestojo mopedas be valstybinio numerio, bet po kurio laiko šis per kiemus nuvažiavo į Ramygalos g. Jie iš Aukštaičių gatvės pasuko į Ramygalos g. ir priešais save pastebėjo atvažiuojantį juodos spalvos mopedą. Jų tarnybiniam automobiliui „P1704“ buvo įjungti mėlynos bei raudonos spalvos švyturėliai bei garso signalas, tačiau mopedo vairuotojas juos aplenkė ir nuvažiavo Aukštaičių g. link, jiems apsisukus pastebėjo, jog mopedo vairuotojas nerodydamas dešiniojo posūkio signalo pasuko Ramygalos–Aukštaičių g. sankryžoje į dešinę, į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tada mopedą pradėjo stabdyti ekipažas „P1909“, jie nuo mopedo buvo atitolę apie 60–80 metrų. Aukštaičių–J. Basanavičiaus g. sankryžoje vairuotojas nerodydamas dešiniojo posūkio signalo pasuko į dešinę, taip pat į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tada jiems ir ekipažui „P1909“ priartėjus prie mopedo, vairuotojas pasuko per šaligatvį, tačiau ekipažas „P1909“ užblokavo jam kelią ir mopedas staiga sustojo, tada iš tarnybinio automobilio „P1909“ iššoko vyr. patrulis T. V. bei tada prie vairuotojo pribėgo ir jis, mėginant nulaipinti mopedo vairuotoją šis staiga paspaudė greičio rankenėlę ir mėgino bėgti, bet pribėgęs kolega M. R. panaudojo spec. priemonę dujas ir vairuotojas buvo per griautas ant žemės ir uždėti antrankiai už nugaros. Mopedo valstybinis numeris buvo rastas mopedo daiktadėžėje po sėdyne. Mopedo vairuotojas buvo perduotas ekipažui „P1722“ (b. l. 16).

Iš 2021 m. gegužės 30 d. D. K. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. gegužės 30 d. apie 00.10 vairavo mopedą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 80 km/val. greičiu dešine eismo juosta, nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto apie 1 m atstumu. Nestojo stabdant pareigūnams, nes buvo išgėręs ir išsigandęs. Visas motoroleris buvo apgadintas, kairys ir dešinys šonai numušti (b. l. 42).

Iš 2021 m. gegužės 30 d. „Body cam“ vaizdo įrašų matyti, kad aplanke „P1722“ yra trys vaizdo įrašai. 2021_0530_002210_005 nuo 00.25.56 min. J. P. pasakius kitam policijos pareigūnui, kad „jūs ten biški prilietėt“, pareigūnas palinksėjo galvą ir nuėjo pasižiūrėti į automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės sparną. 2021_0530_002710_006 nuo 00.29.46 min. J. P. sako, kad sulaikė D. K. jo ir S. R. ekipažai. 00.29.49 min. J. P. pasakoja įvykio aplinkybes: „Ne, negriuvo jis, šoko V. (T. V.) ir jis (J. P.), o jis gazą toliau duoda“. Kitas pareigūnas: „S. užtvėrė, mes iš nugaros ir nebuvo jam, kur dėtis“. Policijos pareigūnas „Mes vienu momentu su mašina vos neliečiam rato galinio“. J. P.: „S. vienu momentu varo prie Ikinės, prilietė, motorolerio galas (rodo, kaip važiuodamas vinguriuoja), užkabino, bet vis tiek išlaikė. 2021_0530_015247_002 vaizdo įraše matyti policijos pareigūno, D. K. ir J. K. pokalbis.

„P1909“ aplanke yra du vaizdo įrašai. 2021_0530_004934_027 matyti, kaip policijos pareigūnas S. R. bendrauja su D. K.. D. K. pokalbio metu nurodo, kad policijos pareigūnai jį taranavo, nurodo, kad nestojo, nes nenorėjo būti pagautas, vairavo išgėręs. S. R. nurodo, kad D. K. pats nestojo, kol policijos pareigūnai neužkirto jam kelio (b. l. 66).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims. KET 16 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 papunktis). KET 225 punkte nustatyta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. KET 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja.

