Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, 2012-10-12 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. kaip nepilnametis (BK 93 str.), teistas: 1) 2014-09-10 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., 2015-06-05 nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 p.; 2) 2020-05-26 pagal BK 281(1) str. 1 d. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda (sumokėti baudą nurodyta iki 2021-06-16), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią 1 397 Eur sumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2020 m. gegužės 9 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame klojime, supykęs ant V. P., kad jis neva slepia jo ieškomą asmenį, jam kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas V. P. galvos sumušimą, pasireiškusį kairio skruostikaulio srities odos nubrozdinimais su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. K. 2020 m. birželio 22 d., apie 22 val., artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos narei sugyventinei L. S. sėdint neįgaliojo vežimėlyje, ją pavertė aukštielninką ir delnu smogė ne mažiau kaip keturis kartus į kairę veido pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d. išėjo ieškoti A. Z., kuris iš jo pavogė pinigus. Sutiko V. P. ir paklausė apie A. Z., gal žino kur jis yra. V. P. negražiai jam atsakė, todėl supyko ir kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą. V. P. parašė policijai pareiškimą. Tuo metu jis buvo blaivus. Paskui su V. P. susitaikė, jis prašė atlyginti jam padarytą 300 Eur žalą. Jis sutiko atlyginti žalą, tačiau neturėjo pinigų. Iki šiol nepavyko V. P. atlyginti žalos, nes jo finansinė padėtis sunki. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Gailisi dėl padaryto. Dėl L. S. paaiškino, kad 2020 m. birželio 22 d. kartu su savo sugyventine L. S. vartojo alkoholį. Susipyko. Tada jis ją, sėdinčią invalido vežimėlyje, apvertė aukštielninką ir kelis kartus delnu smogė į veidą. Paskui pats iškvietė policijos pareigūnus. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Sutinka atlikti viešuosius darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame apleistame pastate, paklausė V. P., ar jis nežino, kur yra A. Z.. V. P. atsakius, kad nežino, supyko ir kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą. Pataikė į kairįjį skruostikaulį. Vėliau jo atsiprašė, jie buvo susitaikę, pažadėjo atlyginti 300 Eur dydžio moralinę žalą, bet to iki šiol nepadarė, dėl ko byla buvo atnaujinta (tomas 1, b. l. 119-120, 134-135, tomas 2, b. l. 16-17).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), apleistame klojime, esančiame (duomenys neskelbtini), A. K. smogė jam ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į galvą, sužalojo veidą. Jam skaudėjo sumuštą vietą, veidas buvo ištinęs, prie smilkinio prakirsta oda. A. K. jo atsiprašė, įsipareigojo atlyginti patirtą moralinę žalą, kurią jis įvertino 300 Eur, tačiau iki šiol to nepadarė, todėl jis kreipėsi, kad tyrimas būtų atnaujintas (tomas 1, b. l. 41-42, 44-45, tomas 2, b. l. 13-14).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 22 val. gėrė, su V. P. apleistame pastate (duomenys neskelbtini). Atėjęs A. K. klausė V. P., kur yra A. Z., o jam atsakius, kad nieko apie jo buvimo vietą nežino, jį sumušė. Girdėjo, kaip V. P. prašė jo nemušti. Kitą dieną matė, kad V. P. veidas sužalotas (tomas 1, b. l. 66).

Iš 2020-06-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. P. buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kairio skruostikaulio srities odos nubrozdinimais su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 64).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2020 m. birželio 22 d. vakare girtavo namuose su sugyventine L. S.. Apie 22 val. jie susipyko ir jis, jai sėdint invalido vežimėlyje, kelis kartus delnu smogė į veidą. Ar sužalojo L. S., nematė. Vėliau jis jos atsiprašė ir jie susitaikė (tomas 1, b. l. 130-131, 134-135, tomas 2, b. l. 16-17).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2020 m. birželio 22 d. namuose su sugyventiniu A. K. gėrė alų. Apie 20-21 val., tikslaus laiko nežino, A. K., paėmęs už neįgaliojo vežimėlio, kuriame ji sėdėjo, ratų, parvertė ją aukštielninką ir delnu smogė ne mažiau kaip keturis kartus į kairę veido pusę. Jai skaudėjo sumuštas vietas, tačiau vėliau su sugyventiniu susitaikė (tomas 1, b. l. 78-79).

Iš 2020-06-22 Asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad L. S. apžiūros metu nustatyta, kad ant jos kairės pusės skruosto matyti mėlynė ir įdrėskimas (tomas 1, b. l. 83-87).???

Iš 2020-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir liudytojo apklausos protokolais, A. K. veiksmai galėjo sukelti L. S. fizinį skausmą (tomas 1, b. l. 93).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. K. pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi A. K. smurtą naudojo savo sugyventinės L. S., su kuria kurį laiką kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu. Tuo tarpu kitas nukentėjusysis – V. P., kurio atžvilgiu kaltinamasis A. K. taip pat smurtavo, nepatenka į sąrašą asmenų, nurodytų BK 248 straipsnio 2 dalyje, todėl jo atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, A. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiojo pareiškimas ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvados, kuriose užfiksuoti nukentėjusiųjų V. P. ir L. S. patirti sužalojimai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. K. 2020 m. gegužės 9 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame klojime V. P. kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas V. P. galvos sumušimą, pasireiškusį kairio skruostikaulio srities odos nubrozdinimais su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu. Be to, A. K. 2020 m. birželio 22 d., apie 22 val., artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos narei sugyventinei L. S. sėdint neįgaliojo vežimėlyje, ją pavertė aukštielninką ir delnu smogė ne mažiau kaip keturis kartus į kairę veido pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, padarytų sužalojimų pobūdis, neabejotinai įrodo, kad jis nukentėjusiesiems padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš V. P. bei savo sugyventinę L. S. atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis A. K. teistas (tomas 2, b. l. 18-22), baustas administracinėmis nuobaudomis (tomas 1, b. l. 158-160), nedirbantis, padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir į tai, kad pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai nesukelta, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį.

Individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už nusikaltimų padarymą skiriant viešųjų darbų bausmes, su kurių paskyrimu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis), neviršijančias sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, A. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. birželio 22 d. 23:07 val. iki 2020 m. birželio 23 d. 12:08 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Nustatydamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad turi būti pridėta dalis paskirtos bausmės, t. y. 3 mėnesiai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. K. skiriama bausmė subendrintina su Utenos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL dydžio (2000,00 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dėl 300 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą, jam padarytas skruosto sumušimas. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne kaltininko nubaudimas. Tai įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Teismas pažymi, kad kaltinamasis A. K. sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl nukentėjusiajam V. P. iš kaltinamojo A. K. priteistina 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (tomas 1, b. l. 136-137, 139-141).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, A. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL dydžio (2000,00 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui ir 40 MGL dydžio (2000,00 eurų) baudą, kurią jis per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2020-06-16) privalo sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajam V. P. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.