Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo D. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 28 d. 19.10 val. iš parduotuvės „N.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vagystės būdu pagrobė du butelius degtinės, kurių vertė 15,78 Eur.

D. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. G. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.

ATPK 50 straipsnyje nurodyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Taigi kaip matyti iš ATPK 50 straipsnio sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos paskirtis yra administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Kaip jau minėta, skundžiamu nutarimu D. G. nubaustas 20 parų administraciniu areštu, t. y. jam paskirta nuobauda, lygi ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytam šios nuobaudos rūšies vidurkiui. Akivaizdu, kad parinkdamas nuobaudos rūšį – administracinį areštą – ir nustatydamas jo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad D. G. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, ir šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į tai, kad D. G. yra daug kartų baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies pažeidimus (bylos duomenimis, D. G. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. vasario 2 d. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, baustas 18 kartų). Įvertinęs tai, kad D. G. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, D. G. už anksčiau padarytus teisės pažeidimus buvo skiriamos ir švelnesnės negu administracinis areštas nuobaudos – baudos, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas D. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Šios nuobaudos dydis – 20 parų – atitinka ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos šios rūšies nuobaudos vidurkį, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta nuobauda savo dydžiu per griežta.

ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas laikytinas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Asmuo paprastai tokią galimybę įgyja praėjęs parduotuvės kasą, taigi nuo to momento, kai asmuo išeina pro kasą už prekę nesumokėjęs, jo veiksmai vertinami kaip baigtas administracinis teisės pažeidimas. Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad D. G. buvo sulaikytas jau praėjęs pro parduotuvės prekybinės salės kasas nesumokėjęs už prekes, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas teisės pažeidimas. Tai, kad D. G. buvo sulaikytas administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, prekės buvo grąžintos prekybos centrui, reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal ATPK 50 straipsnį neturi ir taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą nuobaudą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.