Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-05-25 · Civilinė byla Nr. 2-1296-896/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
2-1296-896/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14060-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
V. R.
Civilinė byla Nr.2-1296-896/2015(Proceso Nr. 2-69-3-14060-2014-8)
Kategorija 77.4.2.; 77.4.3.; 99.5.; 116.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovės I. S. atstovui adv. pad. Vygintui Kupriui, atsakovui V. R., jo atstovui adv. Vyteniui Gubavičiui, institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei Reginai Domaševičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. R. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bei pagal atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei I. S. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. S. ieškiniu prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą: „leisti tėvui V. R. nuo 2012-09-01 kas antrą penktadienį nuo 17.00 val. pasiimti sūnų M. R. adresu (duomenys neskelbtini), ar kitu atsakovės I. R. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, parsivežant jį į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jį atsakovei tuo pačiu adresu tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val"; 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, numatant šias sąlygas: a) „leisti tėvui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienais neporiniais metais gruodžio 24 d., 17.00 val., pasiimti sūnų M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu Lietuvoje, parsivežant jį į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jį atsakovei tuo pačiu adresu kitų metų sausio mėnesio 1 d. 17.00 val.“; b) „leisti tėvui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais nepilnamečio sūnaus M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vasaros atostogų metu, kurių laikas priklauso nuo šalies ir mokymosi įstaigos, kurioje mokosi nepilnametis sūnus, pusę vasaros atostogų laikotarpiui, matytis su sūnumi I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pristatant nepilnametį sūnų tėvo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu ir jį pasiimant tuo pačiu adresu praėjus pusei nepilnamečio sūnaus atostogų laiko."; c) „I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kiekvienų nepilnamečio sūnaus M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokslo metų pradžioje nedelsiant pateikti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokymosi įstaigos, kurioje mokosi nepilnametis sūnus M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmetinių atostogų grafiką. Jeigu mokslo metų eigoje keičiasi nepilnamečio sūnaus M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmetinių atostogų grafikas arba keičiasi mokslo įstaiga, kurioje mokosi nepilnametis sūnus, I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nedelsiant informuoti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie pasikeitimus pateikiant naują kasmetinių atostogų grafiką. I. S. įpareigojimą pateikti kasmetinių atostogų grafiką privalo pateikti V. R. nurodytu elektroninio pašto adresu."; d) „Nepilnamečio sūnaus M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidas abu tėvai apmoka per pusę - lygiomis dalimis". e) „Apie pageidavimą pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu laiku, V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi informuoti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki nustatyto pasimatymo su nepilnamečiu sūnumi laiko".; f) „I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gavusi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pageidavimą pasimatyti su sūnumi M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu laiku, per 14 kalendorinių dienų pateikia V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiūlymą su lėktuvo bilietų kaina"; g) „V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 kalendorines dienas nuo pasiūlymo su lėktuvo bilieto kaina pateikimo dienos, turi sumokėti pusę pasiūlyme nurodytos lėktuvo bilietų kainos į I. S., 'asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą."; h) „V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesumokėjus (nepervedus) pusės lėktuvo bilieto kainos nurodytos pasiūlyme, I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturi pareigos pristatyti nepilnamečio sūnaus M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimui su V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu laiku."; 3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Atsakovas V. R. priešieškiniu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio M. R. gyvenamąją vietą, nustatant jo gyvenamąją vietą su tėvu V. R.; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. R. priteistą išlaikymą, priteisiant iš motinos I. S. nepilnamečio M. R. išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki mato pilnametystės, priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą V. R..

Ieškovė I. S. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja adv. pad. V.Kuprys.

Šalies argumentai

Ieškovės I. S. atstovas adv. pad. V.Kuprys paaiškino, kad ieškovė ieškinio reikalavimus palaiko. Su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, nes atsakovė su sūnum M. R. gyvena Australijoje. Išvyko 2013 m. vasarą. Nuo to laiko į Lietuvą nebuvo grįžę. Akivaizdu, kad nėra galimybės vykdyti teismo sprendimo, kur nurodyta, kad atsakovas turi teisę matytis su sūnumi kas antrą savaitgalį. Be to, reikia keisti ir bendravimo tvarką kitoje dalyje, nes vaiko vasaros atostogų grafikas yra kitoks nei Lietuvoje, netrunka tris mėnesius, todėl turi būti derinama taip, kad vaikui nereikėtų praleisti pamokų. Be to, kadangi vaikas gyvena Australijoje, vaiko pristatymo atsakovui išlaidos yra didelės, vaikas, kadangi yra 9 metų amžiaus, vienas keliauti negali, atsakovas turėtų padengti pusę išlaidų vaiko ir jį lydinčio asmens kelionei. Atsakovė Australijoje gyvena nuomojamame būste, vaikas turi savo kambarį. Atsakovės šeimą sudaro jos sutuoktinis ir vaikas M. R.. Atsakovė dirba universitete mokslinį darbą. Atsakovės sutuoktinis nedirba. Atsakovės darbo užmokestis nėra didelis, įvertinant Australijos pragyvenimo lygį, nes tenka mokėti už būsto nuomą ir pan. Todėl atsakovė neturi finansinių galimybių teismo sprendime nurodytu laiku atvežti vaiką tėvui. Dėl priešieškinio reikalavimų nesutinka, nes nėra jokių duomenų, kad vaiko teisės ir interesai gyvenant su motina būtų pažeidžiami. Atsakovas negyvena su vaiku jau nuo 2007 m., tai matyti iš (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimo, kur nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena daugiau kaip metus. Todėl vaiko ir motinos ryšiai yra stipresni. Be to, ir vaikas išreiškė norą gyventi su motina. Tai, kad vaikas gyvena jau trečioje valstybėje, nereiškia, kad jis gaus blogesnį išsilavinimą, galbūt priešingai – jo pasaulėžiūra bus platesnė.