Motyvuojamoji dalis

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą, ANK 415 straipsnio 3 dalyje – už transporto priemonių vairavimą be valstybinio numerio ženklų (ženklo), ANK 423 straipsnio 1 dalyje – neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, o 423 straipsnio 3 dalyje – už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, ANK 424 straipsnio 4 dalyje – už transporto priemonės vairavimą neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ir neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, ANK 426 straipsnio 2 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o ANK 426 straipsnio 5 dalyje – už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Byloje nėra ginčijami ir byloje surinktais įrodymais yra įrodyti kai kurie iš D. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų, tačiau D. K. ginčija kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir, jo nuomone, nepagrįstai jam inkriminuotą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, be to, D. K. ginčija apskaičiuotą su eismo įvykiu susijusios žalos dydį.

Visų pirma, vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo A. K. priklausantį mopedą (b. l. 22–24), ir duomenimis iš Vairuotojų registro (b. l. 22) bei neblaivumo nustatymo duomenimis (b. l. 30–32) įrodyta, kad D. K. tai darė neturėdamas teisės vairuoti mopedą, nes tokios teisės nėra įgijęs, be to, būdamas neblaivus (patikrinimų metu nustatytas 1,25 ir 1,27 prom. neblaivumas), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. D. K. vairuotas mopedas buvo be nustatytoje vietoje pritvirtinto valstybinio numerio ženklo, kuris vėliau buvo rastas įdėtas į mopedo daiktadėžę. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė KET 225 punkto reikalavimus ir padarė ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. D. K. taip pat pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jo vairuotam mopedui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 22).

Nors pagal KET 16 punktą mopedo vairuotojas D. K. turėjo pareigą sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, kai buvo policijos pareigūnų stabdomas, tačiau to nepadarė ir dėl to buvo persekiojamas. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti mopedą buvo aiškiai ir ne vieną kartą išreikštas per garsiakalbį liepiant sustoti, jis buvo persekiojamas įjungus specialiais ženklais pažymėtų tarnybinių transporto priemonių švyturėlius ir garsinius signalus. D. K. ne kartą buvo atsisukęs į policijos pareigūnus, tam tikrais momentais važiavo susigretinęs su jų automobiliu ir neabejotai suprato, kad turi pareigą sustoti, tačiau sąmoningai to nedarė, taip padarydamas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

D. K. inkriminuoto turto sugadinimą nulėmusio KET pažeidimo ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos aspektais pažymėtina, kad šie administraciniai nusižengimai administracinio nusižengimo protokole aprašyti kaip įvykę tokiomis aplinkybėmis: „važiuojant J. Basanavičiaus g., ties 44 pastatu, Panevėžio m., D. K. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuoto mopedo, kliudė pažeidėjo kairėje važiavusio specialiojo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės sparną (specialioji transporto priemonė važiavo su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais). Po susidūrimo D. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Nukentėjusiajam dėl specialiosios transporto priemonės apgadinimo buvo padaryta 1544,30 Eur žala, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“.

