Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.( duomenys neskelbtini) , pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta .( duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta .( duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, teista:

1) 2012-04-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) BK 22 str. 1 d. 150 str. 2 d., 22 str. 1 d. 149 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2) 2015- 09 -18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1d. 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 val. visuomenės labui;

3) 2015-10-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str.1d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, BK 641 str., paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, BK 63 str. 5d., 2p. laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2015-09-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta viešų darbų bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2 d., 8p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 1 metus laiko nuo bausmės vykdymo pradžios neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

4) 2016-02-01 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. ir nubausti 45 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Taikyti BK 64-1str. ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę 30 parų arešto. BK 63 str. 1, 9 dalimis prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nuosprendžiu paskirtos 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ją BK 65 str. 1d.1p. keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 5 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2 d., 8p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5) 2016-09-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 5 metams. To paties teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajai V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2016 m. rugsėjo 6 d., bausmės pabaiga: 2021 m. vasario 10 d. 2019-02-19 nutartimi lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.

Kaltinama padariusi nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. mušdama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: 2024-10-13, apie 19.45 min. adresu .( duomenys neskelbtini) būdama prie I. J. priklausančio buto durų, rankoje laikydama metalinį vamzdį sudavė juo I. J. vieną smūgį į veido sritį taip padarydama kraujosruvą kairės akies vokuose. Tokiais savo veiksmais V. S. sukėlė I. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą V. S. pareiškė, kad kalta prisipažįsta iš dalies. Parodė, jog anksčiau nukentėjusios ir jos vyro buvo sumušta, todėl po savaitės ar pusantros sugalvojo už tai atsilyginti. Įvykio dieną apie 8 valandą vakaro, pasiėmė vamzdį ir atėjo prie I. buto. Pabeldus į duris atidarė nukentėjusios vyras R., jam smūgiavo su vamzdžiu, pataikė į kaklą, po to pasirodė nukentėjusioji I., pasakė, kad kviečia policiją, ir vamzdžiu pataikė jai nenorėdama. Trenkė R. antrą kartą, nukentėjusioji stovėjo šone, todėl pataikė jai. Prieš tai su nukentėjusia buvo įvykęs konfliktas dėl šlepetės. Pripažįsta, kad pasielgė negerai, elgesiui įtakos turėjo tai, kad buvo išgėrusi. Nesutinka su reiškiamu 1000 eurų civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad žalos nepadarė, kadangi pati dėl ankstesnių nukentėjusios veiksmų policijai nesiskundė. Šiuo metu Norvegijoje įsidarbinusi bandomajam laikotarpiui. Ateitį planuoja Norvegijoje, Lietuvoje būna labai mažai. Augina 4 metų dukrą. Lėšų baudai neturi.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2024 spalio 13 d. apie 19.45 valandą jos draugas R. Č. nuėjo praustis į dušą. Suskambus durų skambučiui pagalvojo, kad atėjo kaimynas parūkyti su R. Č.. Atidarė duris, nesitikėjo, kad gali įvykti toks incidentas. Kaltinamoji sugriebė už durų, pasakė „žiurke“ „sterva“, pagrasino užmušti, užsimojo ir sudavė turimu vamzdžiu, pataikė į veido kairę pusę. Sugriebė vamzdį norėdama atimti, konfliktas tęsėsi laiptinės koridoriuje. R. išgirdo triukšmą ir atbėgo, kaltinamoji paleido vamzdį, paėmė vamzdį ir užsidarė bute, iškvietė policiją. Konfliktas įvyko dėl kaltinamosios šlepetės. Prieš mėnesį tvarkė kiemą ir šlepetę išmetė, kadangi kaltinamoji po to pradėjo rašyti grasinančio pobūdžio žinutes, su draugu R. Č. ėjo su kaltinamąja aiškintis, tuo metu ji buvo pas J. M.. Dėl smūgio į veidą į gydymo įstaigą nesikreipė, visą naktį laikė kompresą, nes kitą dieną reikėjo į darbą mokykloje. Po įvykio pasijautė blogai, savaitę blogai miegojo, bijodavo išeiti į laiptinę, mama lydėjo iš darbo. Civilinį ieškinį prašė tenkinti.

L. R. Č. parodė, kad įvykio laiku prausėsi duše. Girdėjo durų skambutį, pasakė I., kad atidarytų duris, nes galimai atėjo kaimynas M. K.. Po to išgirdo triukšmą, išbėgęs pamatė besimėtantį vamzdį ir I. su guzu ant veido. Griebė V., nustūmė nu I., po to buvo iškviesta policija. Prieš šį įvykį pats buvo nuėjęs pas kaltinamąją aiškintis, kadangi ši I. rašinėjo grasinančio pobūdžio žinutes. Taip gavosi, kad tada jis gavo į veidą, galimai tada uždavė ir kaltinamajai. Po šio įvykio nukentėjusioji jautėsi blogai, krūpčioja, skundėsi dėl emocinės būklės, baimės. Kaltinamoji jam su vamzdžiu nesudavė, kai atėjo į konflikto vietą, I. jau buvo sužalota.

2024-10-14 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta daugiabučio namo adresu .( duomenys neskelbtini) tarpduris į butą Nr. .( duomenys neskelbtini) (b.l 42-50).

2024-10-14 Daiktų apžiūros protokolu nustatytas nusikaltimo įrankis pateiktas nukentėjusios. Fiksuojama, kad tai metalinis vamzdis, juodos spalvos, ovalus, tuščiaviduris, apie 56 cm ilgio. Metalinis vamzdis yra apibraižytas, abu galai atviri. Vienas vamzdžio galas, apie 16 cm, apsuktas raudonos spalvos lipnia juosta, kuria vienas iš galų užaklintas (uždengtas). Ant objekto tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra.(b.l 51-57)

2024-10-16 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėti policijos pareigūnų padaryti vaizdo ir garso įrašai, fiksuojama, jog policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąją I. J., kuri parodo sumuštą veido sritį ties kaire akimi, akivaizdžiai matoma, kad ties kaire akimi yra patinimas. Nustatomas moters neblaivumas 1.70 promilės. Policijos pareigūnai nueina pabendrauti pas kitame namo aukšte gyvenančia moterimi, iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai V. S.. Nustatomas moters neblaivumas 2.83 promilės. Moteris nerišliai, nesuprantamai pasakoja aplinkybes. Toliau būdama savo buto koridoriuje parodo ranka iš kur pasiėmė vamzdį, sako, kad gyvena turėdama vamzdį namuose. Daugiau tyrimui reikšmingos medžiagos nefiksuojama. Peržiūrint vaizdo ir garso įrašas, kitame faile fiksuojama, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, pasitinka moteris ir vyras, pokalbis tęsiamas jų bute. Vyras ir moteris nurodo aplinkybes, kuomet atėjusi kaimynė V. metaliniu vamzdžiu sudavė moteriai į veidą. Toliau fiksuojama tokia pati informacija kaip ir kitame vaizdo ir garso įraše.(b.l 82-84)

2024-10-21 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui. Pokalbis vyksta tarp moters, kuris prisistatė kaip I. J. ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus. Garso įrašo trukmė - 01 min. 30 sek. Įraše fiksuojama, kad moteris prisistačiusi I. J. praneša, kad atėjusi kaimynė su kažkokiu geležiniu daiktu sudavė į veidą. (b.l 85-87)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2024-10-14 specialisto išvada Nr. G 513/2024 (09) nustatyta, kad I. J. konstatuota kraujosruva kairės akies vokuose. Konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Konstatuotas sužalojimas buvo padarytas vienu poveikiu, I. J. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l 93-95)

Kaltinamoji V. S. neneigė, kad įvykio metu smurtavo, jos veiksmų pasekoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiai. Kaltę pripažino dalinai aiškindama, kad metaliniu vamzdžiu norėjo suduoti R. Č., o ne I. J.. Kaltinamosios parodymus šioje dalyje teismas vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį, jie paneigti kitais bylos įrodymais.

Nukentėjusios ir kaltinamosios parodymai dėl smūgio sudavimo momento ir aplinkybių, skiriasi. Šiuo atveju tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios parodymų patikimumui ir faktinėms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti yra svarbus parodymų neprieštaringumas, atitikimas kitiems bylos įrodymams. Pažymėtina, kad nukentėjusios parodymų teisingumą patvirtina liudytojo R. Č. parodymai, kad į konflikto vietą atėjo po to kai sužalojimas I. J. jau buvo padarytas. Nukentėjusi viso proceso metu nuosekliai teigė, kad metaliniu vamzdžiu kaltinamoji jai sudavė iš karto po buto durų atidarymo. Specialisto išvada dėl padaryto sveikatos sutrikdymo bei sužalojimo būdo, neabejotinai patvirtintas nukentėjusios aiškinimas kaip jai suduotas smūgis į kairę galvos pusę. Be to pati kaltinamoji pripažįsta, kad konfliktavo būtent su nukentėjusia dėl jos veiksmų išmetant jai priklausančią šlepetę. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudytojo R. Č. parodymų teisingumu.

Aukščiau išdėstytus duomenis gretinant ir lyginant vieną su kitu, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji apie įvykį parodė teisingai. Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes, vadovaujasi nukentėjusios I. J., liudytojo R. Č. parodymais, specialisto išvada.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamosios parodymai dalyje dėl smūgio sudavimo aplinkybių paneigti. Teismas nustatė, jog yra neabejotina, kad kaltinamoji sudavė vieną kartą metaliniu vamzdžiu nukentėjusiai į kairę veido sritį, padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BK 140 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Teismas neabejoja, kad savo tikslams pasiekti pasirinkdama smurtinio pobūdžio veiksmus suduodama metaliniu vamzdžiu nukentėjusiai į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamą kūno vietą, V. S. suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdama, numatė, jog padarys kūno sužalojimą ir sutrikdys sveikatą, bei to norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d..

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamoji, veikdama tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teista, bausta administracinėmis nuobaudomis. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Pasekmės nukentėjusios sveikatai trumpalaikės, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, smurtinis veiksmas vienkartinis, kaltinamoj augina mažametį vaiką, dėl ankstesnės nusikalstamos veikos probacija baigta daugiau kaip prieš ketverius metus, paaiškino, jog šiuo metu dirba, kas rodo, jog gali gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir elgesiu, nėra pagrindo kaltinamajai skirti griežčiausias su izoliavimu susijusias bausmes areštą ar laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, darytina išvada, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus.

Nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 1000 eurų, prašo priteisti iš kaltinamosios (b.l. 29). Ieškovė ieškinį grindė patirtu skausmu, diskomfortu, išgąsčiu, dvasiniu sukrėtimu, nepatogumu viešose vietose.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininkės veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl asmuo patiria išgyvenimus ją sutrikdžius. Pažymėtina, kad kaltinamoji yra darbinga, turinti pajamas ir galinti jas gauti ateityje. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusi patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jai buvo sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad pasekmės neilgalaikės, atsirado dėl tyčinio, tačiau vienkartinio veiksmo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas veikiant vienam asmeniui. Nėra įrodymų, kad I. J. patyrė sąlyginai didesnius besitęsiančius psichologinius išgyvenimus ir skausmus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertintina, kad didesnė nei 1000 eurų neturtinė žala priteisiama tik išskirtinais atvejais, o šiuo atveju išskirtinių aplinkybių nėra.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašoma priteisti neturtinė žala, teismo vertinimu neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra per didelė, teismas neturtinę žalą vertina 500 eurų. Atsižvelgiant į nurodytą I. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Civilinės ieškovės I. J. (gim. duomenys neskelbtini m.) pareikštą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos iš V. S..

Kardomąją priemonę panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.