Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui T. B., duodančiai išvadą institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie LR SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Panevėžio mieste

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai. Priimtinas sprendimas su sutrumpintais motyvais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis).

Iš V. V. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7) matyti, kad vaiko motina yra įrašyta V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašo apie tėvą nėra . Iš VĮ Registrų centras pažymų ir VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad V. V. ir T. B. nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo T. B. darbinę veiklą šiuo metu nėra, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovės V. V. pajamas sudaro globos išmoka ir socialinė išmoka vaikui.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovas teismo posėdžio pripažino, kad yra ieškovės sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie jų bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo ir iškart po jo. Taip pat atsakovas patvirtino, kad nei kiek neabejoja savo tėvyste, ketino įregistruoti savo tėvystę, tačiau negalėjo to padaryti, nes tuo laiku neturėjo asmens dokumento. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė pastojimo metu artimai bendravo su atsakovu T. B., kurį laiką gyveno kartu kaip šeima. Taigi, pastojimo momentu ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, sudarė faktinę šeimą. Atsakovas T. B. savo tėvystės neneigė, jam buvo žinoma apie ieškovės nėštumą ir vaiko gimimą, jis pasiėmė ieškovę su vaiku iš gimdymo namų. Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne šalių paaiškinimais, taigi įvertinus ieškovės, atsakovo paaiškinimus, konstatuotina, kad minėti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, atitinka visos faktinės aplinkybės, abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl laikytina, kad ieškovė pilnai įrodė aplinkybę, kad atsakovas yra jos sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ( CPK 178-179 straipsniai, 185 straipsnis).

Taigi, konstatavus , kad atsakovas T. B. yra nepilnamečio V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tarp jo ir nepilnamečio vaiko atsiranda tėvo ir vaiko teisiniai santykiai, tame tarpe ir atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. po 150 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 300 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra aiškiai nepagrįstos ar padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, nes visais atvejais juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis. Kaip matyti, šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, darbinių pajamų neturi, jokio turto neturi, tačiau tai neatleidžia jo nuo prigimtinės pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų V.. Įvertinus šalių nepilnamečio sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, jo poreikius, pateiktus rašytinius įrodymus byloje, paaiškinimus darytina išvada, kad vaiko išlaikymui pakanka ieškovės nurodytos sumos mėnesiui - 300 EUR. Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius. Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, įvertinus šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 150 Eur per mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos - 2018-06-14 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei V. V..

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to neišreiškė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė su vaiku gyvena atskirame kambaryje, kur vaikui sudarytos pakankamai geros gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nepilnametis V. V. nuo pat gimimo auga su ieškove, kuri socialinės rizikos šeimų sąraše neįrašyta, todėl ieškovė yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaiką. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAS rašytinės išvados ir žodinio bylos nagrinėjimo metu pateiktos išvados matyti, jog skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vietą būtų nustatyta su motina. Dėl šių aplinkybių, nepilnamečio V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 straipsnis).

Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Kitų duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas , o V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2018 metų birželio 14 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai V. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 154 Eur žyminio mokesčio ir 19 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 .

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.