Pats D. K. neneigia, kad jo vairuotas mopedas susidūrė su policijos tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nurodo kitokias eismo įvykio aplinkybes, negu aprašytos administracinio nusižengimo protokole. Visų pirma, D. K. nurodo kitą eismo įvykio vietą, t. y. ne Basanavičiaus g., tiek 44 pastatu, o Aukštaičių g., tiek IKI parduotuve, kuri yra Aukštaičių g. 4. Be to, D. K. teigimu, tai policijos tarnybinis automobilis jį kliudė, o ne jis pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Teismas, tikrindamas šią D. K. nurodytą įvykių versiją, išsamiai išanalizuoja byloje surinktus įrodymus ir palygina juos tarpusavyje.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnų reikalavimui sustoti nepaklususį mopedo vairuotoją D. K. Panevėžio miesto gatvėmis iš viso persekiojo 3 policijos pareigūnų ekipažai: ekipažo 1722 automobilį vairavo A. A., o su juo dirbo J. S., ekipažo 1909 automobilį vairavo S. R., o su juo dirbo T. V., bei ekipažo 1704 automobilį vairavo M. R., o su juo dirbo J. P.. A. A. ir J. S. pirmieji bandė sustabdyti D. K., o jam nuo jų pabėgus, toliau D. K. persekiojo 1704 ir 1909 ekipažai. A. A. ir J. S. nei paties eismo įvykio, nei D. K. sulaikymo aplinkybių tiesiogiai nematė, nes į sulaikymo vietą atvyko tik po to, kai gavo pranešimą iš kolegų, kad mopedo vairuotojas sustabdytas. Iš vaizdo įrašų, tarnybinių pranešimų ir D. K. bei liudytojų parodymų matyti, kad kai D. K. iš Ramygalos g. pasuko į Aukštaičių g., jam iš paskos pradėjo važiuoti iš Nemuno g. atvažiavęs 1909 ekipažas, o už jų šiek tiek atsilikęs iš Ramygalos g. taip pat į Aukštaičių g. pasuko 1704 ekipažas. 1909 ir 1704 ekipažai persekiojo D. K. Aukštaičių g., po to šie policijos ekipažai sankryžoje su Basanavičiaus g. paskui D. K. pasuko į dešinę ir ties 44 pastatu D. K. buvo sulaikytas.

1909 ekipažo pareigūnai S. R. (vairuotojas) ir T. V. teisme nurodė nematę ir nejutę jų automobilio susidūrimo su mopedu, o jiems iš paskos važiavę M. R. ir J. P. taip pat teisme nurodė nematę, kaip jų kolegų automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su mopedu. Tačiau aplinkybę, kad automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su mopedu, patvirtina įrodymų visuma. Ant automobilio dešinio šono „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek ir tą naktį po įvykio, tiek ir servise jį apžiūrint užfiksuoti pažeidimai, kuriuos matę patvirtino liudytojas V. B., kuris yra atsakingas už Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transportą, ir policijos atstovė R. Pintukaitė. Nenustatyta, kad D. K. akcentuojama aplinkybė, jog automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar buvo eksploatuojamas po eismo įvykio iki jo suremontavimo, kurią paskutiniame posėdyje pripažino ir policijos atstovė ir liudytojas V. B., turėtų kokios nors teisinės reikšmės D. K. veiksmų vertinimui, nes automobilio dešinės pusės priekinio sparno apgadinimas, kuris protokole inkriminuotas D. K., buvo užfiksuotas iš karto po eismo įvykio (b. l. 40) ir 2021 m. gegužės 31 d. automobilį apžiūrint servise (b. l. 90–94). Be to, automobilio ir mopedo kontaktavimo (eismo įvykio) aplinkybę patvirtina S. R. tarnybinis pranešimas, D. K. parodymai, policijos pateiktas automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registratoriaus vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas D. K. persekiojimas (b. l. 33), ir vaizdo įrašai, padaryti pareigūnų kūno kameromis iš karto po to, kai D. K. buvo sulaikytas, kuriuose užfiksuota, kad visų 3 policijos ekipažų pareigūnai aptarinėjo tai, kas įvyko, įskaitant automobilio ir mopedo kontaktavimą persekiojimo metu.

Nors dalies įvykio aplinkybių teisme kaip liudytojai apklausiami policijos pareigūnai nurodė nematę ar neatsimenantys, tačiau jos nustatytinos tarpusavyje palyginus tarnybiniuose pranešimuose, apklaustų asmenų parodymuose ir vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes. Iš 2021 m. gegužės 30 d. S. R. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių eiliškumo galima suprasti, kad iš pradžių eismo įvykis įvyko Aukštaičių g. policijos automobiliui susigretinus su persekiojamu mopedu (dėl to buvo apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas), nes nurodoma, kad po to jis pasuko į Basanavičiuas g., kur tiek 44 pastatu jam stabtelėjus irgi buvo apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas. Iš tikrųjų automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registratoriaus vaizdo įraše girdisi susidūrimo momentai (vienas artėjant prie ties Aukštaičių g. esančia IKI parduotuve įrengtos pėsčiųjų perėjos, o kitos – pravažiavus šią pėsčiųjų perėją) ir iš karto po jų pasimato dešinėje policijos automobilio pusėje važiuojančio mopedo priekis.

Kūno kameromis užfiksuotame vaizdo įraše J. P. nurodė, kad S. (iš nustatytų aplinkybių suprantama, kad kalbama apie S. R.) prie ikinės (iš nustatytų aplinkybių suprantama, kad kalbama apie Aukštaičių g. 4 esančią IKI parduotuvę) prilietė ir motorolerio galas šitaip po kelią (ranka rodomas judesys), užkabino, vis tiek išlaikė (b. l. 66, aplankas P1722, įrašas „2021_0530_002710_006“, nuo 3.08 min.). Be to, J. P. pasakius kitam policijos pareigūnui, kad „jūs ten biški prilietėt“, pareigūnas palinksėjo galvą ir nuėjo pasižiūrėti į automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės sparną, kuris būtent ir buvo apgadintas. Kadangi policijos ekipažas, kuriame dirbo J. P., Aukštaičių g. važiavo iš paskos 1909 ekipažui ir mopedui (J. P. tarnybiniame pranešime nurodomas 60–80 m atitolimo nuo jų atstumas, o teisme nurodytas didesnis atstumas), kurie tam tikrais momentais važiavo greta vienas kito, tai J. P. galėjo matyti ir po įvykio papasakoti kolegoms, kas vyko. Visos šios aplinkybės patvirtina būtent D. K. nurodytą aplinkybę, kad jo vairuojamas mopedas du kartus kontaktavo su jam iš kairės važiavusio policijos automobilio dešine puse Aukštaičių g. To, kad tarp automobilio ir mopedo būtų įvykęs koks nors kontaktas Basanavičiaus g., kaip jam inkriminuota surašytame protokole, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

Kadangi iš aptarto J. P. pasisakymo po įvykio galima suprasti, kad jis matė patį eismo įvykio Aukštaičių g. epizodą, ir dalyvavo Basanavičiuas g. vykusiame D. K. sulaikyme, nes jų ekipažas iš karto privažiavo, labai tikėtina, jog 1704 ekipažo registratoriumi padarytuose vaizdo įrašuose taip pat būtų užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau 1704 ekipažo registratoriumi padaryti vaizdo įrašai teismo reikalavimu nebuvo pateikti, nurodant, kad jie nėra išsaugoti, nors kitų ekipažų registratoriais padaryti vaizdo įrašai buvo išsaugoti ir pateikti teismui kartu su protokolu ir kita bylos medžiaga.

Protokole D. K. inkriminuota aplinkybė, kad mopedo kontaktas buvo su automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešinės pusės sparnu, ties kuriuo, kaip galima suprasti iš automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registratoriaus vaizdo įrašo, tuo metu ir buvo mopedas, kuris po kontaktų iš karto pasimatydavo važiuojantis dešinėje policijos automobilio pusėje. Nors servise buvo užfiksuotas automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės ne tik sparno, bet ir slankiojančių durų apgadinimas, tačiau to, kaip šios durys buvo apgadintos, negalėjo paaiškinti nei liudytojai, jų apgadinimo, kaip eismo įvykio pasekmės, nenurodė nei S. R. tarnybiniame pranešime, kuriame minėjo tik priekinio sparno apgadinimą, be to, slankiojančių durų apgadinimas nėra D. K. inkriminuotas protokole. Taigi policijos tarnybinio automobilio slankiojančių durų apgadinimo teismas nesieja su tiriamu įvykiu, nes protokolas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be to, visos abejonės, kurių pašalinti nėra galimybės, t. y. kada ir kokiu būdu buvo apgadintos automobilio durys, vertintinos D. K. naudai.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta D. K. šioje byloje įrodinėjamą aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko Aukštaičių g., ties pastatais Nr. 2 ir Nr. 4, o ne J. Basanavičiaus g. Iš karto po eismo įvykio D. K. nesustojo ir toliau bandė pabėgti nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų, iš Aukštaičių g. pasukdamas į dešinę, į J. Basanavičiaus g., kur ties 44 pastatu galiausiai buvo policijos pareigūnų sulaikytas.

Dėl ANK 423 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų padarymo administracinio nusižengimo teisena D. K. nutrauktina, nes neįrodyta D. K. kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo, t. y. neįrodyta, kad būtent D. K. padaryti KET pažeidimai būtų lėmę turto (tarnybinio automobilio) apgadinimą. Pažymėtina, kad liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai negalėjo nurodyti jokių konkrečių eismo įvykio aplinkybių, nurodydami, jog jo nematė ir (ar) nejuto. Tai, kad D. K. bėgdamas nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų tam tikrose vietose pavojingai manevravo, savaime nereiškia, kad ir Aukštaičių g. būtent jis nesuvaldė mopedo ir kliudė automobilį, kaip nurodyta S. R. tarnybiniame pranešime ir protokole. Automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registratoriaus vaizdo įrašas ir po D. K. sulaikymo jau aptartos įvykį mačiusio J. P. nurodytos aplinkybės patvirtina nuoseklius D. K. paaiškinimus, kad eismo įvykis įvyko ne dėl to, jog D. K. važiavo nesaugiu greičiu ir nesuvaldė vairuoto mopedo, o dėl to, kad greta mopedo važiavusiu tarnybiniu automobiliu buvo manevruojama į dešinę pusę, kurioje ir važiavo mopedas. Šią situaciją iš karto po įvykio D. K. apibūdino kaip jo taranavimą. Tai reiškia, kad D. K., dar nebūdamas susipažinęs su jokiais bylos įrodymais, iš karto nurodė, jog ne jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Būtent šie iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matomi tarnybinio automobilio manevrai į dešinę, po kurių pasigirsdavo susitrenkimo garsas, ir pasimatydavo mopedo priekis, o ne mopedo vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis ar trajektorija, lėmė turto apgadinimą, todėl D. K. negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse iš eismo įvykio vietos pasitraukusių vairuotojų atsakomybė diferencijuojama pagal padarytos žalos dydį. Protokole nurodyta, kad padaryta žala yra 1544,30 Eur, ir ji šioje byloje įrodinėjama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata (b. l. 34–35), iš kurios turinio matyti, kad 1544,30 Eur suma yra tik iš dalies susijusi su D. K. inkriminuotais eismo įvykio padariniais (priekinio dešinės pusės sparno apgadinimu). Tačiau žalos dydis šioje byloje būtų svarbus ir lemtų kvalifikavimą tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyti visi kiti pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET požymiai, kurie pirmiausia ir analizuotini. Nepriklausomai nuo žalos dydžio ir to, kas yra kaltas dėl eismo įvykio, pagal KET 219.1 papunktį kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti. Akivaizdu, kad D. K. suprato įvykus eismo įvykiui (rodė ženklus pareigūnams, po sulaikymo kalbėjo apie jo taranavimą), tačiau Aukštaičių g. nesustojo ir važiavo toliau, kol galiausiai buvo sulaikytas J. Basanavičiaus g. Taigi D. K., kaip vienos iš transporto priemonių vairuotojas, nepasiliko eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietoje.

Tačiau pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, kaip administracinis nusižengimas, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jis susijęs su tokiu įvykiu, iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, t. y. priešingumą KET, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. (duomenys neskelbtini)149/2016, kurioje 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistas, nenustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos situacijoje, kai asmuo bėgo nuo pasieniečių, kurie stabdė jo automobilį ir kurių reikalavimų jis neįvykdė, t. y. į nagrinėjamą bylą panašioje situacijoje.

Šiuo atveju svarbu tai, kad jau iki eismo įvykio D. K. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, bėgo nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų, nes buvo neblaivus ir vairavo neturėdamas tam teisės (už visus šiuos padarytus administracinius nusižengimus jis baustinas). Kaip nustatyta, iš karto po įvykio ir iki pat šiol D. K. įrodinėja, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės. Teismas nenustatė D. K. veiksmuose ANK 423 straipsnio 1, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties. Taigi tyčia bėgti nuo policijos pareigūnų D. K. buvo susiformavusi dar iki įvykstant eismo įvykiui ir nenustatyta, kad eismo įvykis, dėl kurio D. K. nesijautė kaltas ir nenustatyta jo kaltė, būtų pakeitęs D. K. tyčios kryptingumą. D. K. bėgimo nuo policijos tęsimas po eismo įvykio nebuvo nukreiptas į siekį išvengti administracinės atsakomybės dėl eismo įvykio, dėl kurio nesijautė kaltas, sukėlimo ir pareigos atlyginti padarytą žalą, kuri tokiu atveju nekyla. Taigi teismas visas nustatytas aplinkybes vertina kaip neįrodančias to, kad D. K. veiksmuose būtų subjektyvieji pasitraukimo iš eismo įvykio požymiai – tiesioginė tyčia pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos. Esant tokioms aplinkybėms, D. K. administracinė teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutrauktina, plačiau nevertinant su padarytos žalos dydžiu susijusių aplinkybių, nes tai neturėtų jokios teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui.

Policijos pareigūnų elgesys bandant sustabdyti D. K. ir po to nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jis analizuojamas tik tiek, kiek reikšminga nustatant, ar D. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nes šioje byloje nagrinėjamas tik D. K. administracinės atsakomybės klausimas. Jeigu D. K. mano, kad įvykio situacijoje jo teisės buvo pažeistos, jis turi teisę savo interesus ginti įstatymų nustatyta tvarka ir būdais.

Skirdamas administracines nuobaudas D. K. už jo padarytus administracinius nusižengimus, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, asmenybę – D. K. nepilnametis, mokosi, neteistas, nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, dėl kurių pripažintinas kaltu, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2, 3 dalyse, kurie yra mažiau pavojingi, padarymą skiriant minimalias baudas, o už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, kurie yra daug pavojingesni (nepilnamečio, kuris vairavo transporto priemonę, neblaivumo laipsnis viršijo 1 prom., jis pakankamai ilgą laiką nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, pavojingai važinėdamas miesto gatvėmis, nors tokios teisės iš viso nėra įgijęs), padarymą skiriant minimalias nuobaudas viršijančias baudas. Vadovaujantis ANK 44 straipsniu, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepilnametystės skirtinos baudos mažintinos per pusę. Be to, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Teismas, dar kartą atsižvelgęs į padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančias aplinkybes (vairuodamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės pakankamai ilgą laiką nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (nepilnametis, administracinį nusižengimą padarė netrukus po to, kai sulaukė 16 metų, t. y. amžiaus, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė, mokosi, iki tol nebuvo baustas ir pradėtos jokios teisenos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad D. K. kritiškai vertina savo elgesį, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kartu su nuobauda skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, kuris yra pakankamai ilgas – 3 metams.

Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Už ANK 426 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju – teismui). D. K. paaiškino ir iš bylos įrodymų matyti, kad jo vairuotas mopedas priklauso ne jam pačiam, o jo tėvui A. K.. Nenustatyta, kad A. K. būtų žinojęs apie tai, kad D. K. su jo mopedu darys administracinius nusižengimus. Kaip paaiškino pats D. K., jis mopedą pasiėmė apie tai nieko niekam nesakęs. Teismas, įvertinęs pagrindų konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę nebuvimą, jauną D. K. amžių, D. K. skirtinas poveikio priemones, sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis šiuo atveju bus pasiekta D. K. skiriant baudą, kuri nepilnamečiui, neturinčiam savarankiškų pajamų, yra pakankamai didelė, ir specialiosios teisės atėmimą, tačiau kartu neskiriant mopedo (mopedo vertės) konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais, teismas

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą;

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą;

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. K. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2, 3 dalyse, 424 straipsnio 4 dalyje bei 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą, subendrinus nuobaudas, skirti galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo bylos dalį D. K. atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1, 3 dalyse ir 426 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šių administracinių nusižengimų sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK 21134671466 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, D. K. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė