Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2615-994/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-30
Bylos Nr.: e2-2615-994/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Lipeikienė
Ieškovas: E. N., M. N.
Atsakovas: sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Rasa Stankauskienė, Kęstutis Jokimas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovų E. N. ir M. N. atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui V. Z., atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. N. ir M. N. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai E. N. ir M. N. kreipėsi į teismą prašydami: priteisti iš atsakovo SB “ (duomenys neskelbtini)” ieškovo M. N. naudai 600 Eur žalos, taip pat 6 proc. procesines palūkanas; įpareigoti atsakovą SB “ (duomenys neskelbtini)” pateikti ieškovams M. N. ir E. N. tokią informaciją ir dokumentus: bendrijos susirinkimuose patvirtinus bendrojo naudojimo objektų sąrašus (už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2024-11-20); bendrijos narių susirinkimo protokolus / nutarimus, kuriais buvo patvirtinti Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašai; bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatas (už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2024-11-20); bendrijos narių susirinkimo protokolus / nutarimus, kuriais būtų patvirtinti Bendrijos narių įmokų dydžiai (už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2024-11-20); bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidų išklotinę, detalizavimą (už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2024-11-20), išlaidas pagrindžiančių Bendrijos gautų sąskaitų ir kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų registrą; bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra (už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2024-11-20).

