- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1981-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04979-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui, Kauno
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-923-375/2013 pagal R. Š. ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Kauno kredito unijai, akcinei bendrovei bankui Snoras dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal R. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo.
2013 m. birželio 18 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 450 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, tik kartais perka maistą, nes gyvena kartu viename bute.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priteisė iš atsakovo sūnui D. Š. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-923-375/2013. Įvertinęs pateiktus sąskaitų išrašus, pripažino tikėtina aplinkybę, kad visa vaiko išlaikymo našta tenka ieškovei. Motyvuodamas tuo, kad nekilnojamasis turtas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taigi abu tėvai užtikrina vaiko poreikį turėti gyvenamąją vietą, nekilnojamasis turtas yra nepilnamečio vaiko tėvų nuosavybė, o išlaikymui skirtos lėšos yra vaiko nuosavybė, nepilnametis turi ne tik būsto, bet ir kitų poreikių (apranga, avalynė, ugdymo, laisvalaikio, saviraiškos, higienos ir kt.), nesutiko su atsakovo argumentu, kad įstatymo reikalavimą užtikrinti vaikui kokybiškas gyvenimo sąlygas yra išpildęs nupirkdamas dalį nuosavo namo, supirkdamas buitinę techniką. Laikė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė, jog atsakovas nepakankamai prisideda prie sūnaus išlaikymo, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti nepilnamečio šalių sūnaus interesai, gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai. Priteistiną laikino išlaikymo sumą sumažino, atsižvelgęs į šalių sūnaus amžių, specialiųjų poreikių nebuvimą, atsakovo gaunamas pajamas, aplinkybę, kad atsakovas šiek tiek prisideda prie vaiko išlaikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Atsakovui nebuvo pranešta apie ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentus.
Atsiliepimas
Neatsižvelgta į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad atsakovas perka maisto produktus, drabužius, užtikrina vaiko užimtumą būreliuose, už juos moka, taip pat duoda pinigų už buto komunalines paslaugas, jas apmoka, tokiu būdu išlaikydamas šalių jungtinę nuosavybę.
Pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymus ir įrodinėjimą. Išvada grįsta ne įrodymais, o prielaidomis, taip pažeidžiant CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktą, teismų praktiką, konstitucinius principus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tikėtinumo taisyklės taikymas yra priimtinas ir pateisinamas tik tais atvejais, kada byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar šalutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindą padaryti konkrečias ir neabejotinas išvadas dėl ginčo dalyko, ar surinkti įrodymai yra prieštaringi, bet teismas turi apsispręsti dėl byloje darytinų išvadų ir priimti sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, tačiau ši taisyklė neturėtų teikti pagrindo prielaidos forma daryti išvadas, kuriomis šalims nustatomos naujos pareigos ar sukuriamos teisės, kada tokių išvadų iš esmės nepagrindžia jokie įrodymai.
Prašo panaikinti nutartį ir atmesti ieškovės prašymą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas iš atsakovo.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepakankamai prisideda prie šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jam nebuvo pranešta apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neatsižvelgta į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus apie vaikui teikiamą išlaikymą, teismo išvados pagrįstos prielaidomis.
Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, nagrinėjimą, 1 dalies nuostatas teismas neturi pareigos pranešti šalims apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia nutarties nagrinėtu klausimu neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. Dėl nepranešimo atsakovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes tokią teisę jis įgyvendino paduodamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie nepilnamečiui sūnui teikiamą išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovo nepakankamą išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimą. Pažymėtina, kad atsakovo argumentai dėl jo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo, nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino keturiolikos metų amžiaus vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į nepilnamečio vaiko amžių, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir kad priteistas išlaikymo dydis nėra per didelis laikinai užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį.