- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-563-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15346-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 60 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. skirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė. Šią bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš S. M. išieškota konfiskuotino automobilio „VW SHARAN“, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) priklausančio trečiajam asmeniui V. K., vertė – 2340 eurų.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. M. uždrausta 3 metus naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 3 d., apie 00.01 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), vairavo V. K. priklausantį automobilį „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,63 ‰, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą.Nuteistasis S. M. Kauno apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę švelnesne bausme. Nuteistasis nurodo, kad jis su V. K. yra pasirašęs elektros instaliacijos ir silpnų srovių darbų subrangos sutartį, gavęs sutartyje numatytą avansą, todėl neatlikęs šių darbų patirs didelių finansinių nuostolių.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus atsiliepime į nuteistojo S. M. apeliacinį skundą pritariama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio motyvams dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir prašoma apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam S. M. skiriant ir individualizuojant bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Už kelių transporto priemonės vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu S. M. paskyrė 60 parų arešto bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė 40 parų areštą. Galutinė 70 parų arešto bausmė nuteistajam nustatyta subendrinus šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. M. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir paskyrė teisingą bausmę. Taikant bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 64 ir 65 straipsniuose, pažeidimų taip pat nenustatyta.BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta baudos bausmė yra švelniausia bausmės rūšis, kuri gali būti teismo paskirta, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, ir ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad arešto bausmė, kuri yra griežtesnė negu bauda, S. M. buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus jo asmenybę. S. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šį nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą anksčiau teistas, taip pat laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už smurtinį nusikaltimą, atlikimo metu, esant neišnykusiam teistumui. Duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos taip pat patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad S. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius nusižengimus, tarp jų ir tris kartus už vairavimą jam esant neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, S. M. nemoka (dalis baudų pakeista viešaisiais darbais), visos jam skirtos administracinės nuobaudos galioja. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat patvirtina išvadą, kad anksčiau taikyta švelnesnė baudžiamoji ir administracinė atsakomybė nebuvo efektyvios ir jokio teigiamo poveikio S. M. neteisėtam elgesiui nepadarė. Todėl teismas teisingai parinko S. M. arešto bausmę ir nustatydamas artimą vidurkiui jos dydį, tinkamai įvertino nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes – jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir gailisi dėl nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Visų šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelniausios BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies – baudos – šiuo atveju nebepakanka. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas S. M. arešto bausmę ir jos dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nuteistajam paskirta (ir trečdaliu sumažinta) 40 parų arešto bausmė yra adekvati ir teisinga bausmė. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad S. M. dėl arešto bausmės atlikimo patirs finansinių nuostolių, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė yra per griežta ir neteisinga bausmė. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, interesą išvengti neigiamų pasekmių, už kurių atsiradimą atsakingas jis pats.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.