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai yra atsakovo SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, įsigiję žemės sklypą Bendrijos teritorijoje 2014 metais. Dėl Bendrijos pirmininko nebendradarbiavimo ir informacijos Bendrijos nariams neteikimo, ieškovams jau nuo gyvenimo Bendrijos teritorijoje pradžios kilo pagrįsti įtarimai dėl Bendrijoje priimamų sprendimų legitimumo ir atitikimo Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatoms bei Bendrijos įstatams, kitiems teisės aktams. Ieškovai sužinojo, kad Bendrijos teritorijoje bus platinami keliai, tačiau susitikus Bendrijos pirmininką, jokie paaiškinimai nebuvo pateikti. Ieškovai 2024-04-18 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos “Kvietimą”, kuriame buvo nurodyta, kad 2024-05-08 kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą. Ieškovai, gavę tokį „Kvietimą“, nusprendė kreiptis teisinės pagalbos į advokatą Kęstutį Jokimą, su kuriuo sudarė teisinių paslaugų sutartį. Ieškovai susitarė, kad advokatas dalyvaus 2024-05-08 patikrinime. Kadangi ieškovams nėra žinomi teisiniai patikrinimo aspektai, jie pasisamdė atstovą – advokatą. Už pasirengimą ir dalyvavimą patikrinime, ieškovai advokatui sumokėjo 600,00 Eur. Pažymėtina, kad remiantis advokato paklausimu, ieškovai gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Bendrijos skundo, dėl kurio ir vyko 2024-05-08 patikrinimas, kopiją. Šiame skunde Bendrija nurodė, kad: „Dauguma (duomenys neskelbtini) esančių nekilnojamojo turto savininkų sureagavo į raginimą, pašalino želdynus nuo kelio sklypo, arba patraukė tvoras už kelio sklypo ribos. Išskyrus (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkus, kuriems priklauso valstybinės žemės sklype įrengta tujomis apželdinta atraminė sienelė. Atraminė sienelė apsunkina transporto ir pėsčiųjų eismą kelyje, kelią susiaurina nuo 5 metrų numatytų bendrijos generaliniame plane, atitinkančių suformuotą kelio sklypą, iki 3,5 metrų. SB „(duomenys neskelbtini)“ šio sklypo savininkams siūlė pritaikyti atraminę sienelę pėsčiųjų eismui – įrengti laiptus, tokiu būdu pagerinant pėsčiųjų eismo saugumą įkalnėje esančioje kelio atkarpoje. Tačiau savininkai atsisakė imtis bet kokių veiksmų. Primename, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės taikyti administracinių poveikio priemonių, taip pat turi ribotas civilines teises naudojamos valstybinės žemės atžvilgiu, dėl to negali teisinio ginčo keliu siekti įpareigojimo savininkams vykdyti teisėtus SB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus <...>.” Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovams Bendrijos skunde nurodoma atraminė tujomis apželdinta sienelė niekada nepriklausė. Tokios nuoseklios pozicijos ieškovai visada laikėsi. Po aukščiau nurodyto patikrinimo bei pateikto Bendrijos skundo, įtarimai dėl Bendrijos veiklos tik sustiprėjo, kadangi tapo nebeaišku, dėl kokių priežasčių Bendrija teikė nepagrįstą skundą ieškovų atžvilgiu, su ieškovais nebendradarbiavo. Kilo įtarimų dėl to, ar Bendrija apskritai turi patvirtintą bendrojo naudojimo objektų sąrašą, jei realiai nežino, kam priklauso objektai, esantys Bendrijos teritorijoje, kaip antai, aukščiau nurodyta atraminė sienelė, apželdinta tujomis. Kartu kilo įtarimų dėl Bendrijos valdymo organų priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Bendrija nesivadovavo jokiais aukščiau nurodytais SBĮ įtvirtintais principais ir nebendradarbiaudami su ieškovais, pateikė VTPSI visiškai nepagrįstą skundą, dėl ko ieškovai patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms. Ieškovai šias savo išlaidas laiko kaip žalą, kurią jie patyrė dėl Bendrijos neteisėtų veiksmų t. y. nepagrįsto skundo su tikrovės neatitinkančia informacija apie neva ieškovų atliekamus neteisėtus veiksmus (neteisėtą valstybinės žemės valdymą) pateikimo. Susidarius aukščiau nurodytai situacijai ieškovai 2024-06-17 kreipėsi į Bendriją su prašymu dėl informacijos pateikimo ir 600 Eur žalos atlyginimo (prašymas pridedamas). Tą pačią dieną buvo gautas Bendrijos atsakymas, kad prašymas bus išnagrinėtas per 30 dienų. Pažymėtina, kad iki šiol prašoma informacija nebuvo pateikta, žala ieškovams nėra atlyginta. Po telefoninio skambučio Bendrijos pirmininkui 2024-11-05 buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad dėl informacijos pateikimo bus sprendžiama 2024-11-17 Bendrijos valdybos posėdyje, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebus tenkinamas. 2024-11-27 buvo gautas Bendrijos valdybos pirmininko V. Z. atsakymas. Taigi pagal 2024-06-17 prašymą buvo gautas tik vienas dokumentas t. y. 2021-03-28 bendrojo naudojimo objektų sąrašas, tačiau nebuvo gauti kiti dokumentai ir duomenys, nurodyti prašyme. Pažymėtina ir tai, kad nei Bendrijos įstatuose, nei SBĮ nėra nurodyta Bendrijos nario pareiga nurodyti tikslią dokumentų ir duomenų gavimo priežastį. Šiuo atveju ieškovai, pagrįstai abejodami teisingu Bendrijos valdymu bei priimamų sprendimų pagrįstumu pateikė prašymą dėl dokumentų ir duomenų, susijusių su Bendrijos veikla, gavimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo yra nepagrįstas, nes neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, o visų pirma neįrodyti Bendrijos neteisėti veiksmai. Ieškovai kaip neteisėtus Bendrijos veiksmus nurodo Bendrijos 2024-04-09 prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti valstybinės žemės naudojimo pažeidimų patikrinimą. Tačiau akivaizdu, kad Bendrijos pranešimas apie neteisėtą valstybinės žemės, esančios Bendrijos teritorijoje, užėmimą negali būti laikomas neteisėtu veiksmu (pareigos nevykdymu), įstatymų draudžiamu veiksmu ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, nes valstybinės žemės užėmimas konstatuotas ir fiksuotas Inspekcijos patikrinimo akte ir patikrinimas būtų atliktas nepriklausomai nuo to kokias faktines aplinkybes Bendrija būtų išdėsčiusi savo prašyme, nes Inspekcija esant neteisėtam valstybinės žemės užėmimui, naudojimui privalo atlikti patikrinimą pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 22, 24 straipsnius. Prie Ieškovų sklypo valstybinėje žemėje esanti atraminė sienelė ir tujos nėra registruotini objektai ir įsitikinti jų priklausymu vienam ar kitam asmeniui Bendrija neturi galimybės, o manyti, kad Ieškovai naudojasi šiais objektais Bendrija turėjo pagrindą, nes šie objektai yra visiškai šalia jų sklypo. Net ir nenurodžius prašyme dėl patikrinimo, kad šiais objektais naudojasi Ieškovai, Inspekcija visų pirma į patikrinimą kviestų šalia esančio sklypo savininkus, taigi, Ieškovų dalyvavimas Inspekcijos patikrinime buvo neišvengiamas ir nepriklausė nuo Bendrijos prašyme nurodytų aplinkybių. Svarbu pažymėti, kad pati E. N. pripažino, kad ši valstybinėje žemėje esanti bet jai nepriklausanti atraminė sienelė atlieka atraminę funkciją ir ją išardžius bus padaryta žala Ieškovų turtui, ir kad atraminę sienelę statė prieš tai buvęs Ieškovų žemės sklypo savininkas, be to Ieškovė nepaneigė, kad tujos sodintos Ieškovų, ką patvirtina pridedamas Ieškovės E. N. el. laiškas (Priedas Nr. 1). Negana to, Ieškovė susirašinėjime su Bendrijos valdybos pirmininku labai aiškiai nurodė, kad savo gyvenamąjį namą projektavo ir statė (Išrašas iš NTR - Priedas Nr. 2 patvirtina kad namas statytas 2016 m, jau po to kai Ieškovai 2014 m įsigijo žemė sklypą ir žinojo, kad atraminė sienelė yra valstybinėje žemėje) įvertindami valstybinėje žemėje esančia atraminę sienelę ir nuolydį, tai tik patvirtina, kad valstybinėje žemėje esanti atraminė sienelė funkciškai susijusi su Ieškovų turtu ir yra naudojama būtent Ieškovų, taip pat Ieškovė nepaneigė, kad tujos yra sodintos Ieškovų, kas leido Bendrijai prašyme Inspekcijai nurodyti atitinkamas faktines aplinkybes. Bendrija teikdama prašymą Inspekcijai vykdė savo įstatyminę teisę ir pareigą (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - SBĮ) 15 str. 1 d. 15 p.) spręsti visos teritorijos, įskaitant ir perduotą valstybinę žemę, klausimus susijusius su teritorijos kraštovaizdžio tvarkymu ir priežiūra, užstatymu ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. SBĮ 6 str. 11 d. nustato, kad mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje inicijuojant naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu. Pažymėtina, kad dėl ginčo atraminės sienelės ir tujų Bendrijos kelias susiaurėjo iki 3.5 metro, o tai vėlgi patvirtina, kad Bendrija teikdama prašymą Inspekcijai vykdė savo įstatyminę pareigą užtikrinti Bendrijoje esančių kelių atitikimą teisės aktams, tuo labiau, kad savavališkai šių objektų šalinti negalėjo, nes kaip patvirtina Priedas Nr. 1. Ieškovė jau grasino Bendrijai reikalavimais dėl žalos atlyginimo. Ir tik Inspekcijai atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad atraminė sienelė neturi savininkų ir ją šalinti gali tik valstybinės žemės patikėtinė - savivaldybė, tujos kaip želdiniai nėra saugomi, jų šalinimui leidimai nereikalingi, todėl jas šalinti iš Bendrijos teritorijos gali pati Bendriją, ką Bendrija ir padarė, dėl ko ir sulaukė pretenzijų ir ieškinio iš Ieškovų kaip atsakomojo veiksmo, nes tujos atliko Ieškovų atskyrimo nuo kelio funkciją ir tujų pašalinimas nebuvo palankus Ieškovams. Tai, kad ieškinys buvo išprovokuotas tujų šalinimo patvirtina 202411-27 advokato laiškas Bendrijai iš kart po to, kai tujos Bendrijos buvo pašalintos (Foto - Priedas Nr. 3, advokato el. laiškas - Priedas Nr. 4), ieškinys datuotas 2024-11-27. Teigi, Ieškovams neįrodžius Bendrijos neteisėtų veiksmų, deliktinės atsakomybės taikymas nėra galimas. Kaip nurodo Ieškovai ieškinyje, jie 2024-06-17 pateikė Bendrijai prašymą pateikti eilę dokumentų dėl to, kad Bendrija kreipėsi į Inspekciją prašydama atlikti valstybinės žemės Bendrijos teritorijoje patikrinimą. Toks ieškinio teiginys patvirtina, kad Ieškovams dokumentai ir juose esanti informacija nėra įdomi ir jie paprašė dokumentų už itin ilgą laikotarpį nuo 2017 m. vien todėl, kad Inspekcijos atliktas patikrinimas sukėlė Ieškovams nepatogumus ir Inspekcija iš esmės nurodė, kad atraminė sienelė turi būti šalinama, ką turi padaryti savivaldybė, tujos taip pat turi būti šalinamos, ką gali padaryti Bendrija, nes Ieškovai Inspekcijai nurodė, kad tujos taip pat ne jų sodintos (Bendrija pašalino tujas 2024-11-27). Ieškovams šie nurodymai buvo nepalankūs, o ieškinys yra akivaizdžiai tik atsakomasis veiksmas į Bendrijos inicijuotą Inspekcijos patikrinimą ir po patikrinimo pašalinus tujas. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovų advokatas 2024-11-27 el laišku (Priedas Nr. 4) grasino bendrijai teismais ir reikalavimu atlyginti žalą. Bendrijos įstatų (Įstatai pateikti kartu su ieškiniu kaip priedas Nr. 1) V skyrus reglamentuoja dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo nariams tvarką ir būtent pagal šią tvarką yra teikiama informacija, nes taip ir nurodo SBĮ 22 str. 2 d.. 5 p ir 18 str. 2 d. 7 p. Pažymėtina, kad Bendrijos valdybos pirmininkas ginčo atveju neatsisakė pateikti informacijos ir dokumentų, tačiau savo 2024-11-27 laiške (pridėtas prie ieškinio) nurodė, kad Ieškovų advokato pateiktas prašymas neatitinka įstatų nustatytos tvarkos, nes prašyme nenurodytos priežastys dėl kurių prašoma tokios didelės apimties dokumentų (kurie pateikiami kasmet prieš ir po visuotinių narių susirinkimų). Taigi, Bendrijos valdybos pirmininkas vadovaudamasi įstatų 30.1 30.2 punktais paprašė patikslinti prašymą, o ne atsisakė pateikti dokumentus. Tačiau Ieškovai, vietoje to, kad patikslintų savo prašymą, patys nebendradarbiaudami ir nesilaikydami įstatų nustatytos tvarkos pateikė teismui ieškinį su reikalavimu įpareigoti patiekti dokumentus, kuriuos Ieškovai jau turi, nes kasmet šie dokumentai siunčiami elektroniniu paštu visiems nariams prieš visuotinius narių susirinkimus, kaip pavyzdys teikiamas 2024 m. pranešimas ir dokumentų teikimas nariams (Priedas Nr. 5) arba teikiami pačio susirinkimo metu. Įvertinus Ieškovų prašymą susipažinti su dokumentais/duomenimis ir ieškinio reikalavimą įpareigoti Bendriją pateikti Dokumentus, akivaizdu, kad Ieškovų ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi Bendrija neatsisakė pateikti dokumentų, o Ieškovai patys nesilaikė įstatų nustatytos tvarkos ir nepatikslino savo prašymo pagal Bendrijos valdybos pirmininko nurodytus trūkumus. Ieškovams patikslinus prašymą, valdybą jį svarstytų ir dokumentai susipažinimui būtų pateikti įstatuose nustatyta tvarka (nors dar kartą akcentuotina, visus dokumentus Ieškovai yra gavę, nes jie buvo siunčiami kartu su kvietimu dalyvauti susirinkimuose arba teikiami susirinkime). Ieškovai vietoje to kad bendradarbiautų, teikia ieškinius ir pretenzijas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo reikalavimus. Iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

5. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas papildomai paaiškino, kad valdybos pirmininku tapo 2021 metais. Dar 2020 metais buvo pasirašyta sutartis dėl kadastrinių matavimų atlikimo bendrijoje. Buvo užregistruoti kelių sklypai. Ragino gyventojus naikinti želdynus, statinius, traukti tvoras iš keliams suformuotų sklypų, kadangi buvo siekiama sutvarkyti infrastruktūrą bendrijoje. N. buvo siūlomi įvairūs variantai dėl šalia jų sklypo esančios atraminės sienelės šalinimo, tačiau kompromiso nebuvo rasta. Bendrija ištisai teikia raštus, skundus įvairioms institucijoms, gimdama sodininkų bendrijos narių interesus, kadangi administracinio pobūdžio priemonių pati taikyti negali. Kadangi buvo žinoma, kad atraminė sienelė šalia ieškovų sklypo nėra bendrojo naudojimo objektas ir atlieka funkciją ieškovų sklypui, kurios ieškovai nepašalina, todėl ir buvo kreiptasi į Inspekciją, siekiant išsiaiškinti valstybinės žemės sklypo naudojimo teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl sodininkų bendrijos nario teisės gauti informaciją ir dokumentus iš sodininkų bendrijos

6. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta šio įstatymo paskirtis, nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytas sodininkų bendrijų valdymas ir veikla, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymas, sodininkų bendrijos nario teisės ir pareigos, mėgėjų sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimai bei kiti klausimai. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Ji yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

7. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

8. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovai yra žemės sklypo ir namo, esančių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai bei SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai.

9. Pagal SBĮ 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą bendrijos valdymo organas: bendrijos įstatuose nustatyta tvarka teikia informaciją ir dokumentus bendrijos nariams ir kitiems asmenims. Pagal SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą.

10. Kaip matyti iš su ieškiniu kartu pateiktų bendrijos įstatų, jų 30 punktas nurodo, kokio pobūdžio prašymą kiekvienas bendrijos narys turi pateikti, norint gauti iš bendrijos atitinkamą informaciją. Kiekvienas bendrijos narys, norėdamas susipažinti su dokumentais ir (ar) informacija, privalo raštu pateikti prašymą bendrijos valdybai. Prašyme turi būti nurodoma: bendrijos nario vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, sklypo numeris, telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomų dokumentų ir (ar) informacijos panaudojimo tikslas, prašomų pateikti dokumentų ir (ar) informacijos apimtis, laikotarpis, už kurį norima gauti informaciją. Prašyme turi būti nurodoma data ir laikas, kada bendrijos narys pageidautų susipažinti su prašomais dokumentais ir (ar) informacija. Bendrijos įstatų 30.7 p. nurodo, kad su dokumentais ir (ar) informacija bendrijos narys susipažįsta sodininkų bendrijos buveinėje ar kitoje vietoje, dalyvaujant sodininkų bendrijos valdybos pirmininkui ar jo įgaliotam valdybos nariui (įgaliotam asmeniui); Įstatų 30.8. p nustato, kad Bendrijos narys neturi teisės: pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos (originalų) išsinešti iš bendrijos buveinės ar kitos nurodytos patalpos, perduoti dokumentus ir (ar) informaciją kitiems asmenims, rašyti pastabas, braukyti, plėšyti ar kitaip gadinti pateiktu dokumentus. Įstatų 31 p. nustato, kad už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokamas bendrijos narių susirinkimo nustatytas mokestis. Bendrijos įstatų 32 p. nustato, kad sodininkų bendrijos valdyba gali atsisakyti teikti dokumentus ir (ar) informaciją, jeigu: 32.1. Prašymas pateiktas nesilaikant 30 p. numatytos tvarkos; 32.2. Bendrijos narys nesutinka laikytis numatytų sąlygų; 32.3. Prašymo patenkinimas gali pažeisti kitų Bendrijos narių interesus; 32.4. Prašymo patenkinimas gali sudaryti sąlygas gautą informaciją panaudoti asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, tuo pačiu pakenkiant sodininkų bendrijos tikslams.

11. Iš byloje pateikto 2024-06-17 ieškovų atstovo advokato Kęstučio Jokimo prašymo bendrijai dėl informacijos pateikimo matyti, visų pirma, minėtas prašymas pateiktas, nesilaikant bendrijos įstatų 30 punkto reikalavimų, t. y. prašant didelės apimties dokumentų už 7 metų laikotarpį nėra nurodomas aiškus prašomų pateikti dokumentų panaudojimo tikslas, ko reikalaujama pagal bendrijos įstatus. Kita vertus, teikiant prašymą bendrijai dėl informacijos gavimo, prašyme nėra nurodyta nei data, nei laikas, kada bendrijos narys pageidautų susipažinti su prašomais dokumentais, ką numato įstatuose įtvirtina informacijos gavimo tvarka. Juolab, kad įstatų 30.7 punktas numato, kad su dokumentais ir (ar) informacija bendrijos narys susipažįsta sodininkų bendrijos buveinėje ar kitoje vietoje, dalyvaujant sodininkų bendrijos valdybos pirmininkui ar jo įgaliotam valdybos nariui.

12. Įvertinus bendrijos įstatuose įtvirtintą tvarką dėl susipažinimo su bendrijos dokumentais ir (ar) informacija, pritartina atsakovės pozicijai, kad ieškovų atstovo pateiktas prašymas neatitiko įstatuose nustatytos prašymo teikimo tvarkos, dėl ko buvo pagrindas neteikti tokio prašymo pagrindu reikalaujamos informacijos ir /ar dokumentų.

13. Kaip matyti iš bendrijos valdybos pirmininko 2024-11-27 atsakymo elektroniniu paštu ieškovų atstovui, prašymui neatitikus įstatų 30 punkto reikalavimų, toks ieškovų atstovo prašymas nebuvo svarstytas valdyboje, informavus apie didelės apimties dokumentų teikimo tikslo nurodymo būtinumą. Iš šio atsakymo akivaizdu, kad bendrija, atstovaujama valdybos pirmininko, neatsisakė pateikti prašomos informacijos bei dokumentų, tačiau nurodė, kad būtina tikslinti prašymą ir laikytis įstatuose numatytos prašymo teikimo tvarkos. Dar daugiau, 2025-03-06 parengiamojo teismo posėdžio metu, bendrijos pirmininkas aiškiai ieškovų atstovui nurodė, kad būtina nurodyti reikalaujamos gausios informacijos naudojimo tikslą, suderinti atvykimo laiką ir prašoma informacija bus suteikta, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, patikslintas prašymas, atitinkantis įstatų reikalavimus, ieškovų pateiktas nebuvo, nors tam buvo daugiau nei 9 mėnesių terminas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, šalims derinus taikų susitarimą.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos informacija, turimais dokumentais, tačiau bendrija aiškiai nusimatė tvarką ir reikalavimus, keliamus teikiamam prašymui dėl informacijos gavimo. Nesilaikius įstatų nustatytos tvarkos bei gavus atsakymą, nepatikslinus prašymo, remiantis įstatų nuostatomis (30 punktas), ieškovų ieškinio teikimas iš karto po 2024-11-27 atsakymo gavimo ir reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti prašomą informaciją ir dokumentus yra nesavalaikis, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, todėl atmestinas.