Atsiliepimas

Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutinka. Priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad jam išsiskyrus su ieškove, vaikas liko gyventi su ieškove. Kurį laiką ieškovė gyveno Lietuvoje, vėliau išvyko gyventi į JAV, o vaikas liko Lietuvoje. Po metų jam nežinant ji vaiką išsivežė. Vėliau, baigusi, mokslus ji su vaiku gyveno Suomijoje, dar vėliau persikraustė į Australiją. Australijoje ji turi darbo vizą, dirba universitete mokslinį darbą. Prieš jai išvykstant į Australiją jie susitarė žodžiu, kad nevykdys tik tos dalies teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, dėl pasimatymų kas antrą savaitgalį. Tačiau ieškovė žadėjo, kad visus kitus kartus ji vaiką savo lėšomis pristatys į Lietuvą. Kitu atveju jis nebūtų davęs sutikimo vaikui išvykti į Australiją. Tačiau jis nuo išvykimo vaiko nematė, ieškovė teismo sprendimo nevykdo. Ieškovės sutuoktinis buvo atvykęs per tą laikotarpį vieną kartą į Lietuvą, tačiau M. R. su savimi neatvežė, nors jis buvo į priekį sumokėjęs išlaikymo ir ieškovė tikrai turėjo lėšų bilietui. Teismas jau yra nustatęs bendravimo tvarką ir ji turi būti vykdoma, dėl lėšų kelionėms teismas taip pat yra pasisakęs. Vaikas yra įtakojamas motinos, todėl ir išreiškė norą gyventi su ja. Iš vaiko apklausos matyti, kad jis silpniau nei būdinga jo amžiaus vaikui kalba lietuviškai. Be to, papasakojo, kad Suomijoje kalbėjo suomiškai, tačiau tą kalbą jau pamiršo, o Australijoje kalba angliškai, tačiau kiti vaikai ne visada jį supranta. Todėl vaikas gali negauti jam reikalingų žinių, dėl ko ateityje bus sunku įgyti gerą išsilavinimą. Be to, vaikas nuolat kilnojamas iš vienos vietos į kitą, nemato nei tėvo, nei senelių, nei kitų giminaičių, todėl neturi normalios socialinės aplinkos. Jo ir vaiko ryšys dėl ieškovės veiksmų silpnėja. Atsakovė vis suranda priežasčių, kad sūnus negalėtų su juo pabendrauti „Skype“. Todėl jis prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Jis pats yra sukūręs kitą šeimą, turi mažą dukrą. Žmona neprieštarauja, kad M. gyventų su jų šeima. Jie gyvena žmonos seseriai priklausančiame bute, tačiau jau vyksta baigiamieji gyvenamojo namo vidaus apdailos darbai ir jie netrukus kelsis gyventi į namą, kur sūnui būtų atskiras kambarys. Be to, žmona turi kitą butą. Jis turi mokslinį laipsnį, dirba mokslinį darbą (duomenys neskelbtini), be to, dar dirba ir (duomenys neskelbtini). Žmona mokosi doktorantūroje. Jų šeimos pajamos pakankamos. Jis neprieštarautų, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, ieškovė galėtų lankyti sūnų kada panorėjusi. Pakankamas būtų šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis.

Šalies argumentai

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovė Regina Domaševičienė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų dėl bendravimo su vaiku periodų sutinka, nes akivaizdu, kad nėra galimybės atsakovui matytis su vaiku kas antrą savaitgalį. Dėl priešieškinio reikalavimo nesutinka. Nėra jokių duomenų, kad vaiko interesai būtų pažeidžiami gyvenant su motina. Vaikas išreiškė norą gyventi su motina. Toks jo noras sąlygotas to, kad jis su motina gyvena jau kelis metus, vaiko ir tėvo ryšiai susilpnėję. Vaiko socialinė aplinka yra su ieškove, todėl nėra pagrindo šiuo metu gyvenamąją vietą keisti. Galimai, vaikui atvykus į Lietuvą ir pagyvenus su tėvu, jo požiūris pasikeistų ir tada galima būtų svarstyti šį klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką su I. R. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 315) ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė, jog nepilnamečio M. R. gyvenamoji vieta nustatoma su I. R., V. R., dalyvavimas nepilnamečio sūnaus M. R., auklėjime neribojamas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, V. R., nepilnamečiui sūnui M. R., teikia išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskirta I. R. (t. 1, b.l. 12-13). Kauno miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino I. R. ieškinį ir pakeitė išlaikymo, kurį turi teikti V. R. sūnui M. R., dydį iš 150 Lt į 450 Lt (t. 1, b.l. 17-18). Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas patenkino V. R. ieškinį dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir atmetė I. R. priešieškinį, kuriuo ji prašė nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Patenkinęs ieškovo V. R. ieškinį teismas nustatė tokią jo ir sūnaus M. R. bendravimo tvarką: leisti tėvui V. R. nuo 2012-09-01 kas antrą penktadienį nuo 17.00 val. pasiimti sūnų M. R. adresu Statybininkų g. 37-7, Alytuje, ar kitu atsakovės I. R. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, parsivežant jį į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jį atsakovei tuo pačiu adresu tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; leisti tėvui V. R. kiekvienais metais vasaros atostogų metu, pusė mokyklinių atostogų laikotarpiui (vienam mėnesiui ir 15 dienų), nuo liepos mėnesio 1d., 17.00 val., šalims susitarus ir kitu patogiu laiku pasiimti sūnų M. R. adresu (duomenys neskelbtini), ar kitu atsakovės I. R. deklaruotos gyvenamos vietos Lietuvoje adresu ir grąžinant jį atsakovei tuo pačiu adresu, bet ne vėliau iki tų pačių metų rugpjūčio mėnesį 30 d. 17.00 val.; leisti tėvui V. R. kiekvienais neporiniais metais (tai yra 2011 m. ir taip toliau) gruodžio 24d., 17.00 val., pasiimti sūnų M. R. adresu (duomenys neskelbtini), ar kitu atsakovės I. R. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, parsivežant į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jį atsakovei tuo pačiu adresu kitų metų sausio mėnesio 1d. 17.00 val. (t. 1, b.l. 15-16). V. R. ir N. R. susituokė 2009-09-19 (t. 1, b.l. 48), 2012-04-18 jiems gimė dukra A. R. (t. 1, b.l. 49). V. R. pajamos per 2014 m. sudarė 72721,02 Lt (t. 1, b.l. 50-54). V. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 55-58, 81-83, 97), hipoteka įkeisti AB Nordea Bank (t. 1, b.l. 98-104). A. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 59-60). N. R. pajamos nuo 2014-06-01 iki 2015-01-15 iš viso sudarė 29690,22 Lt (t. 1, b.l. 105). N. R. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 106-107). Iš elektroninio susirašinėjimo tarp I. S. ir V. R. matyti, kad 2014-07-26 V. R. paklausė I. S. kada sūnus M. bus parvežtas į Lietuvą, ir gavo atsakymą, kad bus parvežtas, kai V. R. prisidės prie kelionės išlaidų (t. 1, b.l. 108). V. R. 2014-12-28 elektroniniu laišku kreipėsi į I. S. su klausimu ar sūnus M. parvažiuos į Lietuvą per Šv. Kalėdas ir Naujus metus (t. 1, b.l. 109, 110), taip pat dėl sūnaus grįžimo klausė 2014-12-21, 2014-12-24 (t. 1, b.l. 111). V. R. (duomenys neskelbtini) įgijęs elektros inžinerijos mokslo bakalauro, elektros inžinerijos ir vadybos mokslo bakalauro, elektros inžinerijos mokslo magistro laipsnius, bei apsigynęs daktaro disertaciją (t. 1, b.l. 112-115). I. S. nuomojasi būstą, esantį (duomenys neskelbtini) Australija (t. 1, b.l. 143-145). M. R. 2014 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, didžioji jo žinių ir gebėjimų dalis atitinka arba viršija valstybėje taikomus standartus, pastangos įvertintos kaip labai geros, elgesys klasėje puikus (t. 1, b.l. 151-156). I. S. pagal 2013-02-04 darbo sutartį, kurioje numatytas 18 mėn. bandomasis laikotarpis, ir 72756 Australijos dolerių darbo užmokestis per metus, dirba (duomenys neskelbtini) universitete, Mokslo fakultete, Matematikos mokslų mokykloje, moksline bendradarbe (t. 1, b.l. 161-164). Darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2015-01-10 iki 2015-01-23 sudarė 2313,61 Australijos dolerių (t. 1, b.l. 166-167). M. R. mokymosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje mokslo metų terminai yra tokie: sausio 30 d. – kovo 27 d.; balandžio 13 d. – birželio 26 d., liepos 13 d. – rugsėjo 18 d., spalio 5 d. – gruodžio 18 d.. 2016 m. terminai bus tokie: sausio 27 d. – kovo 24 d.; balandžio 11 d. – birželio 24 d., liepos 11 d. – rugsėjo 16 d., spalio 3 d. – gruodžio 20 d. (t. 1, b.l. 169). I. S. komunaliniai mokesčiai už elektrą ir dujas per mėnesį, kai mokėti reikėjo iki 2015-02-05, sudarė 196,36 Australijos dolerio (t. 1, b.l. 178-180). V. R. 2015 m. moka apie 144 Eur būsto kreditą kas mėnesį (t. 1, b.l. 181-188). V. R. ir N. R. (duomenys neskelbtini) charakterizuojami teigiamai (t. 1, b.l. 189-190). Patektose fotonuotraukose matyti berniukas, sėdintis prie rašomojo stalo, ir bendras kambario vaizdas (t. 2, b.l. 44). V. R. išmaniųjų technologijų asociacijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 45). V. R. 2013-04-25 davė sutikimą išduoti Australijos vizą sūnui M. R. (t. 2, b.l. 59-60). Iš ieškovės atstovo pateiktos V. R. bendravimo su sūnumi M. per laikotarpį nuo 2012-11-12 iki 2015-04-12 Skype išklotinės matyti, kad buvo susisiekta bendrauti 27 kartus (t. 2, b.l. 64-70). VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pateikė psichologės, psichoterapeutės dr. I. Š. – S., dalyvavusios apklausiant vaiką nuotoliniu būdu, nuomonę, kurioje psichologė, atsakydama į atsakovo V. R. atstovo adv. V.Gubavičiaus užduotus klausimus nurodo, kad

Dėl priešieškinio reikalavimų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tokia formuojama ir teismų praktika (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą jo sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu, o ne su motina. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gimė 2005 m., šalys santuoką nutraukė 2008 m., nutraukus santuoką, jie pradėjo gyventi atskirai, vaikas teismo sprendimu liko gyventi su motina. 2009 m. ieškovė išvyko mokytis į JAV, vaikas liko gyventi pas jos tėvus, t.y. savo senelius, o vėliau ieškovė vaiką išsivežė į JAV. Baigusi mokslus, 2011 m. ieškovė su vaiku išvyko gyventi į Suomiją, o 2013 m. į Australiją, kur gyvena iki šiol. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. R. su motina I. S. nuolat gyvena jau 6 metus, o su atsakovu V. R. periodiškai bendrauja. Išvykus gyventi į Australiją, jau beveik dvejus metus vaikas ir tėvas bendrauja tik elektroninio ryšio priemonėmis. Vaiko ir tėvo santykiai yra geri, tačiau dėl riboto bendravimo, jų ryšys susilpnėjęs. Tai patvirtina ir vaiko paaiškinimai nuotolinės apklausos metu, ir atsakovo į bylą pateikta vaiko apklausoje dalyvavusios psichologės nuomonė (t. 2, b.l. 97-98), ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės pateikta išvada. Atsakovas savo priešieškinį grindžia tuo, kad dėl vaiko gyvenimo užsienyje jo ir sūnaus ryšys silpsta, todėl pažeidžiamos tiek vaiko, tiek jo paties teisės. Be to, atsakovas priešieškinį grindžia tuo, kad dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos kaitos jis neturi socialinių ryšių, jo žinios ir įgūdžiai gali būti silpnesni, todėl ateityje gali trukdyti įgyti gerą išsilavinimą. Atsakovas remiasi Vaiko teisių konvencijos 8 str. 1 d., kur nurodyta, kad vaikas turi teisę išsaugoti savo identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius, bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d., kur nurodyta, kad vaikas turi teisę į su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Ieškovė nurodo, kad vaiko gyvenimas skirtingose šalyse kaip tik praplės jo pasaulėžiūrą, jis išmoks kalbų.

Teismas, spręsdamas dėl M. R. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamoji aplinka, jų asmenybės yra tinkami vaikui augti ir auginti, jie yra galintys užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje jis galėtų augti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai N. R., V. R., V. R., G. Š., A. Š., ir V. N.. Pastebėtina, kad šalys ir neginčija tokių aplinkybių. Keliamas klausimas dėl vaiko teisės išsaugoti savo identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovo išreikštą poziciją, kad vaikui gyvenant su motina užsienio valstybėje nebus išsaugotas jo identiškumas, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Visi ieškovės šeimos nariai yra lietuviai, todėl šeimoje kalbama lietuvių kalba. Kaip matyti iš vaiko apklausoje dalyvavusios psichologės nuomonės, tėvas vaiko gyvenime užima tam tikrą vietą. Vaikas gyvena su motina. Vaikas moka ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbą, ja bendrauja su bendraamžiais. Be to, vaikas mokosi mokykloje, taigi, kur jo pasiekimai daugelyje pozicijų yra geresni už vidutinius. Taigi, jo identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas iš esmės užtikrinami. Spręsdamas dėl vaiko socialinių ryšių užtikrinimo, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, kad jam yra 9 metai. Teismas sprendžia, kad svarbiausi socialiniai ryšiai tokio amžiaus vaikui yra šeima, o ne mokykla ar draugai. Šiuo atveju svarbiausias vaikui asmuo yra motina, su kuria jis nuolatinai gyvena. Tai matyti ir iš vaiko apklausos. Todėl teismas sprendžia, kad pagal šį kriterijų nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu. Vaiko perkėlimas į kitą šeimą prieš jo norą prieštarautų jo interesams, ypač dėl to, kad vaikas Lietuvoje negyvena jau 6 metus, jo ryšiai tiek su tėvu, tiek su seneliais susilpnėję. Jam tektų gyventi naujame name, eiti į naują mokyklą kitame, nei iki to laiko gyveno, mieste. Įvertintina ir tai, kad vaikas iš Lietuvos buvo išvežtas ir nuolat joje nebegyveno nuo 4 metų, t.y. nuo to laikotarpio, kai tik pradeda formuotis atsiminimai. Todėl perkėlimas į tėvo šeimą jam būtų visiškai nauja socialinė aplinka. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nebūtų išspręstas klausimas dėl jo bendravimo su kitu iš tėvų, t.y. su motina, nes ši gyvena Australijoje. Tuo tarpu pagal atsakovo poziciją, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, ieškovė galėtų vaiką lankyti kada nori. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, ir pažymi, kad vaiko teisė išsaugoti savo identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius gali būti užtikrinta ir nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos, o tėvams bendradarbiaujant bei užtikrinant pakankamą vaiko ir tėvo bendravimą bei siekiant, kad vaiko ir tėvo bei vaiko ir kitų giminaičių ryšys būtų maksimaliai atkuriamas.

Teismas taip pat pažymi, kad spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą vadovaujasi byloje esančiais duomenimis, pagal jau įvykusius faktus, tačiau negali numatyti šalių veiksmų bei jų santykių eigos, todėl atsakovo argumentai dėl galimo ieškovės gyvenimo Australijoje pabaigos ir persikėlimo į kitą valstybę, atmestini.

Atmetus atsakovo prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl ieškinio reikalavimo

Ieškovė prašo teismą pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeista Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad iš esmės pasikeitė sąlygos, todėl nėra galimybių vykdyti teismo sprendimą. Esminiu sąlygų pasikeitimu ieškovė nurodo tą aplinkybę, kad su sūnumi gyvena Australijoje, todėl nėra galimybės kas antrą savaitgalį vaiką pristatyti atsakovui, be to, pakito vaiko vasaros atostogų laikas ir terminas, o kelionė į Lietuvą yra brangi, todėl atsakovas taip pat turėtų prisidėti prie kelionės išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo argumentus procesiniuose dokumentuose, bei pateiktus argumentus ir paaiškinimus teismo posėdyje, byloje surinktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas pažymi, kad dėl dalies ieškinio reikalavimų ginčo ir nekyla. Ieškovės reikalavimas dėl sutarties pakeitimo dalyje „leisti tėvui V. R. nuo 2012-09-01 kas antrą penktadienį nuo 17.00 val. pasiimti sūnų M. R. adresu (duomenys neskelbtini), ar kitu atsakovės I. R. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, parsivežant jį į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jį atsakovei tuo pačiu adresu tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.“ tenkintinas. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu iš esmės sutinka. Akivaizdu, kad ieškovei su vaiku gyvenant Australijoje, nėra galimybės kas antrą savaitgalį pristatyti vaiką į Lietuvą pasimatymams su atsakovu. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nurodė, jog ieškovei su vaiku išvykstant į Australiją, ir atsakovui duodant rašytinį sutikimą, šalys ir susitarė dėl šios sąlygos nevykdymo. Sutartis dalyje „leisti tėvui V. R. kiekvienais metais vasaros atostogų metu, pusė mokyklinių atostogų laikotarpiui (vienam mėnesiui ir 15 dienų), nuo liepos mėnesio 1d., 17.00 val., šalims susitarus ir kitu patogiu laiku pasiimti sūnų M. R. adresu (duomenys neskelbtini), ar kitu atsakovės I. R. deklaruotos gyvenamos vietos Lietuvoje adresu ir grąžinant jį atsakovei tuo pačiu adresu, bet ne vėliau iki tų pačių metų rugpjūčio mėnesį 30 d. 17.00 val.“ keistina. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vaikui gyvenant kitoje valstybėje ir mokantis pagal kitos valstybės švietimo sistemą, keičiasi vaiko vasaros atostogų laikas kalendoriniuose metuose, o taip pat atostogų trukmė. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad M. R. mokymosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje mokslo metų terminai yra tokie: sausio 30 d. – kovo 27 d.; balandžio 13 d. – birželio 26 d., liepos 13 d. – rugsėjo 18 d., spalio 5 d. – gruodžio 18 d.. 2016 m. terminai bus tokie: sausio 27 d. – kovo 24 d.; balandžio 11 d. – birželio 24 d., liepos 11 d. – rugsėjo 16 d., spalio 3 d. – gruodžio 20 d. (t. 1, b.l. 169). Taigi, vaikas per kalendorinius metus turi trejas trijų savaičių trukmės atostogas, ir vienerias penkių savaičių trukmės atostogas, kurių metu neturi lankyti mokyklos. Tuo tarpu šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į vaiko vasaros atostogų trukmę Lietuvoje, t.y. kad vaiko vasaros atostogos yra trijų mėnesių. Pažymėtina, kad M. R. penkių savaičių trukmės atostogos yra nuo gruodžio antros pusės iki sausio pabaigos, t.y. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu, ir tuo metu, kai Lietuvoje yra žiema, o Australijoje – vasara. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su sūnumi galėtų bendrauti vaiko vasaros atostogų metu, pusę atostogų trukmės. Taigi, tėvas su sūnumi galėtų bendrauti dvi su puse savaitės kiekvienais metais. Teismas sprendžia, kad tokios trukmės bendravimas neatitiktų nei vaiko, nei tėvo interesų, ir pažeistų jų abiejų teises. Akivaizdu, kad gyvenant skyrium, ir tėvui su vaiku nesimatant pastaruosius dvejus metus, jų ryšys susilpnėjo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 4 d., gali savo iniciatyva taikyti alternatyvų vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Teismas sprendžia, jog ekonomiškiausia ir visų šalių interesus labiausiai atitinkanti vaiko bendravimo tvarka būtų tokia, kai vaikas galėtų su tėvu bendrauti visų savo vasaros atostogų metu, t.y. nenutrūkstamai su tėvu galėtų praleisti visas penkias savaites. Tačiau taip pat pažymėtina, kad vaikas vasaros atostogas taip pat turi teisę praleisti ir su motina. Todėl nustatytina tokia vaiko ir tėvo bendravimo vaiko vasaros atostogų metu tvarka, kad vaikas ir tėvas kartu praleidžia visas vaiko vasaros atostogas kas antrus metus. Be to, siekiant, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atstatytas ir stiprėtų, siekiant užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu ir tėvo poilsio nuo darbo metu, kada galimas turiningesnis, įvairesnis bendravimas, pvz.: planuojant keliones, lankant vaiko kitus giminaičius ir pan., nustatytina tokia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, kad vaikas ir tėvas kasmet praleidžia vienas iš vaiko sezoninių atostogų, kurios sutampa su kalendoriniu vasaros sezonu Lietuvoje. Ieškovės reikalavimas nustatyti, jog I. S. įsipareigoja kiekvienų nepilnamečio sūnaus M. R. mokslo metų pradžioje nedelsiant pateikti V. R. mokymosi įstaigos, kurioje mokosi nepilnametis sūnus M. R. kasmetinių atostogų grafiką (jeigu mokslo metų eigoje keičiasi nepilnamečio sūnaus M. R. kasmetinių atostogų grafikas arba keičiasi mokslo įstaiga, kurioje mokosi nepilnametis sūnus, I. S., įsipareigoja nedelsiant informuoti V. R., apie pasikeitimus pateikiant naują kasmetinių atostogų grafiką. I. S. įpareigojimą pateikti kasmetinių atostogų grafiką privalo pateikti V. R. nurodytu elektroninio pašto adresu), tenkintinas. Ieškovės informavimas atsakovą apie vaiko atostogų periodus leis visiems suinteresuotiems asmenims lengviau planuoti savo užimtumą bei laiko praleidimo su vaiku pobūdį ir turinį, todėl teismas sprendžia, kad toks reikalavimas pagrįstas.

Ieškovės reikalavimas nepilnamečio sūnaus M. R. ir I. S. kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su V. R. išlaidas abu tėvai apmoka per pusę - lygiomis dalimis, atmestinas. Teismas pažymi, kad ieškovės apsisprendimas vykti dirbti ir gyventi į Australiją, kartu išsivežant sūnų, yra jos iniciatyva. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas, jog bus nevykdoma tik bendravimo tvarkos dalis dėl bendravimo kas antrą savaitgalį, tačiau ieškovė įsipareigojo sūnų atvežti į Lietuvą savo lėšomis kaip numatyta kitoje sutarties dalyje dėl bendravimo tvarkos. Ieškovės atstovas tokių atsakovo paaiškinimų neginčijo. Ieškovės pagrindinis argumentas yra tas, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, t.y. kelionė iš Australijos į Lietuvą yra labai brangi, be to, vaikas negali keliauti vienas. Tačiau teismas pažymi, kad tiek ieškovei išvykus į JAV, tiek gyvenant Suomijoje, galiojo tokia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, pagal kurią visos išlaidos dėl vaiko pristatymo į Lietuvą teko ieškovei. Teismas sutinka, kad kelionės iš Australijos į Lietuvą išlaidos, lyginant su kelionės iš JAV, ar tuo labiau Suomijos, išlaidomis, padidėjo. Tačiau taip pat pažymėtina, kad JAV ieškovė studijavo, o Australijoje dirba. Taigi, darytina išvada, kad padidėjo ne tik kelionės išlaidos, bet ir ieškovės galimybės užtikrinti vaiko poreikį bendrauti su tėvu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 pažymėjo, kad „tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą“. Teismas sprendžia, kad vaiko bendravimas su tėvu yra vienas iš būtinųjų vaiko poreikių, todėl ši kasacinio teismo praktika taikytina ir nagrinėjamos bylos kontekste. Spręsdamas dėl tėvų turtinės padėties, atsižvelgdamas į valstybių, kuriose šalys gyvena, pragyvenimo lygį, teismas pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra gera. Ieškovė dirba Australijoje, universitete mokslinį darbą, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 72756 Australijos dolerių per metus (apie 51869 Eur per metus). Atsakovo pajamos per 2014 m. buvo 72721,02 Lt (apie 21061 Eur), jis sukūręs kitą šeimą, augina mažametį vaiką, kas mėnesį moka 144 Eur kreditą. Tačiau teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovui neturi tekti našta prisidėti prie vaiko kelionių iš valstybės, į kurią buvo išvežtas ieškovės iniciatyva. Be to, teismas pažymi, kad patenkinus ieškovės reikalavimą ir įpareigojus atsakovą prisidėti prie vaiko ir jį lydinčio asmens kelionių, atsakovas faktiškai patenkintų ir ieškovės interesus, nes sumokėtų už pusę kainos už jos apsilankymą Lietuvoje, kur ji vaiko buvimo metu galėtų lankyti savo giminaičius ir draugus. Teismas daro išvadą, kad ieškovės apsisprendimas išvykti gyventi į valstybę, iš kurios vaiko kelionė bendravimui su tėvu yra brangi, nėra pagrindas įpareigoti atsakovą prisidėti prie kelionės išlaidų. Todėl nustatytina tokia vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos sąlyga: nepilnamečio sūnaus M. R. kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su V. R., išlaidas sumoka I. S..

Ieškovės reikalavimas: „Apie pageidavimą pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu laiku, V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi informuoti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki nustatyto pasimatymo su nepilnamečiu sūnumi laiko", atmestinas. Teismas pažymi, kad siekiant išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, tėvo bendravimas su vaiku teismo nustatytais periodais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, todėl tokios pareigos nesilaikymas ir iš tėvo pusės laikytinas vaiko teisių pažeidimu. Todėl nustatymas tokios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, kai bendravimas vyksta tik pagal tėvo pageidavimą, būtų priešingas vaiko interesams. Šalys turi vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Likusi dalis ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų yra susijusi su klausimų dėl tėvo apmokėjimo už kelionę derinimu. Todėl, teismui nustačius tokią bendravimo tvarką, kai išlaidos už kelionę tenka tik ieškovei, netenka prasmės, todėl šios sąlygos į bendravimo tvarką neįtrauktinos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 4 d., gali savo iniciatyva taikyti alternatyvų vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalims nepavyksta suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis. Abi šalys kaltina viena kitą dėl tokio bendravimo nebuvimo. Ieškovė nurodo, kad pats atsakovas nesiekia bendrauti su sūnumi, o atsakovas nurodo, kad ieškovė daro kliūtis jam bendrauti su sūnumi. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, kad jis noriai bendrauja su tėvu Skype programa, sprendžia, jog tikslinga nustatyti konkretų laiką kiekvieną savaitę, kurio metu šalys būtų įpareigotos užtikrinti prisijungimą prie Skype programos, kad vaikas ir tėvas galėtų bendrauti. Pažymėtina, kad laiko skirtumas tarp Lietuvos (GMT +2 žiemos laiku ir GMT +3 vasaros laiku) ir Australijos (Rytų Standartinis Laikas (GMT +9 žiemos laiku ir GMT +10 vasaros laiku)) - naudojamas Naujajame Pietų Velse, Australijos Sostinės Teritorijoje, Vikorijoje, Tasmanijoje ir Queensland'e), t.y. tarp Lietuvos ir vietovės Australijoje, kur gyvena ieškovė, yra 8 arba 10 valandų skirtumas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas dirba gyvena Kaune, o dirba Vilniuje, o M. R. lanko mokyklą. Todėl darbo dienomis nėra galimybės suderinti tėvo ir vaiko bendravimo, nes laikas, kada vaikas grįžta iš mokyklos ir būna namuose, yra tėvo vykimo į darbo vietą ir darbo laikas, o laikas po tėvo darbo valandų yra vaiko naktinio miego laikas, todėl darytina išvada, kad laikas, kuriuo abi šalys netrukdomai gali bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis yra savaitgalio dienos. Atsižvelgiant į laiko skirtumą, šalys įpareigotinos prisijungti prie Skype programos kiekvieną sekmadienį (I. S. 18 val. Australijos laiku, V. R. 10 val. Lietuvos laiku). Teismas taip pat pažymi, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi skatinti vaiko bendravimą su kitu iš tėvų, todėl esant vaiko nenorui bendrauti su tėvu, ieškovė turėtų imtis priemonių, šią vaiko nuostatą keisti.

Šalims išaiškintina, kad be jų geranoriško bendradarbiavimo, kompromisų siekimo auklėjant sūnų nebus pasiektas rezultatas, t.y. ir toliau išliks konfliktas, kuris, tikėtina, pažeis vaiko interesus. Tuo tarpu teismo vaidmuo tokio pobūdžio byloje yra daugiau susijęs su priemonių, o ne rezultato klausimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pvz., ieškovei su sūnumi grįžus gyventi į Lietuvą, vaiko ir tėvo bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgia į tai, kad byloje buvo nagrinėjamas tiek ieškinys, tiek priešieškinys. Ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau toje dalyje, kurioje ginčo tarp šalių ir nebuvo, t.y. dalyje dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos kas antrą savaitgalį (ši sutarties dalis dėl bendravimo tvarkos abiejų šalių bendru sutarimu ir nebuvo vykdoma), o likusioje dalyje ieškinys atmestas, teismui CPK 376 str. 4 d. taikant alternatyvų vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, t.y. teismui savo iniciatyva nustatant kitokią nei prašoma bendravimo tvarką. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad priešieškinys atmestas. Be to, atsižvelgtina į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė ir jos atstovas į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2016-01-16, neatvyko be pateisinamų priežasčių. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinį ginčo dalyje, ir priešieškinį atmetus, šalys paliktinos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos, o pašto išlaidos valstybei (10,27 Eur) priteistinos iš abiejų šalių po lygiai, t.y. po 5,13 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 str. teismas

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinio netenkinti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienais neporiniais metais sūnaus M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vasaros atostogų metu, ne vėliau kaip per tris dienas po paskutinės vaiko mokslo dienos išvyksta iš Australijos į Lietuvą ir atvykusi nedelsiant pristato sūnų M. R. į V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, o likus trims dienoms iki atostogų pabaigos, atsakovas V. R., pristato vaiką M. R. į ieškovės I. S. nurodytą jos buvimo vietą Lietuvoje.I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais sūnaus M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) sezoninių atostogų metu, kurios sutampa su kalendoriniu vasaros sezonu Lietuvoje, ne vėliau kaip per tris dienas po paskutinės vaiko mokslo dienos išvyksta iš Australijos į Lietuvą ir atvykusi nedelsiant pristato sūnų M. R. į V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, o likus trims dienoms iki atostogų pabaigos, atsakovas V. R., pristato vaiką M. R. į ieškovės I. S. nurodytą jos buvimo vietą Lietuvoje.V. R. ir I. S. apie savo gyvenamąją vietą ar buvimo vietą vienas kitą informuoja elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus vienai parai iki vaiko perdavimo.I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienų sūnaus M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mokslo metų pradžioje nedelsiant pateikia V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mokymosi įstaigos, kurioje mokosi M. R., kasmetinių atostogų grafiką. Jeigu mokslo metų eigoje keičiasi nepilnamečio sūnaus M. R. kasmetinių atostogų grafikas arba keičiasi mokslo įstaiga, kurioje mokosi nepilnametis sūnus, I. S., nedelsiant informuoja V. R. apie pasikeitimus pateikiant naują kasmetinių atostogų grafiką. I. S. pateikia kasmetinių atostogų grafiką V. R. nurodytu elektroninio pašto adresu.Nepilnamečio sūnaus M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidos tenka I. S..I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieną sekmadienį 18.00 val. M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos Australijoje laiku privalo užtikrinti prisijungimą ir prisijungti prie programos „Skype“ tėvo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 5,13 Eur (penkis eurus 13 centų) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika