Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Srovita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6418-285/2017 pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Srovita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė GNSB „Didieji Leliai“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Srovita“ 506,84 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidasIeškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Srovita“ nuosavybes teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/132 dalis inžinierinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini). Inžinierinius tinklus atsakovė įsigijo 2012 m. rugpjūčio 10 d. ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2012/08/09 pagrindu. Inžinierinių tinklų atsakovė savo vardu VĮ Registrų centre nėra įregistravusi. Ieškovė administruoja, tvarko ir prižiūri visus teritorijoje esančius namų valdų savininkų bendrojo naudojimo objektus. Ieškovės 2013 m. kovo 28 d. pakartotinio narių susirinkimo protokoliniu sprendimu buvo nutarta ne bendrijos nariams, turintiems tuščius sklypus, nustatyti 400,00 Lt/115,85 Eur metinį inžinierinių tinklų, infrastruktūrinių sklypų ir įrenginių priežiūros, remonto, administravimo paslaugų mokestį. 2014 m. balandžio 30 d. visuotinio pakartotinio narių susirinkimo protokoliniu sprendimu buvo nutarta rinkti 450,00 Lt/130,33 Eur dydžio metinį infrastruktūros priežiūros mokestį už 2014 metus negyvenantiems ne bendrijos nariams nuo kiekvieno kvartalo sklypo. 2015 m. balandžio 2 d. visuotinio ataskaitinio rinkiminio pakartotinio narių susirinkimo protokoliniu sprendimu buvo nutarta rinkti 130,33 Eur dydžio metinį infrastruktūros priežiūros mokestį už 2015 metus negyvenantiems bendrijos nariams. 2016 m. balandžio 18 d. visuotinio ataskaitinio rinkiminio pakartotinio bendrijos narių ir kitų savininkų susirinkimo protokoliniu sprendimu buvo nutarta rinkti 130,33 Eur dydžio metinį infrastruktūros priežiūros mokestį už 2016 metus negyvenantiems bendrijos nariams. Atsakovei pagal nurodytus ieškovės sprendimus buvo priskaityta 506,84 Eur skola.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys paliktinas nagrinėtu. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pateiktose nuo 2013 m. iki 2016 m. sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumą. Visose sąskaitose nurodoma – už inžinerinių tinklų, infrastruktūrinių, sklypų ir įrenginių priežiūrą, remonto, administravimo paslaugas, tačiau pateiktuose protokoluose įrašyta, kad nustatomas nario mokestis. Nėra aišku, kokie priežiūros ar remonto darbai buvo atlikti, kiek buvo išleista pinigų bei kokiems numatytiems darbams pinigai renkami iš anksto.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Srovita“ ieškovei 506,84 Eur skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (506,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas iš ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos nustatė, jog atsakovei už jos turimo sklypo (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų, infrastruktūrinių sklypų ir įrenginių priežiūros, remonto, administravimo paslaugas paskaičiuota: už 2013 m. – 115,85 Eur (400,00 Lt), už 2014 m. – 130,33 Eur (450,00 Lt), už 2015 m. – 130,33 Eur, už 2016 m. – 130,33 Eur, iš viso 506,84 Eur (el. b. l. 9, 92). Ieškovė atsakovei kasmet pateikdavo sąskaitas faktūras už paslaugas (el. b. l. 10–15, 93), ką patvirtina pateikta 2011–2016 m. išlaidų detalizacija.Byloje nėra ginčo, kad ieškovė administruoja ir eksploatuoja inžinerinės infrastruktūros objektus, dalinės nuosavybės teise priklausančius ir atsakovei, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. buitinių nuotekų tinklus, lietaus nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, priešgaisrinio vandentiekio vamzdynus. Minėti objektai yra nurodytoje teritorijoje esančių žemės sklypų bei juose pastatytų gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektai. Ieškovė Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Didieji Leliai“ įgyvendina bendrojo naudojimo objektų bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su šių objektų valdymu ir naudojimu. Šių teisių įgyvendinimo sprendimai priimami esant bendraturčių balsų daugumai. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Šie sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, todėl Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“ nariai, o taip pat ir atsakovė, kuri nėra narė, privalo jų laikytis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Srovita“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalaujamas priteisti įsiskolinimas yra grindžiamas išlaidomis, susijusiomis su bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu ir administravimu. Atsižvelgiant į tai, kad bendrijos narių susirinkimų protokoluose ir sąskaitose atsakovui nurodomas skirtingas pinigų rinkimo pagrindas, darytina prielaida, kad šie pinigai renkami nepagrįstai, kas galimai sudaro sąlygas bendrijos nariams, t. y. asmenims, kurie gyvena ir naudojasi visa infrastruktūra, praturtėti ne bendrijos narių sąskaita.Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo dėstomų aplinkybių dėl būtinumo atlikti vienokio ar kitokio pobūdžio darbus, susijusius su bendro naudojimo objektų eksploatacija ar remontu. Taip pat nėra byloje įrodymų, kurie sudarytų pagrindą reikalaujamą priteisti įsiskolinimą kvalifikuoti kaip bendrojo naudojimo objektų priežiūros įsiskolinimą.Ieškovo susirinkimuose nuspręstų rinkti mokesčių diferenciacija ir jų (mokesčių) turinys nėra aiškus. Atsakovės vertinimu, sprendžiant dėl jo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio prievolės prisidėti prie išlaidų, skirtų šiems objektams bendrijoje išlaikyti, turi būti nurodyta, kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos. Ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas nekonkretizuotas ir visiškai nepagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.Neatitinka tikrovės pirmos instancijos teismo išvada, kad sprendimai dėl rinkliavų dydžio buvo priimamai bendraturčių balsų dauguma. Atkreiptinas dėmesys, kad susirinkimuose dalyvavo vos per 20 procentų bendraturčių, ir tai nėra dauguma. Priešingai, galima teigti, kad tik nuolatos gyvenančių asmenų sprendimais buvo nustatyti rinkliavų dydžiai, visiškai nepagrįsti proporcingai bendraturčių turimai daliai. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-554-378/2016 suformuluota teisės taikymo taisyklė, kad mokestis, nepriklausomai nuo to, kaip jis įvardijamas, jei jis renkamas nenurodžius konkretaus tikslo, susijusio su bendrosios nuosavybės išlaikymu ar bendraturčiams teikiamomis paslaugomis, yra renkamas be pagrindo. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bendraturčiai neturėtų būti įpareigojami mokėti objektyviais skaičiavimais nepagrįstų mokesčių už konkrečiai neįvardytas paslaugas.Galimai ieškovo nesąžiningus ketinimus dėl surenkamų mokesčių patvirtina 2016 m. balandžio 18 d. protokole 7 punkte nustatyti mokesčiai sklypų savininkams (atkreiptinas teismo dėmesys, kad tik šiame protokole, t. y. 2016 metais buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų savininkų, kaip bendrasavininkų, prisidėjimo prie infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros. Aptariamame punkte nustatyta, kad visi sklypų ir infrastruktūrų savininkai nepriklausomai nuo to, kiek nuosavybės teise turi valdomos infrastruktūros dalių, šiuos mokesčius moka vienodomis sumomis. Akivaizdu, kad toks ieškovo sprendimas prieštarauja CK 4.76 straipsnyje numatytoms bendraturčių pareigoms, neaišku pagal kokį kriterijų ar kriterijus nustatomas fiksuotas mokestis visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovę.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sąskaitose Nr. 727, 970, 1194, 1478 nurodytų sumų pagrįstumą. Visose sąskaitose nurodoma – už inžinerinių tinklų, infrastruktūrinių, sklypų ir įrenginių priežiūrą, remonto, administravimo paslaugas, tačiau pateiktuose protokoluose nurodyta, kad nustatomas nario mokestis. Toks nesutapimas akivaizdžiai neatitinka atsakovės, kaip inžinierinės infrastuktūros dalies bendraturtės, interesų. Iš byloje pateiktų įrodymų bei ieškovės atstovo teiktų paaiškinimų nėra aišku, kokie priežiūros ar remonto darbai buvo atlikti, kiek buvo išleista pinigų, kokiems numatytiems darbams pinigai renkami iš anksto. Be to, ieškovė deklaruoja, kad administruoja, tvarko ir prižiūri visus teritorijoje esančius namų valdų savininkų bendrojo naudojimo objektus, tačiau šių ieškovo vykdomų pareigų įgyvendinimą patvirtinančių įrodymų nepateikė.Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 900,72 Eur įsiskolinimo priteisimo. Atsakovei pateikus atsiliepimą, ieškovė 2017 m. balandžio 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo 43,73 procentais, t. y. nuo reikalaujamos 900,72 Eur įsiskolinimo sumos iki 506,84 Eur įsiskolinimo sumos. Pirmos instancijos teismas sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 506,84 Eur įsiskolinimo. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nuo pradinio ieškinio sumos – 20 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutinka. Teismas ne tik neišsprendė pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo patenkinimo klausimo, bet ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė GNSB „Didieji Leliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi minėta kasacinio teismo nutartimi, kadangi faktinės aplinkybės atsakovės nurodytoje civilinėje byloje ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ralio decidendi) skiriasi, jos nėra tapačios ir šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų.Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl reikalavimų sumažinimo, nes teisė sumažinti ieškinio reikalavimus yra savarankiška teisė ir šia teise pasinaudojusio ieškovo ieškinį teismas patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tinkamai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.Nagrinėjamoje byloje pilnai atskleista bylos esmė, išsiaiškintos faktinės aplinkybės, ištirti byloje esantys įrodymai, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei UAB „Srovita“ nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5–6), ir 1/132 dalis inžinierinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovė įsigijo 2012 m. rugpjūčio 10 d. ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2012/08/09 pagrindu (el. b. l. 7–8). VĮ Registrų centro duomenimis, inžinieriniai tinklai atsakovės vardu nėra įregistruoti. Ieškovė GNSB „Didieji Leliai“ nurodo, kad gyvenamųjų namų savininkai 2007 m. rugsėjo 14 d. įsteigė bendriją, kuriai perduota valdyti visi bendrojo naudojimo objektai – inžinerinė infrastruktūra (el. b. l. 47, 105–115). Byloje nėra ginčo, kad buitinių nuotekų tinklai, lietaus nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai, priešgaisrinio vandentiekio vamzdynai, esantys (duomenys neskelbtini) yra nurodytoje teritorijoje esančių žemės sklypų bei juose pastatytų gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektai.Ieškovės narių susirinkimų protokoliniais sprendimais buvo nutarta kasmet nuo kiekvieno sklypo rinkti atitinkamo dydžio mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir tvarkymą. Vadovaudamasi šiais sprendimais ieškovė paskaičiavo atsakovei už jos turimo sklypo (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų, infrastruktūrinių sklypų ir įrenginių priežiūros, remonto bei administravimo paslaugas: už 2009 m. – 144,81 Eur (500,00 Lt); už 2010 m. – 72,40 Eur (250,00 Lt); už 2011 m. – 148,81 Eur (500,00 Lt); už 2013 m. – 115,85 Eur (400,00 Lt), už 2014 m. – 130,33 Eur (450,00 Lt), už 2015 m. – 130,33 Eur, už 2016 m. – 130,33 Eur, iš viso 900,72 Eur (2100,00 Lt) (el. b. l. 9). Vėliau, gavusi atsakovės atsiliepimą į ieškinį, ieškovė savo reikalavimus atsakovei sumažino iki 506,84 Eur, t. y. skolą už bendrojo naudojimo objektų administravimą paskaičiavo nuo 2013 m. iki 2016 m. įskaitytinai (el. b. l. 94). Šiai sumai pagrįsti ieškovė atsakovei pateikė buhalterinę pažymą, detalizaciją (el. b. l. 97, 124–125). Taigi, byloje kilo ginčas dėl skolos už bendrojo naudojimo objektų (inžinerinės infrastruktūros) administravimą priteisimo bendrijai, kai mokesčiai paskaičiuoti ne bendrijos nariui už 2013 – 2016 metų laikotarpį.Apeliantė nurodo, kad bendrijos narių susirinkimų protokoluose ir sąskaitose atsakovei nurodomas skirtingas pinigų rinkimo pagrindas; galimai šie pinigai renkami nepagrįstai, dėl ko sudaromos sąlygos bendrijos nariams, t. y. asmenims, kurie gyvena ir naudojasi visa infrastruktūra, praturtėti ne bendrijos narių sąskaita; kad iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokie priežiūros ar remonto darbai buvo atlikti, kiek tam išleista pinigų, kokiems numatytiems darbams pinigai renkami iš anksto. Ieškovė taip pat deklaruoja, kad ji administruoja, tvarko ir prižiūri visus teritorijoje esančius namų valdų savininkų bendrojo naudojimo objektus, tačiau šių ieškovės vykdomų pareigų įgyvendinimą patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Be to, visi sklypų ir infrastruktūrų savininkai nepriklausomai nuo to, kiek nuosavybės teise turi valdomos infrastruktūros dalių, šiuos mokesčius moka vienodomis sumomis.Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-554-378/2016 suformuluota teisės taikymo taisyklė, kad mokestis, nepriklausomai nuo to, kaip jis įvardijamas, jei jis renkamas nenurodžius konkretaus tikslo, susijusio su bendrosios nuosavybės išlaikymu ar bendraturčiams teikiamomis paslaugomis, yra renkamas be pagrindo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. kovo 28 d. įvyko visuotinis GNSB „Didieji Leliai“ pakartotinis narių susirinkimas, kurio metu 4–uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti infrastruktūros priežiūros metinį mokestį ne bendrijos nariams, negyvenantiems kvartale, metinį 400,00 Lt (115,85 Eur) dydžio mokestį, skirtą infrastruktūros priežiūrai, eksploatacinėms sąnaudoms, administravimo paslaugoms padengti (el. b. l. 29–32). 2014 m. balandžio 30 d. įvykusio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu 4–uoju darbotvarkės klausimu nutarta negyvenantiems ne bendrijos nariams nustatyti 450,00 Lt (130,33 Eur) dydžio metinį infrastruktūros priežiūros mokestį (el. b. l. 33–37). 2015 m. balandžio 2 d. įvykusio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu 4–uoju darbotvarkės klausimu nutarta negyvenantiems ne bendrijos nariams nustatyti 450,00 Lt (130,33 Eur) dydžio metinį infrastruktūros priežiūros mokestį (el. b. l. 38–42). 2016 m. balandžio 18 d. įvykusio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo metu 7–uoju darbotvarkės klausimu nutarta negyvenantiems ne bendrijos nariams nustatyti 130,33 Eur dydžio metinį infrastruktūros priežiūros mokestį (el. b. l. 43–46). Nei vienas iš paminėtų ieškovės nutarimų nuginčytas nebuvo.Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-554-378/2016 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-554-378/2016 ginčas kilo dėl atsakovų, kaip asmenų, nuosavybės teise įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, pareigos mokėti bendrijos nustatytą vienkartinį mokestį, t. y. sodininkų bendrijos narių 2008 m. birželio 7 d. susirinkime nutarta patvirtinti stojamąjį bendrijos nario mokestį – 3000 Lt (868,86 Eur), o asmenims, įsigijusiems sodo sklypą bendrijoje ir nenorintiems tapti bendrijos nariais, – 3000 Lt (868,86 Eur) vienkartinį mokestį. Gi nagrinėjamoje byloje yra iškilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininko, ne gyvenamųjų savininkų bendrijos nario ir negyvenančio kvartale, pareigos mokėti mokestį už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Minėtoje kasacinio teismo byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas ja kaip precedentu nesivadovauja. Nagrinėjamu atveju apeliantei pareiga mokėti mokestį už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. Nr. I-798, akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01, toliau – DGNKPPSBĮ) įstatymas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Taip pat šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (DGNKPPSBĮ 1 str. 2 d.). Ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Didieji Leliai“ įstatų 2.1 punkte nustatyta, kad bendrijos veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.Ieškovės, kaip gyvenamųjų namų statybos bendrijos, tikslas apibrėžtas jos įstatuose, kurių 2.2 punkte nustatyta, kad bendrijos tikslas yra įgyvendinti žemės sklypų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusius su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, racionaliai, taupiai ir efektyviai eksploatuoti bendrijos bendrojo naudojimo turtą, inžinerinę įrangą bei žemės sklypus, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą, atstovauti bendrijos narių interesams. DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bendrijos visuotinis susirinkimas, kuris yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos susirinkimai buvo atviri ir ne bendrijos nariams. Ši vienareikšmiška išvada darytina įvertinus byloje pateiktus susirinkimų protokolus, kurių duomenys leidžia spręsti, jog tai nebuvo vien bendrijos narių susirinkimai, juose dalyvavo ir turėjo galimybę dalyvauti ir kitų pastatų savininkai, o tai reiškia, kad apeliantė, būdama bendrojo naudojimo inžinerinių statinių savininke, turėjo visas teises dalyvauti bendrijos susirinkimuose ir išreikšti savo nuomonę dėl priimtų sprendimų. Apeliantė visuotiniuose bendrijos susirinkimuose nedalyvaudavo. Prieš tai minėtų teisės aktų leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, būtų lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013 ir joje nurodyta praktika). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Visuotiniame bendrijos susirinkime priimti sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, jokios išimtys ne bendrijos nariams ir negyvenantiems kvartale nenumatytos, todėl tiek Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“ nariai, tiek ir ne nariai, tarp jų ir atsakovė, privalo jų laikytis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš minėtų bendrijos susirinkimų protokolų matyti, jog bendrijos nariams ir kvartale gyvenantiems ne bendrijos nariams yra nustatytas didesnis mokestis už bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros priežiūrą nei asmenims, kurie nėra bendrijos nariai ir negyvena kvartale, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė galimai sudaro sąlygas bendrijos nariams praturtėti ne bendrijos narių sąskaita.Ieškovė 2013 m. balandžio 5 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 400,00 Lt (115,85 Eur) sumai už 2013 m. inžinerinių tinklų, infrastruktūrinių, sklypų ir įrenginių priežiūrą, remontą, administravimo paslaugas; 2014 m. gegužės 30 d. – 450,00 Lt (130,33 Eur) už 2014 m.; 2015 m. balandžio 20 d. – 130,33 Eur už 2015 m.; 2016 m. birželio 30 d. – 130,33 Eur už 2016 m. (el. b. l. 12–15). Savininkai, įsigiję nuosavybės teises į žemę, pastatus, ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016). Atsakovė nesutinka mokėti bendrijai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal bendrijos priimtus ir galiojančius sprendimus, tačiau nei tokios prievolės, nei išrašytų sąskaitų faktūrų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių inžinierinių tinklų, infrastruktūrinių sklypų ir įrenginių priežiūros ir administravimo išlaidas, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes atsakovė už minėtas paslaugas turi atsiskaityti ne pagal faktines išlaidas, o pagal Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“ visuotinių narių susirinkimų sprendimus. Įstatymas nenumato jokių išimčių – už bendro naudojimo objektų priežiūrą pareigą mokėti turi visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, kokias išlaidas faktiškai yra patyrusi Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“.Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 20,00 Eur žyminį mokestį, kadangi ši suma paskaičiuota nuo pradinio ieškinio 900,72 Eur sumos, nors vėliau ieškovas ieškinio reikalavimą sumažino iki 506,84 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad galimai pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 20,00 Eur žyminį mokestį, neįvertino aplinkybės, jog byla nagrinėjama elektroninės formos. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pateikiant teismui procesinius dokumentus tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl nuo 506,84 Eur ieškinio sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 15,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas priteisė per dideles ieškovės atstovavimo išlaidas – 500,00 Eur. Ieškovės ieškinys dėl 506,84 Eur priteisimo patenkintas visiškai, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.2 punkte nurodyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti priteistinas išlaidas ieškovės atstovo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į šios nutarties 29 punkto nuostatas, yra pagrindas teismo sprendimą patikslinti ir sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, pakeisti, sumažinant valstybei priteistino žyminio mokesčio sumą iki 15,00 Eur. Kitoje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 300,00 Eur (el. b. l. 158–159), todėl šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės UAB „Srovita“.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą patikslinti – sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Srovita“ valstybei priteista 20 Eur žyminio mokesčio, pakeisti ir iš atsakovės UAB „Srovita“ (juridinio asmens kodas 134796548) priteisti valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Srovita“ (juridinio asmens kodas 134796548) ieškovei GNSB „Didieji Leliai“ (juridinio asmens kodas 301113541) 300 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.