15. 2025-12-12 teismo posėdžio metu ieškovų atstovo nurodytas susipažinimo su informacija tikslas – veiklos revizija yra nesavalaikis, nesuponuojantis išvados, kad tokio pobūdžio aiškus ir pagrįstas tikslas buvo nurodytas ir 2024-06-17 prašyme. Iš bylos duomenų ir šalių atstovų paaiškinimų 2025-12-12 teismo posėdžio metu darytina tikėtina išvada, kad didelės apimties informacijos pateikimo būtinybę sąlygojo šalių konfliktinė situacija, kai 2024-04-09 bendrijos skundo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pagrindu buvo atliktas valstybinės žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas 2024-05-15 patikrinimo aktas (ieškinio priedai). Asmeniui iš esmės ketinus atlikti bendrijos veiklos reviziją, prašymo pakoregavimas pagal įstatuose numatytą tvarką neturėjo būti sunkiai įveikiama užduotis, juolab, kad bendrijos įstatai aiškiai ir suprantamai reglamentuoja informacijos teikimo tvarką. Tai, kad tiek po pirmininko rašytinio atsakymo gavimo, tiek po teismo parengiamajame posėdyje aiškiai išdėstytos pirmininko pozicijos dėl prašymo koregavimo būtinumo, norint gauti informaciją, jokių veiksmų ieškovai nesiėmė, sustiprina teismo išvadas dėl ieškovų tikrųjų tikslų – ne gauti informaciją apie bendrijos veiklą už 7 metus, o daryti spaudimo priemonę bendrijai, siekiant spręsti ieškovams nepalankią situaciją dėl šalia jų sklypo esančios atraminės tvorelės ir tujų šalinimo (VTPSI raštas dėl atlikto patikrinimo, patikrinimo aktas (ieškinio priedai) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-06-27 raštas – 2025-12-12 DOK – 184999).

Dėl žalos atlyginimo

16. Ieškovai taip pat reiškia reikalavimą dėl 600,00 Eur žalos atlyginimo, kuri buvo patirta advokato išlaidoms, atstovaujant ieškovus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atliekant valstybinės žemės naudojimo patikrinimą ir surašius 2024-05-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktą.

17. Kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų ir šalių paaiškinimų, 2024-04-09 bendrijos pirmininkas surašė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareiškimą, kuriuo nurodė, esant valstybinės žemės naudojimo pažeidimų (ieškinio priedas), kurio pagrindu buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas bei raštas, kuris adresuotas ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl bešeimininkės atraminės sienelės ir tujų pašalinimo, esančių šalia ieškovams priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini). Tačiau savivaldybė, atsakydama į gautą raštą nurodė, kad nėra teisinių galimybių vykdyti bešeimininkio daikto procedūrą ir nurodė, kad Inspekcija atlieka ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą bei atlieka kitas funkcijas (2025-12-12 DOK 184999).

18. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 str.); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str.), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.).

19. Neteisėti veiksmai, kaip būtinoji ir kartu pirminė civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra bendriausia prasme apibrėžti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (deliktas) yra atskirai reglamentuotas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią materialiosios teisės normą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 81 punktas).

20. Ieškovai, prašydami priteisti žalą, argumentuoja, kad bendrija, pateikdama skundą Inspekcijai nebendradarbiavo su ieškovais bei pateikė Inspekcijai visiškai nepagrįstą skundą, kad neva ieškovai neteisėtai valdo valstybinę žemę.

21. Visų pirma, remiantis byloje esančiu šalių susirašinėjimu, pateiktu kartu su atsiliepimu į ieškinį matyti, kad dar 2022 metais tarp šalių vyko diskusijos dėl valstybiniame žemės sklype esančios atraminės sienelės ir tujų pašalinimo, ieškovai, kaip bendrijos nariai, buvo informuoti apie būtinybę šalinti tiek atraminę sienelę, tiek ir tujas, siekiant sodininkų bendrijoje įgyvendinti kelių sklypų formavimo procesą ir gatvių teisimą. Tad teigti, kad bendrijos pirmininkas nebendradarbiaudamas su ieškovais, kaip nariais ir teikė skundą Inspekcijai nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip nurodė pirmininkas 2025-12-12 teismo posėdžio metu, su ieškovais buvo diskutuojama ir ieškoma variantų, kaip įrengti kelią valstybiniame sklype, šalia ieškovų sklypo, esant atraminei sienutei ir želdiniams. Juolab, kad atraminės sienelės šalinimą ieškovai siejo su jų teisių pažeidimu ir potencialiu žalos kilimu jų nuosavybei. Ieškovė susirašinėjime su pirmininku aiškiai nurodė, kad savo namą projektavo ir statė jau po to, kai įgijo žemės sklypą ir žinojo, kad atraminė sienelė yra valstybinėje žemėje, be to, ieškovė neneigė, kad tujos sodintos ieškovų.

