Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. e2S-619-513/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
e2S-619-513/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06431-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
Š. P.
Ieškovas
T. P.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-619-513/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06431-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.2.11; 3.1.18.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Š. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei Š. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. P. ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovės Š. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

3. Atsakovė Š. P. 2021 m. kovo 30 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė teismo panaikinti 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkintas atsakovės Š. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

5. Teismas nurodė, jog atsakovė prašymą grindžia aplinkybe, kad šalių nepilnametė dukra nuolat gyvena su ja, išlaikymą vaikams ji teikia, o ieškovas nepagrįstu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekė sukelti jai kuo daugiau nepatogumų, o ne užtikrinti vaikų interesus, be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali naudotis tik dalimi savo gaunamų pajamų ir dėl to yra pažeidžiamos jos teisės, o teisminis procesas gali užtrukti.

6. Teismas pažymėjo, jog pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančių teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo tarp šalių. Pagrindas CK 3.65 straipsnyje numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, o CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

7. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus teismas konstatavo, jog šioje bylos stadijoje nėra pagrindo naikinti teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė argumentų, jog nepilnamečiams vaikams išlaikymą teikia, įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis), ieškovas nurodė priešingai, t. y. kad atsakovės įsiskolinimas už vaikų išlaikymą sudaro 809,99 Eur, o jos teiginiai, kad patiria suvaržymus nepagrįsti, nes 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jokie ribojimai atsakovės turtui nebuvo taikyti. Taip pat teismas nurodė, jog aplinkybės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) laiko, kurį šalių vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų, nepaneigia būtinybės šioje bylos stadijoje (iki ginčo tarp šalių išsprendimo) užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius bei nuolatinio pastovaus dydžio išlaikymo teikimą jiems.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė Š. P. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti.

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadų nepagrindė argumentais ir įrodymais, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

10. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo ieškovo teiginiu, jog ji neprisideda prie vaikų išlaikymo, ir 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi tenkino jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, kad dukra realiai gyvena tik su ja, sūnus būna pas abu tėvus, todėl ji teikė ir teiks savo vaikams reikalingą išlaikymą. Ieškovas, teikdamas savo rašytinę nuomonę teismui, joje nurodė savo samprotavimus, kurie neatitinka objektyvios tikrovės ir jokių įrodymų apie vaikų gyvenamąją vietą nepateikė, nors ieškovui, pareiškusiam prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teko pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą, tačiau teismas šią pareigą perkėlė jai. Teigia, kad vaiko teisių apsaugos institucijos pažyma, kurioje nurodyta, kad dukra miega mamos kambaryje atskiroje savo lovytėje, namuose yra visi apyvokos daiktai, reikalingi vaikams, patvirtina nuolatinę dukters gyvenamąją vietą kartu su ja. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog nėra įrodymų jog šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove, yra nepagrįsta. Sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo vaikams priteisimą, nėra, todėl teismas turėjo laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Atsiliepimas

11. Ieškovas T. P. atsiliepimu atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

12. Argumentuoja, kad atsakovės atskirasis skundas neatitinka tikrovės, grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Nurodo, kad vienas moka dviejų butų komunalinius mokesčius ir vykdo abiejų šalių prisiimtus finansinius įsipareigojimus, tą pripažino ir pati atsakovė 2021 m. kovo 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, be to, dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos sumažėjo jo gaunamos pajamos, todėl patiria sunkumų tenkindamas abiejų vaikų poreikius. Mano, kad atsakovė taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovės teiginiai apie patiriamus suvaržymus patvirtina, kad ji nerimauja tik dėl savo asmeninių interesų ir nesijaudina dėl vaikų intereso gauti iš abiejų tėvų lygiavertį išlaikymą. Mano, kad siekdama panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė siekia vaikų išlaikymo pareigą perkelti išimtinai jam. Ieškovo įsitikinimu, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė gera valia išlaikymo vaikams ir toliau neteiks, nes geranoriškai nėra sumokėjusi nė vienos vaikų išlaikymui skirtos įmokos ir kategoriškai atsisako prisidėti prie vaikų išlaikymo teigdama, kad tai jo pareiga.

13. Nurodo, kad sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra su juo, sūnus pas atsakovę būna ypatingai retai, o dukra dažniau lankytis pas ją pradėjo tik nuo 2020 m. gruodžio vidurio, tačiau faktiškai didžiąją dalį laiko taip pat gyvena kartu su juo. Atsakovės pareiga prisidėti prie vaikų išlaikymo turi būti vykdoma ir tada, kai vaikai laiką praleidžia su ja. Pažymi, kad ieškovė liko gyventi šalių santuokos metu įsigytame bute, pasikeitė buto spyną ir niekam neduoda raktų, o aplinkybė, kad bute liko buities daiktai ir išaugta dukters lova niekaip neįrodo, kad duktė faktiškai gyvena su ja. Argumentuoja, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad po 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, situacija pasikeitė ir yra teisinis pagrindas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.

17. Apeliantė pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nereikalingumą ir prašymą jas panaikinti grindžia iš esmės tuo, kad, jos teigimu, ji teikė ir teiks savo vaikams reikalingą išlaikymą, nes vaikai būna ir pas ją, o dukra faktiškai su ja gyvena, o ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik siekė sukelti jai nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir pažymi, kad apeliantė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o net ir aplinkybė, jog vaikai vienodą laiką gyvena ir su tėvu, ir su motina, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie (tėvai) vienodai (lygiomis dalimis) prisideda prie vaikų išlaikymo, juo labiau, kad ieškovas tvirtina, jog vaikai daugiau laiko faktiškai gyvena su juo, atsakovė vengia teikti jiems išlaikymą, o apeliantė šiuos teiginius paneigiančių įrodymų nepateikė.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo, priešingai, ieškovo teigimu, atsakovė teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo vaikams savanoriškai nemoka, jis išieškomas priverstinai, o atsakovė nepateikė jokių šiuos ieškovo teiginius paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, jog teismo procesiniu dokumentu nėra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nė su vienu iš tėvų, tai yra vienas iš ieškinio reikalavimų ir ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas, tačiau faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai (vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir aktai) šioje proceso stadijoje laikinųjų apsaugos prieminių požiūriu sudaro pagrindą išvadai, jog vaikai faktiškai gyvena su tėvu. Aplinkybė, kad ieškovė liko gyventi bute, kuriame anksčiau gyveno šeima, dėl bute jame yra vaikų daiktų ir baldų, priešingai nei teigia apeliantė, šioje proceso stadijoje savaime neįrodo, kad dukra gyvena su ja.

19. Apeliantei teigiant, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria nepatogumų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sukelia tam tikrus suvaržymus, tačiau apeliantė nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kad priteistas laikinas išlaikymas vaikams objektyviai jai yra per didelė finansinė našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas, priešingai, priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo, racionalaus dydžio, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai apsaugotų jų interesus.

20. Papildomai pabrėžtina, kad atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su neįrodytomis aplinkybėmis dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo, galbūt palankaus ieškovui, kilimo ar atsakovės nesąžiningumo, nėra papildomai nagrinėjami bei vertinami, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra sąlyga, leidžianti užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikams dydį ar tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad teismas ginčijamos nutarties visiškai nemotyvavo, taip pat yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat byloje pateiktus duomenis, o aplinkybė, kad, apeliantės nuomone, teismo motyvai galėjo būti išsamesni, nesudaro pagrindo teigti, kad nutartis yra neteisėta, neatitinkanti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto imperatyvo, įpareigojančio tinkamai motyvuoti teismo nutartį.

22. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir nepanaikino 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj