- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-372-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05875-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- BUAB „ARG transportas“
- Atsakovas
- UAB „Ugluka“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „ARG transportas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „ARG Transportas“ ieškinį atsakovei UAB „Ugluka“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „ARG transportas“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2020 m. sausio 15 d. puspriekabės KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės 11 890,00 Eur puspriekabės kainą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad kainų skirtumas tarp vidutinės puspriekabės rinkos vertės ir ginčo sutartimi nustatytos jos vertės yra pažeidžiantis bendrovės kreditorių teises, kadangi bendrovė puspriekabę pardavė už ženkliai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė (2,8 kartus mažesnę). Ieškovės nuomone, kreditoriai, kurie jau ginčo sutarties sudarymo metu turėjo reikalavimo teisę į bendrovę, savo reikalavimo teisės iš bendrovės turto nesugebėjo patenkinti iki šiol, o duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų, kad bendrovė privalėjo sudaryti ginčo sutartį, nėra. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrovė, parduodama ginčo puspriekabę už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos vertė, buvo nesąžininga, nes žinojo ar bent jau turėjo žinoti, kad tokiu būdu mažina savo kreditorių galimybę patenkinti jų reikalavimo teisę. Ieškovės teigimu, atsakovei, kurios pagrindinė veikla – vežėjo paslaugos, logistikos ir ekspedijavimo paslaugos, turėjo būti žinoma puspriekabės rinkos vertė, t. y. atsakovė tiksliai žinojo puspriekabės rinkos vertę ir dėl to jos įsigijimas už ženkliai mažesnę kainą buvo nesąžiningas atsakovės elgesys. Be to, ieškovės nuomone, šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta prezumpcija dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes apie tai, kad sutartis pažeidžia bendrovės kreditorių interesus objektyviai sužinota tik susipažinus su sutartimi, taip pat gavus duomenis apie puspriekabės pirmąją registracijos datą po nemokumo bylos iškėlimo bendrovės atžvilgiu (2021 m. birželio 9 d.). Ieškovė pasisakydama dėl restitucijos taikymo, laikėsi pozicijos, kad nuo sutarties sudarymo dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos praėjus vieneriems metams ir kiek daugiau nei devyniems mėnesiams, taikius restituciją natūra, status quo ante tarp ginčo šalių nebūtų atkurta, todėl restitucija natūra turi būti pakeičiama įpareigojant atsakovę sumokėti puspriekabės vertės ekvivalentą pinigais. Ieškovė pagrįsdama prašymą taikyti vienašalę restituciją, paaiškino, kad atsakovė iš sutarties kilusią prievolę atsiskaityti už puspriekabę įvykdė netinkamam asmeniui – G. P., kuris nebuvo bendrovės valdymo organas ir nebuvo įgaliotas priimti prievolės įvykdymą, todėl dvišalės restitucijos taikymas nėra galimas.