22. Visų antra, bendrija teikdama prašymą Inspekcijai vykdė savo įstatyminę teisę ir pareigą – spręsti visos teritorijos, įskaitant ir perduotą valstybinę žemę, klausimus susijusius su teritorijos kraštovaizdžio tvarkymu ir priežiūra, užstatymu ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir perdavimo klausimus (SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). SBĮ 6 straipsnio 11 dalis numato, kad mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Kaip nurodė bendrijos pirmininkas teismo posėdžio metu, dėl valstybiniame sklype esančios atraminės sienelės ir tujų bendrijos kelias toje dalyje susiaurėjo iki 3,5 metro, kai minimalus plotis negali būti mažesnis nei 4,5 m, siekiant formuoti vidaus kelius (gatves).

23. Įvertinus byloje nustatytus faktus, kad bendrijos bendro naudojimo objektų sąraše atraminės sienelės nėra, ieškovai nurodė, kad dar prieš statant jų namą atraminė sienelė jau egzistavo, tačiau ne jie yra statytojai, o atraminės sienelės šalinimas tiesiogiai įtakos jų nuosavybės teises, bendrijos pirmininkas, spręsdamas infrastruktūros plėtrą sodininkų bendrijoje, turėjo teisę kreiptis į valstybinę instituciją, kuri turi įstatyminę pareigą atlikti patikrinimą ir vykdyti savo įstatymines funkcijas – priimti sprendimus dėl neteisėtos valstybinės žemės naudojimo ir objektų šalinimo. Akivaizdu, kad atraminei sienelei nesant bendrojo naudojimo objektu, pati bendrija neturėjo teisės jos šalinti, tad kreipimasis į valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją, teikiant prašymą, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovų teises, patiriant jiems atstovavimo išlaidas.

24. Dar daugiau, sutiktina su atsakovės pozicija byloje, kad pats patikrinimo atlikimas nesuponavo objektyvios būtinybės ieškovams kreiptis į kvalifikuotą teisininką – advokatą. Tai, kad ieškovai savo valia prieš patikrinimą kreipėsi į advokatą sąlygojo prisiimtų kaštų riziką.

25. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovo išsakyti argumentai, kad pirmininkas, prieš teikdamas skundą nesidomėjo atraminės sienelės atsiradimo istorija ir veikė aplaidžiai, teismo vertinimu neturi objektyvaus pagrindimo. Bendrijos pirmininkas 2025-12-12 teismo posėdžio metu, atsakydamas į ieškovų atstovo klausimą dėl atraminės sienelės atsiradimo analizės, aiškiai ir išsamiai nurodė, kad ieškovai buvo atsiuntę namo projektą, kuriame sienelė buvo atvaizduota tik kaip piešinys, neregistruota kaip statinys, taip pat peržiūrėjo Generalinį planą, be to liudijo tos gatvės gyventojai, kad atraminė sienelė buvo pastatyta buvusio ieškovų sklypo savininko. Dar daugiau, buvo aiški ieškovų pozicija dėl atraminės sienelės griovimo pasekmių jų turtui ir valdomai nuosavybei.

26. Šių byloje paaiškėjusių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškimo Inspekcijai pateikimas nelaikytinas neteisėtu bendrijos pirmininko veikimu, o priešingai - įstatyminių teisių ir pareigų vykdymu, siekiant išspręsti infrastruktūros plėtros klausimus sodininkų bendrijoje, dėl ko deliktinės atsakomybės taikymas, neįrodžius bendrijos neteisėto veikimo, nėra galimas. Todėl ieškovų ieškinys ir šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

29. Atsakovė patyrė 1 064,80 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (DOK - 35930). Taigi iš ieškovų solidariai atsakovės naudai priteistina 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 6.6 straipsnis, 3.109 str.)

30. Teismas pažymi, kad šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš ieškovų yra mažesnė nei nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 1 064,80 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė