Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1249-327/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
1S-1249-327/2016
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00120-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinias
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1249-327/2016;Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00120-2008-6;Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių ra­jono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. nuteistas 2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą bausmes subendrinus, galutinė R. L. bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 3 d., pabaiga – 2018 m. gruodžio 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komi­si­jos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įs­taigos. Teismas sprendė, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo vi­suomenės. Nuteistasis R. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rug­sė­jo 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.R. L. nurodo, kad apylinkės teismas pažeidžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto re­ko­mendaciją dėl lygtinio paleidimo, naudoja jau negaliojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) formuluotę, nenurodė Komisijos nutarime padarytų pa­žei­dimų. Nuteistojo teigimu, Komisijai nepadarius pažeidimų, nutarimas taikyti lygtinį pa­lei­di­mą, turėjo būti patvirtintas. Skunde taip pat teigiama, jog teismas neįvertino, neanalizavo Ko­misijos išvados, pažymi, kad nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį jau įvertino teismas, kuris paskyrė bausmę. Nuteistasis pažymi, kad įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas prie­mo­nes ir Komisijos rekomendacijas, atlikęs reikiamą bausmės dalį, rizika žema, galiojančių nuobaudų nėra, egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai. R. L. taip pat pažymi, kad jo dalyvavimas bado akcijoje, neturėtų paveikti lygtinio paleidimo tai­ky­mo galimybės ar užkirsti jai kelią. Suvokia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo baus­mės, o tik teisinio statuso pasikeitimas, bausmės atlikimo sąlygų švelninimas, įsipa­rei­go­ja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog pasitaisė ir nenusikals, sieks kon­krečių tikslų, puoselės socialinius ryšius. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo R. L. skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio ri­ziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nu­teis­tojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vis­ti­nio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nu­si­kalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikš­min­gus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. R. L. atlikdamas bausmę nustatytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka, už pas­ku­tinį pažeidimą nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, 19 kartų buvo skatintas. Pažymėtina, jog pažeidimai padaryti bausmės atlikimo pradžioje, o pas­katinimai buvo gaunami nuolat nuo baus­mės atlikimo pradžios iki paskutinio laikotarpio ir pažeidimų bei pas­ka­tinimų balansas byloja apie nuteistojo keitimąsi teigiama linkme. Iki įkalinimo R. L. įgijo šaltkalvio remontininko specialybę, pataisos įstaigoje dalyvavo įvai­riuose seminaruose, mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre ir įgijo kompiuterio ope­ra­to­riaus specialybes, tame pačiame centre mokėsi staliaus ir baldžiaus specialybėms įgyti. Išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vairuotoju ekspeditoriumi. Nu­teistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas, bran­gina santykius su savo dukromis, seserimi. Visos išvardintos aplin­ky­bės rodo, jog nuteistasis suvokia taikomų suvaržymų, ribojimų apimtį, jų pas­kir­tį, stengiasi savo pavyzdingu elgesiu įro­dyti, jog daro pažangą, supranta jam skirtos asmeninės lais­vės ap­ri­bojimo prasmę. Kolegija taip pat pažymi, jog nuteistojo R. L. pakartotinio nusikalstamo el­ge­sio rizikos ver­tinimo pagal „OASys“ me­to­diką rezultatas 24 balai, tai reiškia, kad jo pakar­to­ti­nio nusi­kals­ta­mo elgesio rizika yra žema. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane nu­matytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 31 balo iki 24 balų, iš kurių 7 yra statiniai. Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, jog išlieka nusikalstamo elgesio riziką didinantis (krimi­no­geninis) veiksnys: gyvenimo sti­lius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kom­pa­ni­jo­je, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtas ri­zikos veiksnys yra susijęs su nuteistojo praeities elgesiu, o ne dabartimi.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodo, jog pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, tačiau toliau svarstydamas lygtinio pa­lei­di­mo klausimą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo teigia, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis. Kolegijos teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis savo elgesiu stengėsi įrodyti, kad taisosi. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir tebe­vyk­do socialinės rea­bilitacijos planą, sugebėjo sąmoningai ir kryptingai kore­guo­ti savo elgesį, vyk­dė jam keliamus rei­kalavimus, sugebėjo siekti tikslų teisėtais būdais ir prie­mo­nė­mis. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo el­ge­sio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakar­to­ti­nio nu­si­kalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinan­čius veiks­nius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pa­žan­ga ją ma­žinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lyg­tinai pa­leistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime tai­kyti nuteistajam lygtinį pa­lei­di­mą išdėstytos iš­va­dos atitinka faktines aplinkybes, BVK nusta­ty­tos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas lai­kytinas teisėtu ir pagrįstu.Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis pa­lei­di­mas iš pa­taisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami įparei­go­ji­mai ir suvar­žy­mai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grą­ži­ni­mą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.Teismas sutinka su Komisijos nutarime siūlomomis pareigomis ir baudžiamojo poveikio prie­mo­nėmis, išskyrus dėl neišvykimo už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Daroma išvada, jog ši bendrojo pobūdžio pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Res­publikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punkte. Todėl vietoje šios bendrojo pobūdžio pa­rei­gos, kurią jis ir taip privalo vykdyti įstatymo pagrindu, nuteistajam skirtina papildoma bau­džia­mo­jo poveikio priemonė – per vienerius metus atlikti vieną šimtą valandų nemokamų darbų svei­ka­tos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei orga­ni­zacijose.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pa­nai­ki­nama ir dėl nuteistojo skun­do priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl R. L. lygtinio paleidimo pa­tvir­tinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – at­vi­rosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 93-516 dėl lygtinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L. skiriant pareigas pagal BK 75 straips­nio 2 dalį:

- per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per vienerius metus atlikti vieną šimtą valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, glo­bos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinias