- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-988-661/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrutė Kalinauskienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui A. D., trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ filialas, dėl nuostolių priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti nuostolius, atsakovui praradus perduotą valdyti turtą. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo pasirašyta lizingo sutartis ir atsakovui nevykdant sutarties- nemokant įmokų, sutartis buvo nutraukta. Atsakovas ieškovui lizinguojamojo turto negrąžino, todėl prašė priteisti įmokų delspinigius. Skola paskaičiuota iš galutinės pinigų sumos pagal sutartį atėmus sumokėtas įmokas, draudimo bendrovės sumokėtą draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo patirtus nuostolius lėmė ieškovo neveiklumas ir nenoras bendradarbiauti su ieškovu, kuris dėl avarijos fiziškai negalėjo grąžinti automobilio, jį realizuoti. Nurodė, kad ieškovas nesiėmė veiksmų iš draudimo bendrovės išsireikalauti, prisiteisti pinigus.
Trečiasis asmuo palaikė ieškovo reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš A. D. ieškovui AB SEB bankas 16 945 litus 78 centus negrąžinto turto likutinės vertės, 434 litus 19 centus delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-16 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 521 litų bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad atsakovas yra su draudiku yra prievoliniuose santykiuose, todėl atsakovas po draudiminio įvykio privalėjo pasirūpinti draudimo išmoka ieškovui. Ieškovas yra daikto savininkas, o daikto valdytojas – atsakovas, kuris atsako ieškovui už įmokų mokėjimą ir daikto išsaugojimą. Trečiajam asmeniui išmokėjus per mažą draudimo išmoką ieškovui, atsakovas turėjo pasirūpinti didesnės išmokos išmokėjimu, nes jis sudarė turto draudimo sutartį trečiojo asmens naudai. Teismas taip pat atmetė atsakovo A. D. reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Tesimas sprendė, jog ieškovas reikalavimą priteisti nuostolius, grindė sutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas ieškininės senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo šioje byloje netaikytinas. Nutraukus sutartį, atsakovui turto praradimo atveju sutarta prievolė, numatyta 13 skirsnyje išlieka. Šalis sieja sutartis ir sutartyje numatytų faktinių įvykių atveju turi būti taikoma sutartyje numatytos pasekmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas A. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Atsakovas prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Apeliantas nurodo, jog ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad pagal Lizingo sutartį lizinguotas turtas AB „SEB lizingas“, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas AB SEB bankas, nebuvo grąžintas, vėliau paaiškėjo, kad turtas yra nepataisomai sugadintas Rusijos Federacijoje įvykusio eismo įvykio metu, o kadangi draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ filialas išmokėjo tik 39.775,00 Lt draudimo išmoką, kurios pilnai neužtenka visiškai padengti likutinės (neišmokėtos) turto vertės, iš apelianto priteistina 16.945,78 Lt suma kaip patirti nuostoliai, t.y. ieškovas savo ieškinio dalyku nurodė patirtą nuostolį, o pagrindu CK 6.245 str., 6.249 str.. Taigi ieškinio dalykas yra žalos priteisimas. Ieškovas Lizingo sutartį nutraukė nuo 2010-05-06, draudimo bendrovė („If P&C Insurance AS" filialas) 2010-05-26 priėmė sprendimą ir išmokėjo draudimo išmoką, kurios suma yra 39.775,00 Lt. Apelianto manymu, 2010 m. gegužės 26 d. yra ta data nuo kurios prasidėjo ieškinio senaties termino eiga dėl patirtų nuostolių prisiteisimo, t.y. laikytina, kad šią dieną AB „SEB lizingas“, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas AB SEB bankas, sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, jog „If P&C Insurance AS“ filialas išmokėtos 39.775,00 Lt sumos neužteks negrąžinto turto likutinei (neišpirktos) vertės padengimui (patirtos žalos atlyginimui). AB „SEB lizingas“, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas AB SEB bankas, ieškinį teismui pateikė 2013-10-02 (b.l. 1), todėl akivaizdu, jog ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Lizingo sutarties 19.3 d. nustatytos sąlygos, kad klientui, nesilaikant Sutarties 19.1 bei 19.2 dalyse nustatytų sąlygų (nesugrąžinus lizinguoto daikto per nurodytą 3 dienų terminą), ieškovas turi teisę nepradėjus jokių papildomų teisinių procedūrų bet kuriuo metu atsiimti Turtą iš Kliento ir savo nuožiūra be jokių apribojimų juo disponuoti. Tačiau, kaip pirmosios instancijos proceso metu pripažino ir pats ieškovas, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad atsiimtų jam priklausantį turtą, t.y. nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti, nors lizinguotas turtas buvo jo nuosavybėje. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino tokio nesąžiningo Lizingo sutarties šalies -ieškovo elgesio, jo neveikimo pasekmių dėl kilusios žalos, ir toks ieškovo Lizingo sutarties 19.3 dalyje numatytų teisių nevykdymas nagrinėjamos bylos atveju turėjo ir turi būti vertinamas kaip ieškovo didelis neatsargumas dėl kilusios (padidėjusios) žalos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ filialas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė:
Šalies argumentai
1. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad Draudikas po 2010-02-24 eismo įvykio transporto priemonės Opel Vectra (valst. (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo, o išvadą, kad transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, priėmė pasitaręs su Ieškovu. Su tokiais Apelianto teiginiais nesutinka. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nežino ir nežinojo, kur yra eismo įvykyje sugadinta transporto priemonė. Tokie Apelianto veiksmai rodo jo aplaidumą nesirūpinant turtu, kuris priklauso kitam asmeniui, šiuo atveju - Ieškovui. Draudiko nuomone, akivaizdu, jog pačiam nežinant, kur yra lizinguojama transporto priemonė, ši informacija negalėjo būti žinoma nei ieškovui, nei draudikui.
2. Apeliantas painioja dvi skirtingas draudimo rūšis - savanorišką transporto priemonių draudimą (Kasko) ir privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, apelianto nurodyta LAT praktika yra susijusi būtent su privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės sakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šis draudimas yra specifinė ūkinė komercinė veikla, kurią vykdo draudikai, ir kuria siekiama apsaugoti nukentėjusių asmenų bei draudėjų turtinius interesus. Tuo tarpu ginčo atveju tarp Apelianto ir Draudiko buvo sudaryta savanoriškojo transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartis, kurią patvirtina draudimo liudijimas Serija TPA Nr. 00035106. Šios draudimo sutarties sąlygos yra įtvirtintos Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 001, kurios yra neatskiriama draudimo tarties dalis. Nurodytų draudimo rūšių negalima sutapatinti. Apelianto argumentas, kad Ieškovas prašomas priteisti sumas visų pirma turėjo išsireikalauti iš Draudiko, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
3. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota teisingai, be to, į bylą buvo pateikti tokius Draudiko skaičiavimus patvirtinantys įrodymai.
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo:
1. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neva netinkamai taikė CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, kadangi savo ieškinį ieškovas pateikė jau pasibaigus šiam terminui, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir neatmetė ieškovo AB SEB banko ieškinio. Ieškovas nesutinka su šia pozicija ir nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-080050 14.6 punkte buvo numatyta, jog „Turtą pavogus ar sunaikinus (Turto sunaikinimo kriterijai apibrėžiami Draudiko taikomose Turto draudimo taisyklėse), iš Draudiko SEB lizingui išmokėtos draudimo išmokos pirmiausia padengiamas Kliento įsiskolinimas SEB lizingui draudimo išmokos dienai, kurį sudaro: 1) visi draudimo išmokos dienai priklausantys sumokėti mokėjimai (įskaitant, bet neapsiribojant, Mokėjimų grafike - sąskaitoje nustatytas ir iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas, nesumokėtus eilinius Turto vertės dengimo mokesčius, Delspinigius ir Baudas), 2) neišmokėta likutinė Turto vertė draudimo išmokos patekimo į SEB lizingo sąskaitą dienai. Likusias pinigines lėšas SEB lizingas įsipareigoja pervesti į Kliento sąskaitą ne vėliau kaip per 5 (penki) darbo dienas nuo aukščiau minėtos skolos padengimo“. Tos pačios sutarties 14.7 punkte taip pat buvo numatyta, kad „Draudikui išmokėjus SEB lizingui maksimalią draudimo sumą, kuri padengia Sutarties 14.6. punkte nurodytą Kliento įsiskolinimą. Klientas nuo tolesnių Mokėjimų grafike nurodytų mokėjimų atleidžiamas. Tuo atveju, jei Draudiko išmokėta suma draudimo suma nepadengia Sutarties 14.6 punkte nurodyto Kliento Įsiskolinimo, susidariusį skirtumą kompensuoja Klientas“. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl 16 945,78 Lt negrąžinto turto likutinės vertės priteisimo, pareikštas šioje byloje atsakovui, finansinio lizingo sutartyje Nr. 2008-080050 yra aiškiai įvardintas kaip atsakovo skola pagal šią sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl skolos priteisimo yra taikomas bendras CK 1.125 str. 1 d. numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, darytina išvada, jog atsakovo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neva turėjo atmesti ieškinį dėl neva praleisto ieškinio senaties termino, yra nepagrįstas.
2. Dėl CK 6.259 str. taikymo. Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis neva -informavo ieškovą apie įvykusį eismo įvykį ir tai, jog buvo paguldytas į gydymo įstaigą, tačiau, priešingai nei numato CPK178 str., atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių tą faktą patvirtinančių rodymų.
3. Šalių sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-080050 5.1.18 punkte numatyta, kad „Nuo Turto priėmimo - perdavimo akto su Pardavėju pasirašymo momento, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip nuo atsitiktinės Turto žuvimo rizikos perdavimo pagal Pirkimo - pardavimo sutartį SEB lizingui kaip Turto pirkėjui, iki Turto nuosavybės teisės perėjimo Klientui ar faktiško Turto grąžinimo SEB lizingas nutraukus Sutartį momento: visa Turto žuvimo, praradimo, komplektaciios pasikeitimo, sugadinimo ar priešlaikinio susidėvėjimo rizika, nepriklausomai nuo priežasties (iškaitant Force Maieure aplinkybes) ir atsisakymo galimybės, tenka Klientui“. 5.18.3 punkte taip pat numatyta, kad „nepriklausomai nuo Turto gedimo ar netekimo priežasties (įskaitant Force Majeure aplinkybes) Klientas privalo laiku vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, o SEB lizingas neprivalo atlyginti Kliento patirtų nuostolių ar sumažinti Mokėjimų grafike - sąskaitoje numatytus mokesčius“.
Finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-080050 14.10 punkte šalys aiškiai numatė, kad „Turto sužalojimo (sugadinimo) atveju, Klientas privalo pasirūpinti likusio Turto apsauga ir be raštiško SEB lizingo sutikimo neturi teisės disponuoti išlikusiomis Turto dalimis. Pažeidus šią sąlygą, Kliento privalo atlyginti visus SEB lizingo dėl to patirtus nuostolius“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Dėl ieškinio senaties
Teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog šiuo atveju turėjo būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-080050 14.6 punkto buvo numatyta, jog „Turtą pavogus ar sunaikinus (Turto sunaikinimo kriterijai apibrėžiami Draudiko taikomose Turto draudimo taisyklėse), iš Draudiko SEB lizingui išmokėtos draudimo išmokos pirmiausia padengiamas Kliento įsiskolinimas SEB lizingui draudimo išmokos dienai, kurį sudaro: 1) visi draudimo išmokos dienai priklausantys sumokėti mokėjimai (įskaitant, bet neapsiribojant, Mokėjimų grafike - sąskaitoje nustatytas ir iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas, nesumokėtus eilinius Turto vertės dengimo mokesčius, Delspinigius ir Baudas), 2) neišmokėta likutinė Turto vertė draudimo išmokos patekimo į SEB lizingo sąskaitą dienai. Likusias pinigines lėšas SEB lizingas įsipareigoja pervesti į Kliento sąskaitą ne vėliau kaip per 5 (penki) darbo dienas nuo aukščiau minėtos skolos padengimo“. 14.7 punkte taip pat buvo numatyta, kad „Draudikui išmokėjus SEB lizingui maksimalią draudimo sumą, kuri padengia Sutarties 14.6. punkte nurodytą Kliento įsiskolinimą. Klientas nuo tolesnių Mokėjimų grafike nurodytų mokėjimų atleidžiamas. Tuo atveju, jei Draudiko išmokėta suma draudimo suma nepadengia Sutarties 14.6 punkte nurodyto Kliento Įsiskolinimo, susidariusį skirtumą kompensuoja Klientas“. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl 16 945,78 Lt negrąžinto turto likutinės vertės priteisimo, pareikštas šioje byloje apeliantui, finansinio lizingo sutartyje Nr. 2008-080050 yra pagrįstai įvardintas kaip atsakovo skola pagal šią sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl skolos priteisimo yra taikomas bendras CK 1.125 str. 1 d. numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, darytina išvada, jog atsakovo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, yra nepagrįstas.
Dėl reikalavimo priteisti skolą
Sutarties 3.1., 3.3., 3.5., 3.6., 8.1.3. punktais šalys susitarė, kad atsakovas laiku mokės sutartyje sutartus mokėjimus, buvo susitarta dėl netesybų 0,1 procentų nuo nesumokėtos sumos (b.l.8-10). Atsakovui nesumokėjus sutartyje pagal grafiką numatytų įmokų, ieškovas paskaičiavo delspinigius (b.l.18,19,21). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.71 str., 6.72 str., pagrįstai priteisė 434 litų 19 centų delspinigius iš apelianto ieškovui.
Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012). Vadovaudamasis išdėstytu, teismas iš apelianto pagrįstai priteisė 16945,78 litus negrąžinto turto likutinės vertės. Ieškovo prašoma priteisti suma sumą sudaro ieškovo patirtų nuostolių sumą - sumą, kurią ieškovas turėjo gauti lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius prievolę (LR CK 6.574 str.). Ieškovas taip pat detaliai paskaičiavo patirtus nuostolius (b.l.21,27,51).
Dėl CK 6.259 str. taikymo
Apeliantas teigia, kad jis informavo ieškovą apie įvykusį eismo įvykį ir tai, jog buvo paguldytas į gydymo įstaigą. Tačiau pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių tą faktą patvirtinančių įrodymų. Šalių sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-080050 5.1.18 punkte numatyta, kad nuo Turto priėmimo - perdavimo akto su Pardavėju pasirašymo momento, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip nuo atsitiktinės Turto žuvimo rizikos perdavimo pagal Pirkimo - pardavimo sutartį SEB lizingui kaip Turto pirkėjui, iki Turto nuosavybės teisės perėjimo Klientui ar faktiško Turto grąžinimo SEB lizingas nutraukus Sutartį momento: visa Turto žuvimo, praradimo, komplektacijos pasikeitimo, sugadinimo ar priešlaikinio susidėvėjimo rizika, nepriklausomai nuo priežasties (iškaitant Force Maieure aplinkybes) ir atsisakymo galimybės, tenka Klientui, t.y. apeliantui. 5.18.3 punkte taip pat numatyta, kad nepriklausomai nuo Turto gedimo ar netekimo priežasties (įskaitant Force Majeure aplinkybes) Klientas privalo laiku vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, o SEB lizingas neprivalo atlyginti Kliento patirtų nuostolių ar sumažinti Mokėjimų grafike - sąskaitoje numatytus mokesčius. Taigi, Finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-080050 14.10 punkte šalys aiškiai susitarė, kad Turto sužalojimo (sugadinimo) atveju, Klientas privalo pasirūpinti likusio Turto apsauga ir be raštiško SEB lizingo sutikimo neturi teisės disponuoti išlikusiomis Turto dalimis. Pažeidus šią sąlygą, Klientas privalo atlyginti visus SEB lizingo dėl to patirtus nuostolius.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje byloje yra tinkamai nurodytos šalys, atsižvelgiant į suformuluotą ieškinio dalyką.
Kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.